2000 metai Lietuvoje buvo reikšmingas laikotarpis socialinės apsaugos sistemos formavime ir įstatyminėse permainose: priimti nauji teisės aktai, įteisinti pensijų ir socialinio draudimo pokyčiai, taip pat tęsėsi problemos, susijusios su užimtumu ir nedarbu.
Socialinio draudimo sistemos raida ir teisinis pagrindas
1991 m. buvo išleistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kuris padėjo pagrindus naujai socialinės apsaugos sistemai.
1990-1991 metais buvo priimti pagrindiniai socialinės apsaugos reformuojantys teisės aktai, kurie apibrėžė ilgalaikius šios sistemos struktūrinius principus.
1994-1995 m. vyko pensijų reforma. 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas.
Naujoji sistema buvo orientuota į ateitį ir turėjo būti taikoma tiems asmenims, kurie į pensiją išeis po 1995 m. sausio 1 d.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti senatvę
1996 m. įteisintas sveikatos draudimo vykdymas per ligonių kasas, o 1997 m. prasidėjo sveikatos reforma - sveikatos draudimo funkcijos iš „Sodros“ perėjo ligonių kasoms ir buvo įkurtas atskiras Sveikatos draudimo fondas.
1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas, sudaręs galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai.
2000 m. įstatymais įteisinta nauja draudimo rūšis - nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžeto problematika
Valstybinis socialinis draudimas - svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir jų šeimoms dėl draudiminio įvykio prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.
Taip socialinį draudimą apibūdina LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Taip pat skaitykite: Metodai socialiniame darbe
Socialinio draudimo fondo biudžetas turi būti planuojamas itin atidžiai. Įvairiais ekonomikos vystymosi etapais atsiranda socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo problemos, kurios ypatingai aktualios esant ekonominiam nuosmukiui, nes susidaro Valstybinio socialinio draudimo deficitas.
Esant dideliam biudžeto deficitui atsiranda pavojus, kad išmokų mokėjimas gali sutrikti arba išmokos mažėti.
2008 m. atsiradęs didžiulis biudžeto deficitas kelia nerimą ne tik socialinio draudimo valdybai, bet ir gyventojams, nes tai gali paliesti kiekvieną apdraustąjį.
Pagrindinė mokslo tiriamojo darbo problema: kokiomis priemonėmis subalansuoti socialinio draudimo fondo biudžetą esant ekonomikos cikliškumui.
Tyrimo objektas - Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas.
Taip pat skaitykite: Slaugos programos tikslai
Ekonominiai ciklai ir jų įtaka socialinio draudimo biudžetui
Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) pagal Raimundą Kuodį Lietuvoje buvo ne mažiau nei penki ekonomikos ciklai. Kiekvienam ekonomikos ciklui būdingi tam tikri bruožai ir tendencijos, turinčios įtakos Valstybiniam socialinio draudimo fondo biudžetui.
Kiekvienas ekonomikos ciklas (augimas-smukimas) lemia biudžeto pajamų ir išlaidų dinamiką: smukimo metu mažėja draudėjų pajamos, mažėja socialinio draudimo įmokų surinkimas, tuo tarpu išlaidos, susijusios su išmokomis (nedarbo, ligos, kitomis), gali augti.
Dėl to įvairiais ekonomikos vystymosi etapais atsiranda socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo problemos, o esant ekonominiam nuosmukiui susidaro didžiausia problema - Valstybinio socialinio draudimo deficitas.
Socialinės apsaugos samprata ir modeliai Lietuvoje
Pradedant nagrinėti socialinio draudimo fondo biudžetą, vertėtų pirmiausia apibrėžti socialinės apsaugos Lietuvoje sampratą bei aprašyti šios sistemos sandarą.
Socialinės apsaugos sistema Lietuvoje sudaro Valstybinio socialinio draudimo sistema, sveikatos draudimo sistema ir socialinės paramos sistema, iš kurių svarbiausias yra socialinis draudimas, kartu su pensijų draudimu bei sveikatos draudimo sistema.
Socialinės apsaugos samprata Lietuvoje pradėjo formuotis nuo 1990 m. 1991 m. buvo išleistas Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, o 1990 m. buvo priimta Nacionalinė sveikatos apsaugos koncepcija.
