Autizmas - tai raidos sutrikimas, pasižymintis tam tikrais elgesio, socialiniais ir komunikacijos sunkumais. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu (ASS). Šiame straipsnyje aptarsime rekomendacijas, kaip sėkmingai integruoti autizmą turintį vaiką į darželį, kokie ugdymo metodai yra veiksmingiausi ir kaip užtikrinti gerą ryšį tarp tėvų ir darželio komandos.
Autizmo supratimas
Autizmas nėra liga, tai - būdas būti. Svarbu suprasti, kad autistiški vaikai pirmiausia yra vaikai, turintys tas pačias teises ir poreikius, kaip ir visi kiti. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimą turintis žmogus yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Neuroįvairovė puošia pasaulį, nes esame visi labai skirtingi, ir tame yra pasaulio žavesys. Autizmo negalima išgydyti, tačiau galima padėti žmogui adaptuotis visuomenėje. Kuo anksčiau nustatysime ASS ir pradėsime teikti pagalbą, tuo rezultatas bus geresnis.
Ankstyvieji požymiai ir diagnostika
Mokslas teigia, kad pakankamai anksti galima pastebėti, jog vaiko raida kitokia. Jei pakankamai įdėmiai stebėsime, kad santykis, kuris pirmiausiai vystosi su mama, formuojasi šiek tiek kitonišku būdu nei įprastinės raidos vaikams, tą tikrai pastebėsime. Toks vaikas dažnai nežiūri į mamą arba neatspindi tos emocijos, kurią jam siunčia mama, ar jai kalbant dėmesys nukrypsta kitur.
4-6 mėnesių amžiuje ASS pamatyti gali tik žmogus, turintis didelę patirtį, rimčiau įvertinama apie metų amžiaus vaikus - jie neatsiliepia į vardą, nerodo pirštu, nėra dėmesio tarp mamos ir vaiko, nežiūri į akis. Kitas dalykas kalbant apie ankstyvuosius požymius dar yra regresija - netekimas įgūdžių, kas aprašoma apie 30 proc. atvejų. Vaikas kitaip reaguoja į pasaulį, kitokia reakcija susijusi su bendravimu, komunikacija ir vėluoja kalbos vystymasis.
Pagrindinis tėvų skundas ir būna, kad dvejų metų nekalba arba keistai elgiasi darželyje. Dauguma tėvų ateina į konsultacijas 2-3 metų ir žiūrėdami atgal tėvai jau būna pastebėję kažkokius požymius, kas ne visai buvo taip, kaip turėtų būti. Norėtųsi, kad tėvus tai taip neramintų, kad jie ateitų iki specialistų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Vaikystės autizmas. sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją.
Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuojamas jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaisytu produktu.
Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. 2metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl. Autizmo diagnostinis interviu (angl. Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Socialinio jautrumo skalė (angl. Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Įvairiapusiai raidos sutrikimai. Taikomoji elgesio analizė (angl. Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Įvairiapusiai raidos sutrikimai. Pagalba šeimai. Įvairiapusiai raidos sutrikimai.
Tėvų išgyvenimai ir pagalbos pradžia
Nors tėvai atėję į konsultaciją spėja, kad ne viskas gerai, bet patvirtinus jiems tai, jiems būna labai sunku. Tai šeimos, kurios patiria didžiausią stresą, nes auginti vaiką, kurio nesupranti, negali jo paaiškinti, keisti jo elgesio, tai labai didelė problema. Tada grįžtu prie ankstyvos diagnostikos, kad tėvai turėtų ateiti ir išsiaiškinti, kodėl šitas kažką dar ne taip. Suprantu, kad labai baisu ir matau pilnas ašarų akis, bet visą laiką galvoju, kad sužinojimas, jog tavo vaikas turi ASS ar jo požymius, tai ne pasaulio pabaiga, bet pagalbos pradžia, kurią galime suteikti vaikui, nes yra daug veiksmingų metodikų. Tai svarbu ir tėvams, ir vaikams. Labai smagu matyti, kaip vaikai keičiasi, atranda bendravimo būdą, mokosi išreikšti poreikius, nusiraminimą ir tas ryšys gerėja.
