Vyriausybės programoje įrašytas siekis grąžinti pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo. Jis priminė, kad svarbus aspektas yra ir pensinis amžius, kuris iki 2026 m. bus didinamas iki 65 metų. Nuo šių metų pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai ir jis toliau neilginamas, tačiau dėl visuomenės senėjimo pensininkų skaičius augs greičiau, tad augs ir išlaidos jiems išlaikyti.
Ar pensijos Lietuvoje jau priklauso nuo stažo?
J. Zailskienė: Ir dabar pensija tam tikra dalimi priklauso nuo stažo nuo 15 iki 35 metų. Ar gali būti taip, kad tas 15-34 metų stažo laikotarpis taip pat keisis? J. Zailskienė: Dabar nenorėčiau to komentuoti, nes mes tikrai analizuojame šį klausimą. Specialistai dabar skaičiuoja ir žiūri, ką būtų galima padaryti, kad sistema nebūtų per daug iškreipta, bet kartu kiekvienas žmogus jaustųsi oriai gaudamas tai, ką valstybė jam gali mokėti. Susitikus su gyventojais vieni sako, kad dirbo visą gyvenimą, augino vaikus ir gauna mažiau negu tie, kurie dirbo biure. Žinoma, sumokėti mokesčiai taip pat skyrėsi ir nuo to pensija priklauso.
Valstybinės pensijos ir pareigūnų iššūkiai
Yra ir valstybinės pensijos, kur kyla daug iššūkių, reikia žiūrėti, kad nebūtų nuskriausti pareigūnai, nes jų pensijų indeksavimas skaičiuojamas pagal kitą sistemą. Valstybės pajėgumai yra riboti, nes dabar didelės sumos skiriamos gynybai. Tai yra labai jautrios temos, kurioms ieškome sprendimų.
Demografija, pensinis amžius ir finansavimo šaltiniai
Iš kur ateityje paimsite daugiau pinigų pensijoms? Ar reikėtų didinti pensinį amžių? J. Zailskienė: Vertinant dabartinę situaciją, visai neseniai turėjome pasitarimą su „Sodros“ ir Užimtumo tarnybos atstovais. Gana gera žinia ta, kad jau 3 metus iš eilės dirbančiųjų skaičius išlieka pakankamai stabilus - vyresnio amžiaus žmonės lieka darbo rinkoje ir tai yra gerai. Nors jiems mokama pensija, jie toliau prisideda prie visuomenės gėrio, gauna atlyginimą ir moka mokesčius į biudžetą. Tai vienas iš variantų, kodėl mums labai svarbu galvoti apie „sidabrinę ekonomiką“ ir didesnį vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą.
Kalbame apie jaunimą, apie vidutinio amžiaus žmones, bet vyresnio amžiaus asmenys yra finansiškai jautriausia grupė, nes pagal statistiką didelis jų procentas yra prie skurdo ribos, todėl jų išlikimas darbo rinkoje yra labai svarbus. Pagal teisės aktus, jeigu senjoras išeina į pensiją, bet dar dirba, po metų jam pensija yra indeksuojama, tad tai yra papildoma paskata. Tačiau yra viena problema - darbdaviai nėra linkę vertinti vyresnio amžiaus darbuotojų, nors jie yra tikrai lojalūs ir po kelių mėnesių neišeis ieškoti kitos darbo vietos, diskriminacija dėl amžiaus pas mus vis dar jaučiama.
Taip pat skaitykite: Nelygybė Lietuvoje: EK perspėjimai
Laikas kalbėtis | Vyresnio rango institucija
Grįžtantys lietuviai ir darbo rinkos stabilumas
Kitas dalykas yra grįžtantys lietuviai, labai norėčiau pakviesti lietuvius grįžti į Lietuvą ir taip auginti Lietuvos gyventojų skaičių, kiekviena šeima turėtų pagalvoti apie vaikus, o dėl pensijų, aš neabejoju, kad bus ieškoma sprendimų. Kol kas situacija yra stabili, mokesčiai surenkami normaliai ir visi valstybės įsipareigojimai vykdomi. Tuo labiau kad pensijos iš tikrųjų indeksuojamos jau ne pirmus metus daugiau, negu priklauso pagal teisės aktus.
