Smurtas artimoje aplinkoje kas metai sudaro apie 16,8 % visų užregistruotų nusikaltimų Lietuvoje. Deja, bijome tai pripažinti, apie tai kalbėti. Tai mus apriboja ir nuo tam tikrų prevencinių priemonių ėmimosi.
Šiame straipsnyje aptarsime seksualinio smurto mastą Lietuvoje, jo priežastis, formas ir pagalbos galimybes nukentėjusiems asmenims.
Seksualinio Smurto Statistika Lietuvoje
Lietuvoje registruotas seksualinio smurto atvejų skaičius atrodo nedidelis. Teisėsaugos duomenys rodo, kad per 2023 metus užregistruota 396 nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Į šį teisinį apibrėžimą patenka išžaginimai, prievartavimai, privertimas lytiškai santykiauti, priekabiavimas, tvirkinimas, seksualiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje, šeimoje ir kiti.
Tačiau su šia problema dirbantys specialistų pateikiami duomenys bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo - oficialų kreipimųsi skaičių galima drąsiai dauginti iš penkių. 80 procentų seksualinį smurtą išgyvenusių moterų, vyrų ir vaikų nesikreipia jokios pagalbos, o beveik pusė nukentėjusiųjų apie tai nepasako niekam.
Praėjusiais metais Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentės Marija Sarafinaitė ir Noviltė Ramanauskaitė atliko tyrimą. Būsimos medikės apklausė beveik du tūkstančius žmonių nuo 13-os iki 79-erių metų amžiaus. Apklausos rezultatai šokiravo. 14,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sako patyrę išžaginimą.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Statistika rodo, kad 4 iš 5 nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto (t.y., 80 procentų) nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. 40 procentų apie patirtą seksualinį smurtą nepapasakoja niekam - net draugams ar šeimos nariams.
Kodėl oficialūs duomenys taip neatitinka realios situacijos? Nors seksualinio smurto mastas Lietuvoje - didžiulis, tačiau viešai apie šiuos nusikaltimus kalbama išskirtinai mažai.
Statistikos palyginimas
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje lyginami oficialūs duomenys ir tyrimų rezultatai apie seksualinį smurtą Lietuvoje:
| Duomenų šaltinis | Rodiklis | Procentas (%) |
|---|---|---|
| Teisėsaugos duomenys (2023 m.) | Užregistruoti nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui | N/A (396 atvejai) |
| VU Medicinos fakulteto tyrimas | Apklaustų gyventojų, sakančių patyrę išžaginimą | 14,4 |
| VU Medicinos fakulteto tyrimas | Apklaustų gyventojų, sakančių patyrę seksualinę prievartą be išžaginimo | 48,2 |
| Statistika | Nukentėjusiųjų, kurie nesikreipia pagalbos | 80 |
| Statistika | Nukentėjusiųjų, kurie niekam nepasako apie patirtą smurtą | 40 |
Seksualinio Smurto Formos Ir Atpažinimas
Kaip dažniausiai įsivaizduojame seksualinį smurtą? Filmuose matytos scenos, kai tamsiame parke agresyvus nepažįstamas vyras užpuola moterį realybėje yra viena rečiausiai pasitaikančių situacijų. Su smurtu dirbančios specialistės atskleidžia, kad kur kas dažniau prieš moteris seksualiai smurtauja šeimos nariai, sutuoktiniai, partneriai, draugai ir pažįstami.
Statistika rodo, kad intymūs partneriai (sutuoktiniai ar „antrosios pusės“) prievartauja moteris 88 procentais visų atvejų, o 82 procentais atvejų moteris seksualiai išnaudojo vyrai iš artimos aplinkos - tėvai, patėviai, dėdės, pusbroliai ir kiti. Labai svarbu žinoti, kad smurtautojai savo aukas žaloja ne tik socialinės rizikos šeimose. Seksualinis priekabiavimas taip pat dažniausiai vyksta atvirai, viešoje vietoje - gatvėje, darbe, renginiuose, prie moterų priekabiauja kolegos, draugai, kaimynai. Seksualinį smurtą patiria ir berniukai bei vyrai.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Be mums jau atpažįstamų smurto formų - prievartavimo vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu - specialistai mini ir daugybę kitų. Kai kurios jų - labai subtilios, todėl svarbu išmokti jas atpažinti. Draugas verčia mylėtis tau nepriimtinu būdu ir manipuliuoja, gėdina, maldauja tol, kol sutinki? Tai seksualinis smurtas. Vyras nori mylėtis ir nekreipia dėmesio, kai sakai ne? Arba liepia tiesiog „pagulėti“, kol jis pats viską padarys? Tai seksualinis smurtas. Sutuoktinis ar draugas atlieka lytinį aktą, kai miegi ar esi apsvaigusi?