Adaptacija darželyje
Svarbu suprasti, kad visiems didelis iššūkis pradėti lankyti ugdymo įstaigą. Kadangi autistiški vaikai sunkiai prisitaiko naujoje aplinkoje ir prie pokyčių, tai adaptacija gali užtrukti ilgiau, tad reikėtų kiek įmanoma daugiau laiko skirti laipsniškai adaptacijai. Reikėtų išsakyti auklėtojams viską, ką žinote apie vaiką, visus jo ypatumus. Gera pradžia ypatinga svarbi vaikui, tas labai padės jam adaptuotis.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.
Leiskite vaikui, kuris eina į kolektyvą, pasiimti mėgstamus daiktus - meškas, automobilius. Tai jo saugumo garantas, kad jis yra su mėgstamais daiktais ir kai pasidarys baisu ar graudu, galės save nuraminti juos glausdamas. Jei tėvai sugebės iš anksto dalintis su auklėtoja apie savo vaiko, net ir nediagnozuotus dalykus, tai ir patiems bus lengviau priimti vaiko išėjimą į ugdymo įstaigą. Svarbu užmegzti santykį su auklėtojomis. Informuokite, kada miegos, kada valgymas, kokios laukia veiklos, kada pasiimsite. Kitas dalykas, kad ASS vaikai turi jautrumo aplinkos dalykams, bet tai individualus dalykas konkrečiam dalykui - bijo garsų, baisu liesti kažką, o gal kaip tik žiūrėsimas į šviesą suteikia nusiraminimą. Čia jau tėvai daugiausiai žino apie savo vaiką ir informuoti aplinkinius.
Trys dimensijos, turinčios įtakos adaptacijai
- Biologinės - vaiko išsivystymas socialinio lūžio metu, smegenų neuroplastiškumas, kuris yra unikalus adaptacijos resursas, smegenų socialinių funkcijų kokybė.
- Psichologinės - gebėjimas adaptuoti patyrimus, tų patyrimų sukeltas geras ir blogas emocijas ir adekvačiai reaguoti į aplinkos iššūkius. Be šitos dimensijos veiksnių, jeigu yra savireguliacijos trūkumas, socialinė adaptacija yra labai apsunkinama.
- Socialinė dimensija - tai gebėjimas savarankiškai funkcionuoti visuomenėje. Ypatingai svarbi šeimos mikrosistema.
Šeimos adaptavimasis prie ypatingos šeimos situacijos, vaiko kitoniškumo, turinčio autizmo spektro sutrikimą priėmimas ir degradavimas, pagalbos siekis, įsipareigojimų priėmimas ir dalyvavimas vaiko adaptacijos procese. Šeimoje pradedami formuoti adaptaciniai instrumentai, kurie bus reikalingi ir kitose mikrosistemose. Antroji mikrosistema - mokykla. Mokytojas yra pagrindinis veikėjas, į kurį tėvai deda savo viltis ir tikėjimą orientaciniame laikotarpyje. Nuo to, kaip mokytoja priima vaiką, labai priklauso šeimos dalyvavimas mokyklos gyvenime. Labai akcentuoja mokytoją, kuri priima vaiką tokį, koks jis yra. Labai svarbu, kaip mokyklos vadovai sutinka tėvus. Netgi pasirinkdami įstaigą, jie apsisprendžia pagal tai, kaip tėvus sutiko mokyklos vadovas, kokia yra jo nuostata, koks požiūris. Mokykla kartais prisiima šeimos vaidmenis. Ji išugdo tam tikrus socialinius įgūdžius, kurie turėtų būti išugdomi namuose. Mokykla neskirsto vaidmenų šeimai ir mokyklai, bet prisiima spręsti šeimos uždavinius. Šeima taip pat prisiima tam tikrą mokyklos vaidmenį ir sukuria erdvę adaptacijai arba ugdo tam tikrus gebėjimus, kuriuos yra patogiau ugdyti šeimoje nei mokykloje. Įvyksta geras santykis tarp šeimos ir mokyklos. Trečioji mikrosistema - bendraamžiai. Pirmiausia vaikas stebi bendraamžių aplinką ir viduje formuoja tam tikrus lūkesčius - norėtų mokėti, išmokti. Vėliau atsiranda vaiko susidomėjimas, tarsi netiesioginis bendravimas mikrosistemoje, stebi vaikus. Tada atsiranda bendravimas su tam tikrais išsirinktais vaikais. Kitas etapas - draugystė, turi draugų, kalba apie kitų vaikų poreikius, norus.