Skirtinguose šaltiniuose randami įvairūs socialinės apsaugos apibrėžimai. Tarptautinė darbo organizacija socialinę apsaugą apibrėžia kaip apsaugą, kuri visuomenė, naudodama įvairias priemones, teikia savo nariams nuo ekonominių ir socialinių nelaimių, kurias gali sukelti įvairūs uždarbio sumažėjimai ar jo nutraukimas dėl ligos, motinystės, sužalojimo darbe, nedarbo, negalios, senatvės ir mirties.
Pagal Guogį ir kitus autorius, Lietuvos socialinės apsaugos modelis atitinka bismarckinį, korporatyvinį - konservatyvųjį tipą, tačiau pastaruoju metu Lietuvos socialinės politikos modelis pasižymi tam tikru liberalumu.
Konservatyvus-korporatyvinis modelis
Konservatyviame-korporatyviniame modelyje pagrindinis krūvis užtikrinant socialines garantijas tenka darbdaviui ir šeimai. Čia vyrauja valstybinis socialinis draudimas, o gerovės politika yra diferencijuota socialinio statuso pagrindu.
Šio modelio šalyse siekiama išsaugoti tradicinę šeimą, todėl socialinės paslaugos, mokamos iš viešųjų fondų, dažnai būna orientuotos į šeimos narius (pvz., šeimos maitintoją), o institucinių paslaugų prieinamumas gali būti mažesnis.
Liberalesnis požiūris ir pokyčiai
Pastaruoju metu Lietuvos socialinės politikos modelis pasižymi liberalumu. Šis modelis pagrįstas ideologija, jog kiekvienas privalo pats užsitikrinti gerovę dalyvaudamas darbo rinkoje, o pagalbos teikimas silpniausiems vykdomas pajamų testavimo principu.
Liberalioje gerovės valstybėje, kur parama teikiama pajamų testavimo principu ir tik laikinai, valstybinė socialinio draudimo sistema traktuojama kaip alternatyvi individo apsauga nuo socialinės rizikos veiksnių.
Pensijų sistema ir jos reformos 1990-2000 m.
1995 m. įsigaliojus naujajam pensijų įstatymui pradėjo veikti pensijų indeksavimo mechanizmas: pensijos didinamos didinant bazinę pensiją bei draudžiamąsias pajamas.
1995 m. bazinė pensija buvo padidinta 3, o draudžiamosios pajamos - 4 kartus. Tokie sprendimai pareikalavo didelių VSDF biudžeto išlaidų, o šių išlaidų augimas smarkiai įtakojo visą biudžetą.
1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas sudarė galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai; tikėtasi, kad privatūs pensijų fondai papildys esamą socialinio draudimo pensijų sistemą bei suteiks gyventojams galimybę pasirūpinti savo ateitimi.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. gyventojai dalį įmokų „Sodrai“ galėjo savarankiškai nukreipti pensijoms kaupti; per pirmąjį reformos etapą pensijų kaupimo sutartis pasirašė reikšminga dalis apdraustųjų.
Sveikatos draudimas ir ligos bei motinystės socialinis draudimas
1996 m. teisėtai įteisintas sveikatos draudimo vykdymas per ligonių kasas, o 1997 m. sveikatos draudimo funkcijos iš „Sodros“ perėjo ligonių kasoms.
2007 m. priimtas LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas lėmė VSDF išlaidų padidėjimą ir sulaukė didelės kritikos. 2009 m. buvo priimtas šio įstatymo pakeitimas, kuris sugriežtino paaiškinamąsias mokėjimo sąlygas.
Užimtumas, nedarbas ir jaunimo padėtis darbo rinkoje
Gyventojų užimtumo ir nedarbo problemoms spręsti pastaruoju metu skiriama daug dėmesio, kurį sąlygoja Lietuvos darbo rinka. Tai svarbu šalies socialinei-ekonominei raidai.
Kaip rodo statistiniai duomenys, Lietuvoje pats didžiausias nedarbas buvo būdingas jaunimui. Jaunimo nedarbo lygis 2007 m. sudarė 8,2 % (2006 m. - 9,8 %), didžiausias jaunimo nedarbo lygis buvo 2001 m. - 31,1 %.