Vilija Žukauskaitė pabrėžia, kad labai dažnai seksualinį smurtą būna sunku pripažinti net sau, ypač tada, kai prievartauja sutuoktinis ar draugas. Taip yra todėl, kad vis dar labai gajus įsitikinimas, kad seksas - moters pareiga, kurią ji privalo vykdyti. Specialistai pabrėžia, kad šis žalingas stereotipas labai dažnai tampa priežastimi, kodėl moterys apie nuolat patiriamą smurtą nepasakoja metų metus.
Seksualiniu smurtu laikomas ir seksualinis priekabiavimas. Tai nenorimi prisilietimai, seksualinio turinio nemalonūs komentarai apie išvaizdą, juokeliai, replikos, žinutės, laiškai.
Vasarą padaugėja seksualinio smurto pasilinksminimo vietose - festivaliuose, vakarėliuose. Merginos ir moterys dažnai nukenčia ir naktiniuose klubuose. Čia prievartautojai taip pat atidirbę įvairias schemas, kaip moterimi pasinaudoti. Vienas labiausiai paplitusių - nusižiūrėtos merginos apsvaiginimas ir išprievartavimas. Tą padaryti dažnai nusprendžia grupė vyrų, tačiau smurtautojai veikia ir vieni. Moterys nugirdomos alkoholiu arba į jų gėrimus įmaišoma įvairių medžiagų, kurios vadinamos išprievartavimo narkotikais.
Seksualinis smurtas prisitaiko prie mūsų gyvenimo ir persikelia į elektroninę erdvę. Apie šią smurto formą kalbama ypač mažai, tačiau labai svarbu suprasti - smurtas internete ar kitoje elektroninėje erdvėje gali skaudinti ir žaloti lygiai taip pat stipriai. Stebėjimas, persekiojimas - viena tokių smurto formų. Sekstingas - kita dažna seksualinio smurto elektroninėje erdvėje forma, kuri gali išaugti iš romantiško bendravimo keičiantis erotinėmis nuotraukomis su mylimuoju.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Ypač retai minima, tačiau jau dažnai pasitaikanti seksualinio smurto forma - virtualus išprievartavimas. Tai nutinka virtualioje realybėje, tarkime, žaidžiant video žaidimus. Žaidėjai susikuria savo avatarą - savo asmenybės modelį virtualioje erdvėje, ir šis avataras gyvena visavertį virtualų gyvenimą, kurį kai kurie žaidėjai priima labai rimtai. Pasitaiko tikrai brutalių atvejų, kai toks avataras yra išprievartaujamas. Kadangi avataras yra dalis žaidėjo asmenybės, identiteto, išprievartavimą žmogus jaučia kaip realią agresiją prieš jį. Tai gali sukelti tikrai didelį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus jausmus.
Seksualinis Smurtas: Reikia Prevencijos Ar Pagalbos?
Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ekspertė Vilija Žukauskaitė yra ir žmogus, su nukentėjusiais ir nukentėjusiomis bendraujantis telefonu NISSC pagalbos linijoje. „Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu,“ - sako ji. Šia linija skambinti kviečiami ne tik tie, kuriems reikalinga teisinė, medikų ar kita pagalba, bet ir tie, kurie jaučia, kad tiesiog nori pasikalbėti. Labai dažnai nutinka taip, kad žmogus apie ypač skaudžią patirtį primą kartą papasakoja būtent NISSC konsultantui.