Priemonės, mažinančios ankstyvos pensijos rizikas
Kalbant apie skurdo spąstus, yra problema, kai žmonės išeina į išankstinę pensiją 60 ar 63 metų, jiems apskaičiuojama 20 proc. mažesnė pensija, kuri nors ir bus indeksuojama, niekada nepasieks tokio lygio, kokį būtų pasiekę sulaukę pensinio amžiaus. Mes tai matome kaip problemą, todėl nuo liepos 1 dienos įsigalios Užimtumo įstatymo nuostata: asmenims nuo 60 metų, kurie netenka darbo, Užimtumo tarnyba galės mokėti išmokas iki pusantrų metų. Pagal statistiką apie 20 proc. 60 metų ir vyresnių asmenų, užsiregistravusių Užimtumo tarnyboje, randa darbą su tarnybos pagalba. Tai yra valstybės parama konkrečiam gyventojui, kad jis neišeitų į išankstinę pensiją.
Darbdavių skatinimas ir prioritetai
Kokiomis priemonėmis iš valstybės pusės galima paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau vyresnio amžiaus žmonių? J. Zailskienė: Nemanau, kad šiuo metu būtų galima tikėtis specialių valstybės subsidijų būtent vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimui, nes mes prioritetą teikiame asmenų su negalia įdarbinimui - tai dar jautresnė grupė, tačiau manau, kad užtektų „minkštųjų“ priemonių ir gerųjų pavyzdžių, kad darbdaviai patikėtų vyresnio amžiaus darbuotojais.
Žygimanto Maurico perspėjimai: vartojimo banga, infliacija ir pensijos
Ekspertas pastebėjo, kad Lietuvos ekonomika tapo tokio paties dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus. „Galite pasigirti kolegoms Latvijoje ir Estijoje, kad mūsų ekonomika po šio penkmečio tapo tokio paties dydžio kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus“, - Lietuvos verslo forume kalbėjo Ž. Anot jo, kelerius metus atrodys, kad viskas auga greitu tempu, tačiau dėl to, kad tai vyks iš skolintų pinigų, toliau seks nuosmukis. Anot jo, šiuo metu gali susidaryti klaidingas vaizdas, kad Lietuvos ekonomika įgauna didelį pagreitį, tačiau tai nereiškia, kad toks laikotarpis užsitęs.
Pažadai dėl pensijų ir darbo užmokesčio Ž. Mauricas pastebėjo, kad šiuo metu gyventojams laidomi pažadai apie didesnė minimalų darbo užmokestį bei pensijas gali skambėti daug žadančiai, tačiau ateityje turės neigiamų pasekmių. „Iš esmės gali būti sukurta iliuzija, kad šita politika veikia. Visų pirma, dėl pensijų pinigų, kuriuos leis atsiimti iš antrosios pakopos ir taip pat dėl sparčiai augsiančių valdžios sektoriaus išlaidų, investicijų į krašto apsaugą, infrastruktūrą. Dabar buvo patvirtinta, kad mes šiek tiek daugiau nei 6 mlrd. eurų gausime iš paskolų į krašto apsaugos finansavimą. Pinigų bus pakankamai daug ir tai sudarys tam tikrą iliuziją, kad mes galime sau leisti tokiais tempais didinti tiek minimalų darbo užmokestį, tiek senatvės pensijas“, - komentavo ekonomistas.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Galimi scenarijai iki 2028 m.