Prasidėjus žmonių emigracijai iš Lietuvos, nedarbas sumažėjo. Taigi, jaunimo nedarbo problema virto jaunimo emigracija iš Lietuvos.
Jauno žmogaus elgsena darbo rinkoje priklauso nuo daugelio socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų veiksnių, kurie tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Tai nepalankus šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas.
Nepakanka konstatuoti jaunimo nedarbo faktą ir mastą, būtina spręsti šias problemas - nagrinėti nedarbo atsiradimo priežastis ir pasekmes. Svarbi šių žmonių integracijos į darbo rinką kelio specifika.
Darbo rinka - apibrėžimas ir ypatumai
Darbo rinka apibrėžiama kaip darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema, kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina - darbo užmokestis.
Darbo rinka pasižymi kai kuriomis unikaliomis ypatybėmis: darbo veiksnio specifiškumas, darbo pasiūlos ir paklausos sąveikos pobūdis, struktūros specifiškumas bei disproporcijos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos sąveikoje.
Tobulos konkurencijos teorija darbo rinkoje teigia, kad tobula konkurencija įmanoma tik tada, kai egzistuoja visiškas socialinis mobilumas ir informuotumas; iš praktikos matyti, kad darbo rinka dažnai pasižymi monopolistine konkurencija, oligopsonija ar monopsonija.
Žmogiškasis kapitalas ir darbo išteklių struktūra
Ne pats žmogus yra „darbo jėga“, o žmogaus fizinis ir intelektualinis potencialas - žmogiškasis kapitalas. Žmogiškojo kapitalo teorijos branduolį sudaro teiginys apie analogiją tarp darbo jėgos ir kapitalo formavimo procesų.
Svarbi racionalaus gyventojų užimtumo sąlyga - kad darbuotojų profesinė (kvalifikacinė) struktūra atitiktų darbo vietų struktūrą. Integruotoje ekonominėje sistemoje darbo jėga yra žmonių grupė, kuri turi galimybę būti įdarbinta.
Išteklių klasifikavimas: aktyvieji (darbinis potencialas dirbančių žmonių) ir pasyvieji (bedarbiai, nevisiškai dirbantys ar neveikiantys ekonominėje veikloje asmenys).
Rekomendaciniai pastebėjimai (iš nagrinėtos medžiagos)
- Socialinio draudimo fondo biudžetas turi būti planuojamas atsižvelgiant į ekonominių ciklų rizikas ir galimus deficito scenarijus.
- Reikalingos priemonės biudžeto subalansavimui esant cikliškumui: įmokų bazės plėtra, pajamų diversifikavimas, rezervinių fondų kaupimas bei struktūrinės pensijų reformos.
- Užimtumo skatinimo priemonės jaunimui ir kvalifikacijos kėlimas svarbūs darbo rinkos disbalansų mažinimui.
- Valstybės socialinės politikos modelio pasirinkimas turi atsižvelgti į nacionalinius prioritetus - ar labiau orientuotis į tradicinę šeimos apsaugą, ar į liberalų individualios atsakomybės stiprinimą.
Apibendrinant, 2000 metai Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos kontekste reiškė tęstines reformas socialinės apsaugos srityje: įteisinti nauji draudimo mechanizmai, vykdytos pensijų ir sveikatos sistemos pertvarkos, o taip pat išliko ir gilėjo diskusijos dėl VSDF biudžeto tvarumo ir mechanizmų jo stabilizavimui.
| Rodiklis / reiškinys | 2000 m. reikšmė / pastaba |
|---|---|
| Valstybinio socialinio draudimo įstatymas | 1991 m. įsigaliojęs pagrindinis teisinis reguliavimas |
| Pensijų reforma (naujas įstatymas) | 1995 m. įsigaliojo - įvesta indeksacija, bazinės pensijos didinimas |
| Pensijų fondų reguliavimas | 1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas |
| Nauja draudimo rūšis | 2000 m. įteisintas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas |
| Jaunimo nedarbas (historinis kontekstas) | Didžiausias 2001 m. - 31,1 %, vėliau mažėjo, dalinai dėl emigracijos |
tags: #pagrindiniai #ekonomines #ir #socialines #raidos #rodikliai