Šiemet Lietuva tarp 169 valstybių užima 44 vietą. Norvegija užima pirmąją vietą pagal ŽSRI. Pirmasis Jungtinių Tautų vystymo programos parengtas pranešimas apie žmogaus socialinę raidą buvo pristatytas 1990 metais. Kiekvienas pranešimas yra skiriamas aktualiai plėtros diskusijų temai ir pateikia analizę bei veiklos rekomendacijų. Šių metų Pranešime akcentuojama ne tik ekonominė vertė ir svarba įtakojanti šalies sėkmę ar žmogaus gerovę, tačiau atsižvelgiama ir į žmogaus sąlygas į sveiką gyvenseną, išsilavinimą bei laisvę panaudoti žinias ir talentus geresnei ateičiai kurti.
2018 m. „Visos Jungtinių Tautų Organizacijos šalys narės, kurių yra apie 190, suskirstytos į keturias kategorijas. Pirmai kategorijai priklauso labai išsivysčiusios šalys, antrai - išsivysčiusios šalys, trečiai - besivystančios šalys ir ketvirtai - silpnai išsivystysių šalių grupė. Lietuva pagal sąlygas pažangai patenka į labai išsivysčiusių šalių grupę. Išsivysčiusių šalių grupėje mūsų šalis yra nuo 2005 m., labai išsivysčiusių šalių - jau 5 metus“, - mūsų valstybės padėtį JTO Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros docentė dr. Vita Karpuškienė.
HDI - pagrindinis žmogaus socialinės raidos vertinimo rodiklis
Kas lėmė tokį aukštą Lietuvos socialinio išsivystymo įvertinimą (37 vieta tarp 187 šalių)? Lietuvos socialinio išsivystymo vieta tarp kitų pasaulio šalių nustatoma pagal bendrą rodiklį, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis, - žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI). Pasaulyje HDI socialiniam valstybių išsivystymui nustatyti naudojamas nuo 1990 m., Lietuvoje - nuo 1994 metų. Pabrėžtina, kad 2011 m. Lietuva užėmė 40-ą vietą tarp 187 valstybių ir pirmą kartą buvo priskirta prie itin aukšto socialinio išsivystymo lygio šalių.
- HDI parodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos, žinių, išsilavinimo galimybes ir sąlygas siekti pažangos.
- Pagrindinės indekso kojos: ekonominis išsivystymas (BVP parama tenkančiai vienam gyventojui, koreguota pagal PPP). Jei būtų matuojama tik ekonominiu rodikliu, Lietuva būtų žemesnėje pozicijoje.
- Išsilavinimas yra stipriausia indekso komponentė: kiek vidutiniškai metų mokosi suaugę (25 metų ir vyresni) bei jaunimas (dr. V. Karpuškienės nuomone, Lietuvos švietimo potencialas yra stiprus, lehetų būti 25-oje vietoje).
„HDI iš tiesų parodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos, žinių, išsilavinimo galimybes ir sąlygas siekti pažangos, ar joje yra galimybė sveikai gyventi“, - paaiškino dr. V. Brazauskas. Apskritai, palyginti su kitais rodikliais, šis vertintinas kaip vidutinis. Stipriausioji indekso komponentė yra išsilavinimas, kuris matuojamas dviem aspektais: kiek vidutiniškai metų mokėsi suaugę ir antrasis - kiek vidutiniškai metų mokosi jaunimas.
Gyvenimo trukmė ir sveikatos rodikliai
Toli gražu ne taip sklandžiai atrodo mūsų sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. Jie patys silpniausi. „Pagal gyvenimo trukmę Lietuva jau yra arčiau tų vietų, iš kurių žmonės bėga“, - sutaria pašnekovai.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Ekonomika, skurdas ir alkoholio vartojimas
2018 m. rugpjūčio antrojoje pusėje paskelbti naujausi tyrimai, kuriais nustatyta, kad Lietuva skursta dar labiau negu prieš metus, t. y. 2016 m. (naudotasi 2017 m. duomenimis). Remiantis šiais duomenimis, Lietuvoje skursta 23 procentai žmonių. „Ar Lietuvoje iš tikrųjų 2017 m. skurdo daugiau žmonių negu 2016 m. - labai tuo abejoju“, - teigė dr. V. Karpuškienė. Pašnekovė priminė, kad statistiniai skurdo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos lygio ir gyventojų pajamų.
Paradoksalu, kad 2008-2009 m. sunkmečiu skurdas buvo mažiausias. Ankstesnės ribos yra 60 proc. medianinių pajamų. Augant vidutinei ir viršutinei algų ribai, pajamų mediana didėja, todėl didėja ir skurdo ribos reikšmė. Pavyzdžiui, 2017 m., minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo dvigubai nuo 2008 m., bet skurdas ir nelygybė ne sumažėjo. A. Brazausko teigimu, minimaliosios algos didinimas gali turėti įtakos skurdui, tačiau tai ne visuomet aišku ekonominiu pagrindu. Dr. V. Karpuškienė pritaria, kad auga minimali alga gali būti naudinga, kai ekonomika auga kartu su darbo našumu.