Specialistas įspėja, kad jau 2028 m. Lietuvoje gali pasijusti tokių pokyčių padariniai, t. y. ekonominis nuosmukis. „Nenoriu sakyti, kad prieisime liepto galą, bet tikrai prieisime pakankamai ženklią nuokalnę. Mes tiesiog išbalansuosime ekonomiką. Pagirios, ko gero, bus labai sunkios ir turbūt turėsime didesnį nei 3 procentų deficitą. O tada ir vėl bus sugrįžta prie mokesčių didinimo klausimų ir didžioji dalis antrosios pakopos pinigų bus išleisti, todėl svarstyklės sversis į kitą pusę“, - nurodė Ž. Mauricas. Visgi ekonomistas neslėpė, kad didelį vaidmenį šiame nuosmukyje turės ir iš antrosios pensijų pakopos atsiimti bei, tikėtina, išleisti pinigai. „Gyventojai per artimiausius keletą metų susiformuos nepagrįstus lūkesčius, kad jei viskas auga tokiais tempais, augs ir toliau. Tačiau jie galbūt neįvertins, kad nemaža dalimi tai auga iš skolintų pinigų, kurie įsilieja tiek į krašto apsaugą, tiek į infrastruktūrą, o ypatingai - iš antrosios pakopos atsiimtų pinigų“, - komentavo Ž. Mauricas.
Kiek pinigų gali įsilieti į ekonomiką?
Štai ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja kitais metais vartojimo bumą, mat lietuvių sąskaitose atsidurs iki 2,5 milijardų eurų. „Tarp 1-2,5 mlrd. eurų gali įsilieti į Lietuvos ekonomiką per trumpą laikotarpį. Pinigų banga artėja, tuoj išsilies į krantą, tai atitinkamai prekybininkai tikrai pasinaudos proga pakeldami kainas. Vėliau 2028 m. banga nuslūgs, matysime mažesnį ekonomikos augimą“, - teigia „Luminor“ ekonomistas Ž. Mauricas. „Dalyvausime pinigų įliejimo vakarėlyje, o vėliau srėbsime pasekmes, gyvensime pagirių laikotarpį“, - komentuoja Ž. Mauricas.
Diskusijos dėl pensinio amžiaus ir ES rekomendacijos
Banko „Luminor“ vyriausias ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas tvirtina, kad nepaisant to, jog politikai vengia svarstymų apie pensinio amžiaus didinimą, tačiau prie diskusijų šiuo klausimų šiais ar kitais metais reikėtų grįžti. „Galbūt netgi šiais metais, vėliausiai kitais metais, visgi prie tų diskusijų reikėtų grįžti, nes pensinis amžius didėja automatiškai Lietuvoje iki 2026-ų metų, po 2026-ųjų jis nebe didės ir tada būtų gerai iš anksto turėti mechanizmą, kuris leistų indeksuoti pensinio amžiaus ilgėjimą, priklausomai nuo gyvenimo trukmės. Tą pasidariusi Estija ir daugelis Vakarų Europos valstybių“, - pirmadienį „Žinių radijui“ teigė Ž.
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-ejų metų. Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72-ejų metų neturi nieko bendro su realybe. Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72-ejų metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja.
„Sodros“ pensija, kaupimas ir senatvės pajamų adekvatumas
Žygimantas Mauricas FOTO: Jeigu gyventojai kliausis tik „Sodros“ pensijų sistema, daugelio jų gali laukti labai skurdi senatvė, nes Lietuva daugiau nei dvigubai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių vidurkio pagal pensijos santykį su buvusiu darbo užmokesčiu, Eltai sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, atsakydamas į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko Gintauto Palucko išsakytas mintis. Ž. Maurico teigimu, naudojantis pačios „Sodros“ sukurta skaičiuokle, galima apskaičiuoti, kaip būtų, jeigu 25 metų jaunuolis nuo šiemet pensijai kauptų tik „Sodros“ sistemoje, dirbtų 40 metų, tai yra iki 65 metų amžiaus, ir visą tą laikotarpį uždirbtų vidutinį atlyginimą. „Tokia nemaloni tiesa, kad jo „Sodros“ pensija siektų 27 proc. buvusio darbo užmokesčio. Išsivysčiusių valstybių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių vidurkis yra 63 proc., ES dar šiek tiek didesnis. Rekomenduojamas visiškas minimumas ir yra apie 60 proc. Idealus variantas būtų apie 80 proc. 27 proc. yra ypatingai mažai“, - teigė Ž. Mauricas.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
„Taigi potencialiai jie net nesugebės patenkinti būtiniausių poreikių. Visa tai užprogramuota tiek demografiniuose pokyčiuose, tiek pačios pensijų sistemos architektūroje. Netgi sakyčiau, kad žmonės yra klaidinami bandant sudaryti įspūdį, kad „Sodra“ bus pajėgi suteikti orią senatvę. „Sodra“ geriausiu atveju sugebės mokėti tokią pensiją, kuri patenkins bazinius poreikius. Tai jeigu žmogus, išėjęs į pensiją, nori gyventi vidutiniškai ar gerai, jis privalo kaupti. Nesakau, kad jis būtinai turi kaupti antrojoje pakopoje“, - komentavo ekonomistas.