„Tai, ką mes kalbame su skambinančiuoju, yra visiškai konfidencialu. Su ta informacija be žmogaus žinios aš nedarysiu nieko, jei žmogus to nenorės. Jam svarbu jaustis saugiam, suprastam, išgirstam. Mes suprantam, apie ką jis kalba. Specialistė pasakoja, kad didelė skambinančių dalis yra patyrę smurtą vaikystėje ar paauglystėje iš artimų žmonių. Išgyvenę seksualinę prievartą prieš 15 ar 20 metų dabar jaučia to pasekmes, supranta, kad gyvenimas eina ne taip, kaip jie norėtų. „Būna tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, žmonės patiria seksualinę prievartą iš tėvo ir gali prabilti tik tada, kai tas tėvas miršta”, - atskleidžia ji.
Skambina ir vaikų tėvai, klausdami, kaip įsitikinti, kaip patvirtinti, įsitikinti, kad vaikas tikrai buvo seksualiai išnaudotas. Tėvai klausia ir to, ar gali su turima informacija kreiptis į teisėsaugą, kur ieškoti pagalbos sau ir vaikui. Paskambinę NISSC telefonu gaus visą reikalingą pagalbą bei bus nukreipti į specialistus, kurių ieško. „Aptarsim, ką galima pasiekti. Pokalbio metu aš bet kokiu atveju esu skambinančio žmogaus pusėje,“ - užtikrina Vilija ir atskleidžia, kad kartais nukentėję pasidalina savo skausmu su netinkamais žmonėmis ir sulaukia pasmerkimo, žeminimo, kaltinimo, kad „patys kalti“.
Specialistai vienbalsiai sako - papasakoti apie tokią patirtį reikia labai daug drąsos, tačiau pasipasakojus galima sulaukti pagalbos, kuri padės jaustis geriau, palengvinti traumos keliamą skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą. Jokia istorija nėra per maža ir nesvarbi.
Lyčių Lygybė Ir Smurto Prevencija
Šis skaičius atskleidžia, kodėl lyčių lygybės tema tokia svarbi kiekvienam iš mūsų. Tai lygios galimybės dirbti, dalyvauti sprendimų priėmime ir gyventi saugiai. Nuo to priklauso ne tik moterų padėtis, bet ir demokratijos kokybė, socialinis stabilumas bei ekonominė raida.
Europos Parlamentas smurtą prieš moteris sieja su lyčių nelygybe. Stereotipai, ekonominė priklausomybė ir galios disbalansas didina pažeidžiamumą ir riboja galimybes ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties smurto prevencija įtraukta į platesnę lyčių lygybės politiką.
Iniciatyvos Ir Kampanijos
Prie šio siekio prisidėjo ir Lietuvoje vykdyta informacinė kampanija bei diskusija, skirta Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai (lapkričio 25 d.). Bendradarbiaujant su Europos Parlamento (EP) biuru, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir Moterų informacijos centru naujienų portale Lrytas viešintos jautrios, tikros istorijos paskatino nutraukti tylą ir dar kartą įvardinti tai, kas dažnai lieka už uždarų durų.
EP taip pat aktyviai siekia didinti visuomenės sąmoningumą. Kiekvienais metais organizuojamos lyčių lygybės savaitės ir kiti renginiai, o 2025 m. EP biuras Lietuvoje įgyvendino internetinę kampaniją. Taip pat vyko diskusija, kurią kartu su EP biuru Lietuvoje organizavo Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Moterų informacijos centras (MIC) ir naujienų portalas Lrytas.
„Pagalbos „kabliukų“ yra, bendrai žvelgiant, sistema egzistuoja, bet vis dėlto ji nėra visa apimanti, visiems prieinama ir tinkama, nes yra tam tikrų standartų, kuriuos turi atitikti, kad ta sistema galėtum pasinaudoti“, - interviu Eltai pažymi ji. „Moterys, patyrusios seksualinį smurtą, vis dar neturi kur kreiptis. Džiugu, kad atsirado informacinė linija „Prabilk“ - pagalba seksualinį smurtą patyrusioms moterims. Bet tik tiek. Neturime specializuotų teisininkų, specializuotų psichologų, krizių centro, kur moterys, patyrusios seksualinį smurtą, galėtų ieškoti pagalbos“, - teigia D. Masalskienė.