Ugdymo metodai ir šeimos vaidmuo
Svarbu, kad visi principai būtų taikomi ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausia priimti, kad autistiškas vaikas yra pirmiausia vaikas, turi tas pačias teises ir poreikius, kaip būti priimtas, jaustis saugiai. Mes, kaip suaugę, kaip tėvai ir specialistai, turime atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius. Tėvai gali labai daug padėti pirmaisiais metais, nekalbu jau ir apie toliau. Tėvai gali padėti vaikui savo mimikomis, mokyti bendrauti ir suteikti vaikui pojūčių, kurie sukelia malonumą ir tai irgi bus bendravimas. Skatinkite vaiką įsitraukti. Dainuokite, nes tai nepaprastai veiksminga girdėti mamos balsą ir tai stimuliuoja kalbos vystymąsi, santykius. Glauskite, žiūrėkite į vaiką, neužmirškite, kad jei negaunate atsako - jis jus vis tiek mato ir jis išmoks. Ankstyvas ugdymas labai svarbus, o paskui prisideda specialistai, kai mokomės kalbėti ar bendrauti alternatyviu būdu, kaip elgesį suformuoti.
Patarimai, kaip dirbti su autistiškais vaikais
- Vizualinė pagalba: Naudokite paveikslėlius, simbolius, tvarkaraščius, kad padėtumėte autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje gali būti stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą.
- Nuoseklumas: Autistiškiems vaikams svarbi rutina ir nuspėjamumas. Laikykitės dienotvarkės ir stenkitės, kad pasikeitimų būtų kuo mažiau.
- Teigiamas paskatinimas: Girkite vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką giriate vaiką.
- Saugi aplinka: Išskirkite vaikui erdvę grupėje, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai.
- Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas: Stenkitės parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir, jaučiu, kad tėvai mane išgirsdavo. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus.
Rekomendacijos tėvams
- Sužinokite daugiau apie autizmą: Kuo daugiau žinosite apie ASS, tuo pagrįstesni bus Jūsų priimti sprendimai, susiję su autistiško vaiko ugdymu.
- Būkite savo vaiko ekspertas: Išsiaiškinkite, kas sukelia Jūsų vaiko „probleminį” elgesį ir kas veikia teigiamas jo reakcijas. Kas veikia Jūsų vaiką kaip dirgiklis ir kelia stresą ar priešingai, ramina, kas kelia diskomfortą, o kas teigiamus pojūčius?
- Priimkite savo vaiką: Vietoje to, kad užsiciklintume į Jūsų vaiko ir kitų vaikų skirtumus, į tai, ko jam (ar jai) trūksta, stebėkite ir mokykite bei džiaukitės išmoktu. Savo vaiką reikia lyginti tik su juo pačiu.
- Būkite nuoseklūs: Autistiškiems vaikams reikia laiko, kad adaptuotų įgūdžius, gautus vienoje aplinkoje (pavyzdžiui, terapeuto kabinete ar darželyje), kitomis sąlygomis, įskaitant ir namų aplinką. Sukurdami nuoseklumą Jūsų vaiko aplinkoje - Jūs pasirūpinsite, kad jo įgyti įgūdžiai geriausiai ir greičiausiai įsitvirtintų.
- Laikykitės dienotvarkės: Autistiški vaikai, dažnai, jaučiasi komfortiškiau, jei turi aiškiai struktūruotą tvarkaraštį. Sudarykite tvarkaraštį, kuriame būtų numatytas konkretus maitinimosi, terapijos, ugdymo įstaigos ir miego laikas. Pasistenkite, kad pasikeitimų tvarkaraštyje būtų kuo mažiau.