Kaupimo reikšmė ir rizikos
„Sodrinės“ sistemos minusas tas, kad ji priklauso tik nuo lietuviško darbo užmokesčio, Lietuvos ekonominės ateities, o fonduose lėšos paprastai yra investuojamos visame pasaulyje. Tad net jeigu Lietuvoje ateitų demografinė, ekonominė ar kitokia krizė, tai vis tiek pensijų fondai neprarastų tiek vertės, nes jie yra diversifikuoti“, - komentavo ekonomistas. Šių dienų Lietuvos pensininkai neturėjo galimybės dalyvauti daugiapakopėje pensijų sistemoje, todėl daugeliu atveju yra priversti išgyventi tik iš „Sodros“ mokamos pensijos. Tačiau ateities pensininkai jau turi galimybę rinktis, kaip gyvens senatvėje.
Mažos pensijos priežastys ir stažo vaidmuo
Jis įvardijo keturis priežastis, kurios, ekonomisto nuomone, lemia mažas pensininkų gaunamas pajamas. „Pirmoji priežastis galėtų būti ta, kad Lietuva per biudžetą pensijoms perskirsto mažiau nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis (6,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kai 7,5 proc. Lietuvos biudžetas ilgą laiką buvo ir tebėra orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų. Socialinei apsaugai Lietuva visoje ES išleidžia bene mažiausiai“, - portalui sakė Ž.Mauricas. Anot jo, svarbiau atkreipti dėmesį į antrąją problemą, kad dėl per mažo stažo dalis gyventojų gauna labai mažas pensijas.
„Pensinio amžiaus žmonių pajamų nelygybė - pati didžiausia visoje euro zonoje. Labiausia todėl, kad itin didelė dalis žmonių, ypač moterų, gauna labai menkas pensijas dėl nepakankamo stažo, kuris dažnu atveju nesusikaupė dėl vaikų auginimo“, - sakė Ž.Mauricas. Jo nuomone, „Sodrai“ reikėtų spręsti mažiausių pensijų klausimą galimai skiriant lėšas iš valstybės biudžeto kaip bazinę pensiją. Tokiu atveju padidėtų pats perskirstymas.
Tuo metu „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis pastebi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais jau padidino įmokas gaunantiems mažiausias pensijas. „Ministerija skyrė priedą, kuris turėtų pakelti mažiausias pensijas iki beveik skurdo ribos - 238 eurų“, - sakė S.Jarmalis.
Alternatyvios pajamos ir Baltijos šalių patirtys
Trečioji priežastis, kurią įvarijo Ž.Mauricas - lietuviai turi mažai alternatyvių pajamų. Pavyzdžiui, mažiau per biudžetą pensijoms perskirsto Šveicarija, Olandija, Islandija, Švedija, Australija, Naujoji Zelandija ir kitos šalys, tačiau šių šalių pensininkai yra sukaupę pakankamai santaupų, tad jie nėra priklausomi vien nuo valdžios atstovų malonės. Vis dėlto ekonomistas pažymėjo, kad visų Baltijos šalių valstybingumo startas buvo panašus, tačiau estai, kaupiant pensijas senatvei, daug labiau pasistūmėję į priekį. „Galima daryti prielaidą, kad Estijoje skurstančiųjų pensininkų skaičius šalyje mažės sparčiau nei Lietuvoje. Ir ne dėl didesnio valstybės perskirstymo, o dėl to, kad vis daugiau pensininkų gaus papildomą pensiją iš sukauptų pinigų antroje bei trečioje pakopoje“, - sakė Ž.Mauricas.