Aptariamos problemos apima alkoholio vartojimą. Lietuvos alkoholio vartotojų elgsenai būdinga skirtinga vartojimo kultūra, išskiriamos trys grupės: daug geriantys, reguliariai geriantys ir proginiai. 2017 m. alkoholio kainos dėl naujo akcizo įvedimo stipriai padidėjo, o legaliai parduoto vidaus rinkoje vartojimas sumažėjo. Pasaulio sveikatos organizacijos statistiką Lietuva laikomas daugiausia alkoholio suvartojančia šalimi vienam gyventojui iš 180 šalių. Tačiau laikui bėgant gali būti, kad suvartojimas mažės dėl didesnės sąmoningumo ir politika.
Dr. V. Brazausko ir kitų ekspertų prognozės: gali prireikti „magiško impulso“ tam, kad pakeistų elgseną žmonėms su unikalia kvalifikacija ir aukštais įgūdžiais. Svarbu ištraukti vaikus ir jaunimą iš alkoholio vartojimo aplinkos, taip pat svarbu aptarti skurdo ribos dydžius: 307 eurų vienam asmeniui, 634 eurai - šeimai - ir apsvarstyti atlyginimų prioritetus, kurie skatintų vertingas profesijas, tokias kaip retų kalbų dėstymas. A. Brazauskas išreiškė norą matyti magiškus impulsus valstybės politikose ir leidti universitetiniams, kultūriniams bei akademiniams sluoksniams gauti tinkamas algas, kurios atitiktų jų įdirbį.
Alkoholis ir visuomenės ateities perspektyvos
Beje, doc. dr. V. Karpuškienė informavo, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. įvykęs datos priklauso nuo priemonių įvedimo ir jų poveikio žiūrėsmingumo, o 2018 m. lapkričio apklausa leis vertinti jų įtaką vartojimui. Teigiama, kad po veiksmų, susijusių su akcizais, vidaus rinkos vartojimas sumažėjo, o tai gali būti signalas, jog politika pradeda veikti.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Pranešimų ir politinių veiksmų įtaka ateities plėtrai
Gyvenimo kokybė ir žmogaus socialinė raida priklauso nuo ekonominio vystymosi, švietimo, sveikatos ir saugios aplinkos. HDI analizuoja šiuos aspektus ir skatina valstybes imtis priemonių tobulinti darbo rinkos galimybes, investicijas į švietimą ir sveikatos apsaugą. Nacionalinės institucijos gali naudoti HDI rodiklius kaip gairę planuojantieds politikos priemones, kurios skatintų žmonių gebėjimų panaudojimą, inovacijas ir gyventojų gerovę.
Šiandienos Lietuva gali remtis iššūkiais: stiprinti išsilavinimą, pagerinti sveikatos apsaugos rodiklius ir didinti gyvenimo trukmę, tuo pačiu laikantis skurdo mažinimo politikos. Vertinant HDI ir socialinį išsivystymą, viešosios institucijos gali kurti įtraukias programas, kurios skatintų jaunimą įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatintų verslumą ir ekonominę įtrauktį, taip pat užtikrintų sveikatos priežiūros prieinamumą visiems gyventojams.
Galimos veiksmų gairės viešosiose institucijose
- investuoti į švietimo kokybę ir prieinamumą visoms amžiaus grupėms;
- skatinti inovacijas ir mokslą, kurti kvalifikacijos tinklą;
- stiprinti sveikatos apsaugos sistemas, išlaikyti gyvenimo trukmės augimą;
- mažinti skurdą ir socialinę atskirtį per tikslines priemones;
- kurti programas, kurios skatina gyventojų įsitraukimą į socialinę ir ekonominę veiklą;
- sekti HDI rodiklius ir adaptuoti politiką pagal pasiektus rezultatus.
Santrauka apie žmogaus socialinę raidą viešosiose institucijose
HDI rodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos ir žinių pagrindą, taip pat sąlygas kurti sveiką gyvenseną ir pasiekti pažangą. Lietuvoje šie rodikliai yra iššūkiai, susiję su sveikatos rodikliais ir skurdu. Remiantis 2018 m. duomenimis, Lietuva laikosi aukštose HDI kategorijose, tačiau būtina toliau tobulinti švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos programas, kad būtų užtikrintas dar didesnis socialinis progresas ir lygybė.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
tags: #zmogaus #socialines #raidos #modelis #viesosiose #institucijose