Ankčiau Europoje, kaip informuoja naujienų portalas „El Confidencial“, daugiausia dėmesio buvo skiriama apsaugoti nuo smurto nukentėjusius asmenis, o kaltininkus patraukti atsakomybėn. 2014 m. Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojus kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje skirtai Stambulo konvencijai, ją ratifikavusios valstybės narės pradėjo daugiau dėmesio skirti smurto prevencijai. D. Masalskienė primena, kad Lietuva kartu su dar penkiomis ES šalimis - Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija ir Slovakija - Stambulo konvencijos nėra ratifikavusi.
„Mes vis dar bijome kalbėti apie ankstyvąją prevenciją, kuri, sakykime, numatyta Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo, dar vadinamoje Stambulo konvencijoje. Joje pabrėžiama, kad prevencija turėtų „eiti“ per visus švietimo, ugdymo lygmenis“, - pažymi ji.
Lapkričio 25-ąją - Tarptautinę smurto prieš moteris dieną - Eltai duotame interviu ekspertė taip pat paaiškina, kodėl veiksmingai spręsti įsisenėjusią smurto artimoje aplinkoje problemą trukdo ir visuomenės nuostatos, o mažėjantis pranešimų apie patirtą skriaudą skaičius kelia ypač didelį nerimą.
- 2020 m. užregistruoti 7 332 asmenys, nukentėję nuo smurto artimoje aplinkoje. Dauguma (5,2 tūkst. arba 79,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų yra moterys. Iš jų 79,5 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio. Ką rodo tokia smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje?
- Šie skaičiai atskleidžia, kad vis dėl to Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje, iš tiesų, yra smurtas lyties pagrindu. Deja, bijome tai pripažinti, apie tai kalbėti. Tai mus apriboja ir nuo tam tikrų prevencinių priemonių ėmimosi.
- Siekiant efektyviau kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje įtvirtintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Ši prevencinė priemonė, nukreipta į greitą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų apsaugą. Ar šis orderis yra veiksmingas?
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra viena iš prevencinių priemonių. Konkrečiau, tai - ankstyvosios prevencijos priemonė. Pagal ją, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo policijos pareigūno sprendimu, 15 parų įpareigojamas laikinai išsikelti iš smurtą patyrusių asmenų aplinkos. Orderis turėtų būti taikomas tik tais atvejais, kai yra rizika patirti smurtą, bet kai paties smurto epizodo - pastūmimo, sudavimo, išprievartavimo, persekiojimo ar kita - dar nebuvo.
Vis dėlto tam, kad smurto orderis būtų taikomas, turi būti atitiktos tam tikros sąlygos - ši prevencijos priemonė yra taikoma tik smurto artimoje aplinkoje ribose. Jeigu moteris susiduria su rizika patirti smurtą arba jį jau patyrė, tačiau kartu su vyru negyvena, pagal dabartinį reglamentavimą ši prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė jai nėra taikoma. Pagalbos procesas - šiuo atveju specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - „įsijungia“ tada, kai galios ir kontrolės ratas yra smarkiai įsusukęs. Tuomet mūsų darbas - žmogui sugrąžinti pasitikėjimą, įgalinti priimti pagalbą. Tai užtrunka daug ilgiau ir yra kur kas sudėtingiau, negu pradėti nuo prevencijos - bendrauti su žmonėmis, kalbėti, kas yra sveiki ir nesveiki santykiai, kas yra ribos, kaip save apsisaugoti. To mes neturime. Pagalbos sistema kaip ir egzistuoja, bet ji nėra visiems prieinama.
Mes vis dar bijome kalbėti apie ankstyvąją prevenciją, kuri, sakykime, numatyta Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo, vadinamojoje Stambulo konvencijoje. Joje pabrėžiama, kad prevencija turėtų „eiti“ per visus švietimo, ugdymo lygmenis.
- Kodėl kovojant su smurtu artimoje aplinkoje Lietuvai yra svarbu ratifikuoti Stambulo konvenciją?
- Kalbant apie bandymą kovoti su šiuo socialiniu reiškiniu, svarbus yra kompleksiškumas. Būtent Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo numato galimybę tas prevencijos priemones turėti. Esame viena iš nedaugelio ES šalių, neratifikavusių Stambulo konvencijos. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis vis dar siekiame, kad situaciją keistųsi.