II pakopa: įtraukimas, atsisakymo galimybės ir poveikio ekonomikai diskusijos
ELTA primena, kad nuo Naujųjų metų visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio, o nenorintieji dalyvauti sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti. Gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo ir yra jaunesni nei 40 metų, automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, jeigu jie sausio 2 dieną yra Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą kaupime sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus. Į kaupimą įtraukti gyventojai gali atsisakyti dalyvauti kaupime iki birželio 30 d. pateikę atitinkamą prašymą.
Dėl antrosios pensijų pakopos reformos valdžią kritikuojantys ekonomistai ragina ruoštis tam, kas nutiks po jos. Su prognozėmis nesutinka Lietuvos Banko (LB) vadovas su tokiomis niūriomis ekonomisto prognozėmis nesutinka. Štai Gedimino Šimkaus manymu, lietuviai iš antros pakopos atsiims perpus mažiau pinigų, tad esą ir poveikis ekonomikai turėtų būti švelnesnis: „Mano galva, mūsų šalis yra teisingoje trajektorijoje“. Būsimoji premjerė ir būsimasis finansų ministras taip pat tikisi, kad antrosios pakopos reforma lietuviams atneš daugiau naudos nei žalos. „Žmonės apsispręs ir tik tada viščiukus skaičiuosime, kai jau įsigalios pati reforma. Tai dabar sakyti, kad ekonomiką užplūs dideli milijonai - ankstyvas vertinimas“, - teigia premjerė Inga Ruginienė.
Vartojimas, kainos ir turto nelygybė
„Klausimas, ko Lietuvai netrūksta žvelgiant iš ekonominės pusės, netrūksta pinigų. Augimas siekia beveik 10 proc. Tai jeigu jūsų įmonėje ar asmeninėje kišenėje pinigai neauga arba auga lėčiau, nesijaudinkite, jie niekur neprapuolė, jie kažkam kitam atiteko“, - juokavo Ž. „Ar reikia skatinti vartotojus vartoti? Kaip nutrūkę nuo grandinės veržiasi į tuos prekybos centrus, perka. Prekybininkai kainas kelia, nors nėra priežasties, dabar jau nukrito ir energetinių išteklių kainos, ir pasaulinės žaliavos. Tiesiog pakelia, nes jau nebegali atsiginti - vis tiek eina. „Darbo užmokestis Lietuvoje ilgą laiką tikrai buvo per mažas. <...> Pagal darbo užmokesčio ir BVP santykį mes buvome labai žemai, gerokai atsilikome nuo ES vidurkio, o dabar esame virš vidurkio ir toliau kylame. Vadinasi, vis didesnė BVP pyrago dalis atitenka darbuotojams. Tai gerai darbuotojams, bet darbuotojai Lietuvoje tikrai nėra pigūs“, - pažymėjo Ž.
Stažas, dirbančių senjorų dalis ir darbo rinkos faktai
„Dirbančiųjų skaičius, palyginus su pensininkų skaičiumi, mažės. Demografiniai iššūkiai palies ir pensijas, todėl pensijų kaupimo reforma yra skirta atsverti tą skirtumą. Neneigiame, kad valstybė bus mažiau pajėgi mokėti adekvačias socialinio draudimo išmokas“, - komentavo „Sodros“ atstovas. Ž.Mauricas išskiryrė ir ketvirtąją priežastį, kodėl skursta pensinio amžiau žmonės. „Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės nėra įsitraukę į darbo rinką. Mažiau nei 10 proc. pensinio amžiaus žmonių dirba. Tai - labai žemas rodiklis. Skandinavijoje dirba ketvirtadalis visų pensininkų. Tai sumažina spaudimą „Sodrai“, - portalui lrt.lt sakė Ž.Mauricas.
