Šiame straipsnyje rasite informaciją, kaip teisingai užpildyti pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį, kai sergate dvi dienas, Sodrai.
Nedarbingumo pažymėjimas ir siuntimas į NDNT
Jei neseniai buvo atlikta operacija ir turite nedarbingumo pažymėjimą (biuletenį), turite teisę kreiptis į gydantį gydytoją pateikdamas laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau - NDNT) darbingumo lygiui nustatyti.
Gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui siuntimą į NDNT.
Pažymėtina, kad gydytojas siuntimo nerengia jeigu nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.
Tuo atveju jeigu darbingo amžiaus asmuo, kurio darbingumas yra sutrikęs ir panaudotos visos galimos medicininės priemonės bei jo sveikatos būklė atitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijus, gydytojų konsultacinės komisijos siunčiamas darbingumo lygiui nustatyti į NDNT ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir moterys
Tai reiškia, kad jeigu asmeniui buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas ilgą laiką, jis privalo būti siunčiamas į NDNT, tačiau tai nepaneigia galimybės siųsti asmenį ir tuo atveju, kai nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas trumpesnį laiką, jeigu asmuo atitinka siuntimo į NDNT sąlygas ir kriterijus.
Antra nuomonė dėl gydymo NVI
Jei norite pasikonsultuoti su kitu onkologu ir gauti antrą nuomonę dėl taikomo gydymo, galite kreiptis į NVI ir prašyti nemokamos antros nuomonės iš kito gydytojo onkologo (paslaugą suteiktų visa multidisciplininė komanda (chirurgai, radiologai, chemoterapiautai ir pan.)).
Ši paslauga yra pradėta teikti NVI prieš kelis mėnesius. Siūloma pasiskambinti į NVI registratūrą ir užsiregistruoti.
Slauga ir kompensacijos
Senatvės pensinio amžiaus sulaukęs asmuo gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Tokiu atveju, turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į NDNT ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT spręs dėl specialiųjų poreikių nustatymo.
Nustačius spec. poreikius asmuo galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išlaidų tikslinės kompensacijos. Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama sergantiesiems išsėtine skleroze
Kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio:
- Asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (2,6 x 114 EUR=296,40 EUR).
- Asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (1,9 x 114 EUR=216,60 EUR).
Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos buvo nustatytas darbingumo lygis, NDNT nustatys neterminuotą specialiųjų poreikių lygį. Jei tokio asmens darbingumo lygis buvo 0-30 proc., jam bus nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35-55 - vidutinių.
Vienkartinė išmoka
Vienkartinę pašalpą galėtumėte gauti tuo atveju jeigu Jūsų vidutinės mėnesio pajamos ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 Eur) ir tik medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo išlaidoms, kurios viršija 0,3 VRP (41 Eur) dydį, arba vienkartinio pobūdžio išlaidas, kurios viršija 0,5 VRP (61 eur) dydį, kompensuoti.
Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją. Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Reabilitacija po gydymo
Nebūtinai, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai.
Taip pat skaitykite: Artrozės gydymas ir invalidumas
Jei Jums anksčiau nebuvo suteikta reabilitacija, toks gydymas pakartotinai galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija.
Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios išvardintos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” 4.1 punkte.
Pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, pagal 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0-25 proc. darbingumo lygiui, gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija. Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau - PSDF).
Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau esant Jūsų pageidavimui numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam.
Vaistų kompensavimas
Yra keletas scenarijų, kaip gauti vaisto kompensavimą:
- Gauti vaisto kompensavimą konkrečiam pacientui kreipiantis į SAM labai retų būklių komisiją.
- Nemokamai gauti vaistą dalyvaujant „vilties programose“.
- Labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus (tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose).
Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:
- Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus).
- Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys.
- Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti).
- Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui).
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Sprendimas priimamas per 10 darbo dienų. Dokumentus komisijai pateikia tik gydytojai (ne pacientai ir ne pacientų organizacija). Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje.
Pacientas gali dalyvauti „vilties programoje“ tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:
- Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“).
- Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami.
- Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui.
- Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.
Svarbu suprasti, kad vaisto veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas. Galimas vaisto šalutinis poveikis. Vaistų gavimo procedūra gali užtrukti. Teisinė atsakomybė už tokio vaisto vartojimą tenka skiriančiam gydytojui.
Tauragės rajono savivaldybės vienkartinė tikslinė pašalpa
Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims susirgus ar sergantiems onkologine liga gali būti skiriama vienkartinė tikslinė pašalpa, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), o vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP (366 Eur).
Vienkartinės tikslinės pašalpos dydis - iki 15 BSI (570 Eur). Vienkartinė tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus.
Prašymai-paraiškos teikiami asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga arba per įgaliotą asmenį. Pažymėtina, jog reikalingus dokumentus iš asmens sveikatos įstaigos galite gauti bendrąja tvarka kreipęsi į Jus gydantį gydytoją. Registracijai siuntimas nėra reikalingas.
Šiame tinklalapyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada. Atsakymas į netikslų arba neišsamų klausimą, gali būti nesuteikiamas. Nemokamas atsakymas (be atskiro perspėjimo) taip pat gali būti nesuteikiamas, jei klausimas yra specifinis, reikalaujantis daug laiko sąnaudų bei teisės aktų analizės. Jei pateiktas klausimas yra platus, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ir išsamios norminių teisės aktų analizės, galite užsisakyti mokamą konsultaciją.
Prašymas ligos išmokai gauti 2018 06 27
Darbo kodekso nuostatos dėl poilsio laiko
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Atsižvelgiant į tai, paaiškiname, kad siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinės atostogos
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Kokia kasmetinių atostogų nepertraukiama trukmė?
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Kodėl dažnai susikerta darbdavio ir darbuotojo interesai?
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbus, kad dėl darbuotojo atostogų nenukentėtų įmonės veiklos efektyvumas.
„Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali - tai turi būti daroma šalių sutarimu“, - pabrėžia specialistė.
Kaip ilgai galima kaupti kasmetines atostogas?
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Kaip apskaičiuoti atostogų dienų skaičių už tam tikrą laikotarpį?
Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už trejų metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, statusą, darbo stažą konkrečioje darbovietėje. Pavyzdžiui, minimalioji atostogų trukmė - 20 darbo dienų, vadinasi, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė - 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.
Kada kasmetinės atostogos gali būti „nurašytos“?
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Kada ir kokiais atvejais suteikiamos kasmetinės atostogos?
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Ar darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visas jo patirtas mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Pažymėtina, kad ne bet kokios darbdavio darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui patirtos išlaidos gali lemti darbuotojo pareigą jas atlyginti darbdaviui.
Darbo santykių šalys galėtų darbo sutartyje sulygti ir darbuotojui atsirastų pareiga atlyginti tik darbdavio turėtas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidas, kurios atitiktų DK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas darbdavio apmokamose mokymų ar kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytų aukštesnio lygio žinias nei būtų reikalingos jo tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti, kurios suteiktų papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, jos būtų patirtos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, išskyrus atvejus, jeigu kolektyvinėje sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas, tačiau neviršijantis trejų metų (DK 37 str. 3 d.), ir atlygintinos, tik tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 37 str. 1 d.).
Kaip yra apskaičiuojamas darbo užmokestis už viršvalandžius bei darbą švenčių ir poilsio dienomis?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas). Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Ar yra reikalingas darbuotojo prašymas priimti jį į darbą, suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas?
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas.
Pažymėtina, jog teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalių susitarimo dėl iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko pagrindu ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas.