Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo informacinių technologijų, kurios apstu įvairiose gyvenimo srityse.
Telefonai, kompiuteriai, internetas - reikalingi ir naudingi dalykai, tačiau pernelyg didelis jų naudojimas gali tapti priklausomybe.
Kompiuterinių žaidimų priklausomybė - tai elgesio modelis, kai žmogus nuolat arba periodiškai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir jie tampa svarbesni už kitus gyvenimo interesus.
Kompiuterinių žaidimų paplitimas ir demografija
Paplitęs įsitikinimas, kad kompiuterinius žaidimus žaidžia tik paaugliai, yra neteisingas.
Statistika byloja, kad šis užsiėmimas gana artimas ir vyresnio amžiaus žmonėms, o vidutinis kompiuterinių žaidimų žaidėjo amžius yra net dvigubai didesnis negu įprasta manyti.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Pramogoms skirtos programinės įrangos asociacijos (ESA) duomenimis, vidutinis kompiuteriu žaidžiančio žmogaus amžius yra 37 metai, o suaugusieji sudaro net 82 proc. visų žaidėjų.
Dailiosios lyties atstovės sudaro 42 proc. visų žaidėjų.
Apklausoje net 65 proc. respondentų nurodė žaidimus žaidžiantys kartu su kitais asmenimis, o šeimose 45 proc. tėvų nurodė bent kartą per savaitę žaidžiantys žaidimus kartu su savo vaikais.
JAV žaidimų kompiuteriams ir kitiems įrenginiams bei patiems žaidimams per praėjusius metus buvo išleista per 25 mlrd. JAV dolerių.
Vis dažniau žaidžiami socialinių tinklų žaidimai, iš kurių pajamos per praėjusius metus sudarė beveik 6 mlrd. JAV dolerių arba 24 proc. visos JAV žaidimų rinkos.
Taip pat skaitykite: Susigrąžinkite kontrolę: atsikratykite priklausomybės nuo telefono
Didelę dalį žaidimų rinkos sudaro nešiojamieji žaidimams pritaikyti įrenginiai - išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ar mobilūs žaidimų kompiuteriai.
Tokio tipo įrenginiai užima 55 proc. visos žaidimų rinkos.
Laikas prie ekranų: statistika ir tendencijos
Dauguma tyrimų nagrinėja ne interneto vartojimą, o laiką, praleidžiamą prie ekranų.
2017 metų statistika rodo, kad vidutiniškai suaugęs asmuo, turintis internetą savo prietaisuose, praleidžia prie ekrano beveik 6 valandas per dieną.
Iš jų 3,3 valandas praleidžiame žiūrėdami į telefono ekraną, 2,1 valandas - žiūrėdami į kompiuterio ekraną ir 0,6 valandos - žiūrėdami į kitų prietaisų ekranus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo technologijų
Kita 2017 metų statistika, tyrinėjusi paauglius ir jaunus žmones, atskleidė, kad šios amžiaus grupės žmonės prie ekrano vidutiniškai praleidžia 7,8 valandas.
JAV darytas tyrimas rodo, kad vaikai nuo 8 iki 12 metų praleidžia apie 4 valandas prie ekrano.
Vaikai iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų praleidžia prie ekranų vidutiniškai 3,5 valandos, tuo tarpu vaikai iš labiau pasiturinčių šeimų praleidžia kiek mažiau nei 2 valandas.
Taip pat nustatyta, kad mažiau išsilavinusių šeimų vaikai daugiau laiko praleidžia prie ekranų.
Analitikų pateikta diagrama rodo, kiek minučių per dieną vidutiniškai prieš įvairius ekranus praleidžia statistiniai įvairių pasaulio šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose kasdien priešais ekraną žmonės vidutiniškai praleidžia 444 minutes, arba 7,4 valandas. 147 minutės kasdien praleidžiamos žiūrint TV, 103 minutės - žvelgiant į kompiuterio monitorių, 151 min. - žiūrint į išmaniojo telefono ekraną, ir 41 min.
Priešingai nei būtų galima įsivaizduoti, daugiau nei po 7 valandas kasdien priešais ekraną praleidžiantys amerikiečiai anaiptol nėra lyderiai šioje labai abejotinų pasiekimų, ypač sveikatos požiūriu, srityje.
Gaila, kad šie analitikų surinkti statistiniai duomenys nėra siejami su kitais rodikliais, tokiais kaip vidutinis fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas, stresas ir kt. Kita vertus, ir be didelių tyrimų aišku, kad žvelgiant į gyvenimą pro virtualius informacijos langus, kuriuose galima pamatyti tik standartinę masinei auditorijai adaptuotą informaciją, realų gyvenimą gali būti vis sunkiau suprasti.
Kada laikas prie ekranų tampa priklausomybe?