Su praeitos kadencijos Seimu ir buvusia suformuota koalicija tikėjome, kad ji bus ratifikuota, bet tai nebuvo padaryta. Kad ir kaip būtų, turime bent vieną postūmį į priekį. Praėjusios kadencijos metu Seimo pirmininkė kreipėsi į Seimą su prašymu inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar konvencijos nuostatos atitinka LR Konstituciją, kadangi vienas iš argumentų prieš dokumento ratifikavimą buvo teiginys, kad jo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai. Džiugu, kad šiuo metu turime išsamų ir aiškų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad tiek pati Stambulo konvencija, tiek kvestionuotos jos nuostatos LR Konstitucijai neprieštarauja.
Deja, net ir Konstitucinio Teismo išvados vėl buvo apipintos mitais, skleidžiant melagienas ir pamirštant pagrindinį konvencijos tikslą - teikti kompleksinę, visapusišką pagalbą, sukurti prevencijos, apsaugos sistemą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, nuo smurto lyties pagrindu. Deja, retas Stambulo konvencijos oponentas yra skaitęs pačią konvenciją, ar bent jau žino pilną jos pavadinimą, kuris aiškiai nurodo, apie ką būtent konvencija yra. Mūsų pastarųjų metų pasirinkimas yra naudoti pilną konvencijos pavadinimą (Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo), kad būtų išvengta skuboto atmetimo.
Oficialus konvencijos pavadinimas, taip pat jos turinys rodo, kad yra kalbama apie kovos su smurtu priemones, apie pagalbą, apie prevenciją.
- Kokios visuomenės nuostatos Lietuvoje labiausiai trukdo kovoti su smurtu prieš moteris?
- Mūsų visuomenėje vis dar dažnai yra kaltinamas ne smurtautojas, o smurtą patyrusios aukos, visuomenė jų nepalaiko. Nukentėjusių nuo smurto moterų vis dar yra klausiama: kodėl tokį pasirinkai, kodėl jo nepalikai, ką padarei, kad jis nesmurtautų, kodėl leidai su savimi taip elgtis. Nėra atsižvelgiama į smurtaujantį asmenį, nėra jo klausiama, kodėl jis renkasi smurtą, kaip keisti tokį elgesį. Dažnai girdime: „aš atsistočiau ir išeičiau“. Vis dėlto mes nė viena nežinome, ar tikrai tai padarytume. Kalbėdami apie smurtinius santykius, turime akcentuoti sisteminį smurtą, pamintą savivertę, atimtą sprendimų priėmimo teisę. Be to, santykiai taip paprastai nenusitraukia.
Moteris jau yra pakeitusi kasdienybę, pasirinkimus, laisvalaikį, jau yra apribojusi arba visiškai nutraukusi bendravimą su artimaisiais. Jos gyvenimas priklauso nuo smurtautojo, kuris nurodo, kaip elgtis, ką sakyti ar ko nesakyti, kur išeiti, kur neiti. Be to, smurtiniuose santykiuose moteris atsiduria tam tikrame smurto rate - yra vadinamasis smurtinis epizodas, tuomet medaus mėnesio ciklas, vėl įtampos augimas, vėl smurtinis epizodas. Vyras atsiprašo, žada, kad daugiau taip nedarys. Galiausiai moteris tame smurto rate yra tarsi įkalinta. Jai buvo žadėta, kad tai niekada nepasikartos, tad ji bando daryti viską, kad taip ir būtų, tačiau smurtinis elgesys yra ne jos, o smurtautojo pasirinkimas, o tikėti žmogumi, su kuriuo kartu planavai kurti savo gyvenimą, norisi.