„Nors Lietuvoje būtinas stažas yra apie 32 metai (bus didinamas iki 35), žmonių, kurie išeina į pensiją, stažo vidurkis siekia 39 metus. Žmonės Lietuvoje dirba ilgai“, - teigė S.Jarmalis ir pridūrė, kad 40 proc. Svarbu suprasti, kad jaunas žmogus žino tik kaip jaučiasi būdamas jaunas, o vyresnis žmogus žino, kaip jautėsi būdamas jaunas, vidutinio amžiaus ir kaip jaučiasi dabar. Jų patirtis, darbingumas ir norai išlieka.
Lentelė: pagrindiniai teiginiai apie stažą ir pensiją
| Tematika | Esminė citata |
|---|---|
| Stažo įtaka | Ir dabar pensija tam tikra dalimi priklauso nuo stažo nuo 15 iki 35 metų. |
| Būtinas stažas | Nors Lietuvoje būtinas stažas yra apie 32 metai (bus didinamas iki 35). |
| Stažo vidurkis | Žmonių, kurie išeina į pensiją, stažo vidurkis siekia 39 metus. |
| Ankstyva pensija | Jiems apskaičiuojama 20 proc. mažesnė pensija. |
| Dirbantys senjorai | Mažiau nei 10 proc. pensinio amžiaus žmonių dirba. |
Kaip stažas ir kaupimas gali sumažinti pajamų nelygybę senatvėje
Turto nelygybė paprastai laikoma reiškiniu, kai turtas, pavyzdžiui, pinigai, nekilnojamasis turtas, visuomenėje yra pasiskirstęs labai netolygiai. „Pirmoji pakopa, mūsų atveju „Sodros“ sistema, yra paremta lėšų perskirstymu iš dabartinių mokesčių mokėtojų pensinį amžių turintiems gyventojams. Kita dalis yra jau kaupiamoji, kuri ir garantuoja adekvačias pajamas, sukuria sąlygas žmogui senatvėje gyventi oriai, keliauti po pasaulį. Bet toks gyvenimas dažniausiai būna ne iš valstybinės pensijos, o iš to, ką žmogus sukaupė papildomai“, - sako Ž.
„Tarkime, danai, olandai, anglosaksai, šveicarai turi subalansuotą pensijų sistemą, kurioje valstybės mokamos pensijos sudaro tik apie pusę sumos. Tai ir viešiesiems finansams žymiai mažesnis krūvis, ir patys žmonės mažiau priklausomi nuo valstybės. Manau, kad ir Lietuvai būtų geriausiai žengti prie tokios sistemos - pasitikėti „Sodra“, kuri užtikrina pagrindinę pensiją, ir sukurti privalomą kaupiamąją sistemą“, - sako Ž.
Administracinės naujovės nuo 2019 m.
Primenama, kad nuo 2019 m. įsigalioja pensijų kaupimo pertvarka, kuri į antrosios pakopos kaupimo sistemą įtrauks jaunus dirbančius žmones iki 40 metų suteikiant teisę atsisakyti kaupti. Šiuo metu kaupiantys dirbantieji gali toliau tęsti kaupimą prisidėdami nuo darbo užmokesčio ir į kaupimo „sąskaitą“ gauti valstybės biudžeto dalį, kuri sudarys 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo. Nenorintieji kaupti toliau antroje pakopoje gali su visa lėšų suma grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą ir palikti pinigus pensijų fonde iki senatvės pensijos amžiaus.
Vaizdo medžiaga ir papildomi šaltiniai
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje. Daugiau apie tai - TV3 Žiniose. Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„Šiek tiek prognozuojamas ekonominio augimo pagreitėjimas, po to lėtesnis. Juodų spalvų iš vidaus ekonomikos kol kas nematome“, - sako finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas. „Štai ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja kitais metais vartojimo bumą, mat lietuvių sąskaitose atsidurs iki 2,5 milijardų eurų. Visgi apie galimą recesiją po antrosios pakopos pinigų dalybų perspėjantis Ž. Mauricas prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks beveik 3,8 proc., o kitąmet pasieks 4 proc., kuri toliau grauš lietuvių santaupas.