Nėra tokios diagnozės, kaip priklausomybė nuo interneto.
Pagrindinė priežastis, kodėl tokios diagnozės atsisakyta, yra tai, kad žmogaus veikla internete gali būti atitinkanti veiksmus, kuriuos jis atliktų realiame gyvenime.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę valandų lošia internetiniuose kazino - ar tai priklausomybė nuo interneto, ar nuo lošimų?
Psichologas visų pirma gilintųsi, ką žmogus veikia internete.
Dažniausiai perdėtas interneto vartojimas būna šiose srityse: video įrašų peržiūros, socialinių tinklų naudojimas, žaidimai, azartiniai lošimai, pornografija, pirkimas.
Jeigu pastebite, kad netekote santykių, laiko su artimaisiais, tobulėjimo galimybių, nepadarėte to, kas jums svarbu, nes leidote laiką internete, tai jau yra problema, kurią reikia spręsti.
Veikla tampa problemine, kai naudojimasis internetu ar vaizdo žaidimai ima trukdyti kasdieniam gyvenimui: santykiams su šeima ir draugais, poilsiui, darbui, mokslui ar laisvalaikiui bei neigiamai veikia psichinę ir fizinę sveikatą.
Reikia atkreipti dėmesį į pasikartojančio elgesio dažnumą, trukmę, intensyvumą bei dėl tos veiklos kylančius konfliktus.
Ekranų padaroma žala neprilygsta alkoholio ar narkotikų žalai - ne tiek smarkiai nukenčia finansai, sveikata.
Retas atvejis, kad žmogus nenueitų į darbą, nes leido laiką internete.
Tačiau tai gali būti labai rimta, jei įsižiūrime į konkretų žmogų.
Dažniausiai perdėtas interneto vartojimas būna ne problema savaime, o didesnės problemos simptomas.
Pavyzdžiui, depresija sergančioms moterims būdinga leisti laiką socialiniuose tinkluose žiūrint, kokie geri yra kitų gyvenimai ir galvojant, koks netikęs yra jos gyvenimas.
Šiuo atveju, depresija atima jėgas ir valią atsitraukti nuo ekrano, o laikas prie ekrano tik dar labiau skatina prislėgtumą ir depresiją.
Kita grupė patologinių vartotojų yra žmonės, turintys impulsų kontrolės problemų.
Jiems sunku save sustabdyti įvairiose veiklose, sukeliančiose sujaudinimą, dėl to jiems nesiseka gyventi nuoseklaus gyvenimo ir siekti savo tikslų.
Įsivaizduokite mažą vaiką, kuris gauna planšetinį kompiuterį ir gali jį naudoti neribotą laiką.
Visų pirma, yra pavojus, kad jis naudos žaidimus tam, kad nusiramintų.
Toks vaikas neišmoksta reguliuoti savo emocijų, dažnu atveju neišmoksta jų net atpažinti, nes visas jas tiesiog gesina nukreipdamas dėmesį į mirgantį ekraną.
Kitas pavojus - toks vaikas nepatirs nuobodulio.
Vaikas privalo patirti tokius momentus, kai svarsto, o ką man veikti dabar? Ką čia sugalvojus?
Tai skatina kūrybiškumą, įgūdį kelti sau tikslus ir jų siekti.
Tačiau internetinės platybės yra kupinos stimuliacijos, nereikia nieko kurti ir siekti, gali vartoti be perstojo, dėl to nesivysto minėti vaiko įgūdžiai.
Dar vienas pavojus - kad neįvyks daugelis dalykų, kurie pagal raidą turi natūraliai įvykti.
Augdamas vaikas nuolat juda, lipa, lenda - jis apdovanotas smalsumu, kuris lavina vaiko motoriką, žinias apie pasaulį, įgūdžius, gebėjimą sutelkti dėmesį.
Žala fizinei ir psichikos sveikatai
Dėl netinkamos kūno padėties, veiklos ir poilsio režimo nesilaikymo, fizinio aktyvumo stokos, regėjimo įtampos nuvargsta akys, gali pablogėti laikysena, regėjimas, kenčia mityba, medžiagų apykaita, bendra fizinė būklė, gali atsirasti nutukimas.
Manoma, kad išmaniųjų ekranų naudojimas mažina vaikų kūrybingumą, didina nervingumą, sukelia baimių, irzlumą ir pyktį.
Vaikai tampa užsisklendę, sunkiau bendrauja su realiais bendraamžiais, blogiau susikaupia ir sunkiau užmiega.
Amžiaus grupės ir priklausomybės ypatumai
Kuo mažesnis vaikas - tuo didesnę žalą jam gali padaryti perdėtas išmaniųjų prietaisų naudojimas.
tags: #priklausomybe #nuo #pc #telefono #tv