Mes susiduriame su moterimis, kurios sako: „bijojau, kad šį kartą jis mane nužudys. Griebiau telefoną, bėgau pas kaimynus“. Institucijos dažnai pamato tik tą paskutinį smurtinį epizodą, tačiau smurtas neatsitinka per naktį. Jis sėlina mažais žingsneliais ir temdo gyvenimą, savivertę. Jeigu dar iš aplinkos nėra palaikymo arba vyrą visi mato kaip „pasitempusį“, tvarkingą, aplinkiniai gali ir nepatikėti, kad jis smurtauja. Turime ir sisteminių trūkumų, kuriuos jau minėjau - riboti specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir apsaugos nuo smurto orderio mechanizmas. Matyti, kad ir institucijos nepalaiko moterų. Net jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto, institucijos siūlo nesiimti veiksmų arba susitaikyti dėl vaikų.
Vaikų teisės turėti abu tėvus, bendrauti, matytis, yra sumaišomos su nukentėjusios teisėmis negyventi smurtinėje aplinkoje, vėl užkraunant atsakomybę smurtą patiriančiai moteriai. Yra vengiama identifikuoti, kad net jei vaiko niekas tiesiogiai nepapurtė ar kitaip neužgavo, jis vis tiek gyvena smurtinėje aplinkoje.
- Specialistų teigimu, ne visos smurtą artimoje aplinkoje patyrusios moterys kreipiasi pagalbos, tad ir statistika, tikėtina, yra tik „ledkalnio viršūnę“. Vis dėlto pranešimų apie smurtą patiriančių asmenų skaičius mūsų šalyje mažėja. Kokie pavojai po tokia statistika gali slypėti?
- Kai kalbame, kad iš visų nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje 80 proc. yra moterys, kalbame tik apie tuos atvejus, kai apie smurtą yra pranešama, tačiau nekalbame apie patį smurto paplitimą. Apytiksliai vos 17 procentų nukentėjusių nuo smurto kreipiasi pagalbos. Dar 1996 m. buvo atliktas viktimologinis tyrimas Lietuvoje, kuris parodė, kad kas trečia vyresnė nei 15 metų moteris mūsų šalyje bent kartą per gyvenimą yra patyrusi smurtą - fizinį, psichologinį ar kt. Panašūs skaičiai matyti ir Lietuvos duomenų agentūros atlikto gyventojų saugumo tyrimo išvadose. Šiuose tyrimuose koncentruojamasi būtent į smurto paplitimą. Jų išvados tarsi patvirtina, kas moterims nesaugiausia yra namuose, o vyrams - gatvėje.
Pranešimų apie patirtą smurtą skaičiaus mažėjimas yra labai didelis raudonas skambutis. Vadinasi, daug moterų nebesikreipia pagalbos. Galbūt moterys galvoja, kad dėl to, jog buvo pranešta apie smurtą ar kreiptasi pagalbos, reikės pereiti per sudėtingus procesus, galbūt, tarkime, vaikai bus atimti. Galbūt moteris kreipėsi pagalbos anksčiau, bet sistema nesuveikė ir jinebuvo apsaugota. Galbūt, sakykime, moteris buvo spaudžiama susitaikyti su vyru, nors buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad ir toliau yra smurtaujama, tik moteris nebesikreipia pagalbos, nes, tikėtina, bijo susidurti su kaltinimais, kad vėl susitaikė su vyru ir kt. Be to, smurtas artimoje aplinkoje apima įvairias smurto rūšis. Fizinis smurtas mums yra kaip ir akivaizdus, laisviau kalbame ir apie psichologinį smurtą. Ekonominio ir seksualinio smurto rūšys, deja, vis dar yra kažkur paraštėse. Vis dar kalbame apie pareigą turėti lytinius santykius, nesuvokiame sąvokos „sutikimas“.
Moterys, patyrusios seksualinį smurtą, vis dar neturi kur kreiptis. Džiugu, kad atsirado informacinė linija „Prabilk“ - pagalba seksualinį smurtą patyrusioms moterims. Bet tik tiek. Neturime specializuotų teisininkų, specializuotų psichologų, krizių centro, kur moterys, patyrusios seksualinį smurtą, galėtų ieškoti pagalbos. Pagalbos „kabliukų“ yra, bendrai žvelgiant, sistema egzistuoja, bet vis dėlto ji nėra visa apimanti, visiems prieinama ir tinkama, nes yra tam tikrų standartų, kuriuos tu turi atitikti, kad ta sistema galėtum pasinaudoti. Šis turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Ana Somavilla. „Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.