- Skatinkite gerą elgesį: Teigiamas paskatinimas gali žymiai pagelbėti Jums judant į priekį, todėl skirkite visas jėgas tam, kad rastumėte tai, „už ką galima vaiką skatinti”. Girkite vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką Jūs giriate vaiką.
- Sukurkite saugią namų aplinką: Išskirkite vaikui erdvę namuose, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai.
- Skirkite laiko linksmybėms: ASS vaikas vis tiek yra vaikas. Kaip vaikui, taip ir jo tėvams, reikia džiaugtis gyvenimu ir stengtis jo nepaversti išskirtinai terapija. Vaiko aktyvaus laiko metu suplanuokite laiko žaidimams. Raskite būdų linksmai praleisti laiką kartu, pagalvokite, kas sukelia vaikui šypseną, juoką ir leidžia jam „atsiskleisti”.
- Atkreipkite dėmesį į savo vaiko sensorinius pojūčius: Yra autistiškų vaikų, jautrių šviesai, garsui, skoniui ir kvapams. Kai kurie kaip tik yra gerokai mažiau jautrūs sensoriniams pojūčiams.
- Nepasiduokite: Neįmanoma nuspėti autizmo spektro sutrikimo eigos. Neskubėkite su išvadomis dėl Jūsų vaiko ateities.
Specialistų pagalba ir ugdymo įstaigos
Tėvai, auginantys autistiškus vaikus, gali kreiptis pagalbos į įvairius specialistus:
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
- Logopedas: Padeda lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
- Ergoterapeutas: Padeda lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius.
- Psichologas: Padeda spręsti emocines ir elgesio problemas.
- Specialusis pedagogas: Padeda pritaikyti ugdymo programas pagal vaiko poreikius.
Vilniuje yra specializuotas valstybinis darželis su visa specialistų komanda - „Čiauškutis“. Taip pat yra privačių klinikų ir centrų, kurie gali padėti kompleksiškai vaikui: „Avevitus centras“, „Penki pojūčiai“, „ABA centras“.
Bendradarbiavimo svarba
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam.
Pedagogai, dirbantys su autistiškais vaikais, turėtų būti empatiški, kantrūs ir supratingi.
SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje
Projekto „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“ tikslas - sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius. Projekto įgyvendinimo metu naudojama nauja Lietuvoje SCERTS metodika atliepia tikslinės grupės - vaikų, turinčių ASS bei jų šeimos narių poreikius.
Šio projekto įgyvendinimui būtinos EEA ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos, kurios bus naudojamos metodikai įsigyti, mokomajai medžiagai paruošti, specialistų bei vaikų, turinčių ASS, šeimos narių apmokymui. Taip pat gautų rezultatų analizavimui, projekto viešinimui, taip mažinant teikiamų paslaugų trūkumą tikslinei grupei.
Specialistai sutaria, jog psichikos sveikatos paslaugų vaikams pasiekiamumas ir kokybė Lietuvoje yra nepakankama. Tačiau šis atotrūkis yra dar didesnis specialiųjų poreikių turintiems vaikams, o ypatingai - ASS turintiems vaikams. Šiuo atveju, autizmo spektro ir su tuo susijusius raidos sutrikimus turintys vaikai. Taip pat tiesioginę nauda gauna šių vaikų šeimos nariai bei specialistai dirbantys su specialiųjų poreikių vaikais (psichiatrai, psichologai, ergoterapeutai, logopedai, socialiniai darbuotojai, pedagogai).
Netiesioginę projekto naudą gaunanti tikslinė grupė yra Kaišiadorių, Joniškio, Varėnos bei Kazlų Rūdos savivaldybės, kuriose bus vykdomas projektas. Taip pat šių savivaldybių ugdymo įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, draugai/klasiokai. Projekto vykdytojas: UAB MEDGINTRAS
tags: #kaip #autistams #prisitaikyti