Socialiniai tinklai yra tvirtai įsitvirtinusi į visuomenės kasdienybės rutiną. Kiekvienas asmuo bent kelis kartus patikrina savo socialinių tinklų profilius ir socialiniuose tinkluose seka naujienas bei dalinasi savo mintimis arba išgyvenimais.
Socialinių tinklų vystymasis
„Usenet“ - pirmasis internetinis puslapis įkurtas 1979 metais, pritraukęs didesnį skaičių paprastų vartotojų. Tai internetinis puslapis, kuris suteikė žmonėms galimybę siusit žinutes grupėms, kurios diskutuoja tą pačia tema. Stiuartas Brendas, Laris Briliantas ir kiti sukūrė elektroninę skelbimų lentą 1985 - aisiais metais. Po dvejų metu Hovardas Raingodas „užpantetavo“ terminą virtuoali bendruomenė, norėdamas apibūdinti žmonių grupę, kuri bendrauja virtualioje erdvėje dėl skirtingų priežasčių. Socialinių tinklų era prasidėjo 1997 - ųjų pradžioje. Iki 1997 - ųjų socialiniuose tinkluose žmonės bendraudavo po slapyvardžiais ir realiame gyvenime neatpažindavo savo pašnekovų, tokia situacija neleido sukurti artimų santykių. Tačiau sixdegrees.com pradėjus savo veiklą, vartotojai nebesislėpė po slapyvardžiais. Profiliai tapo vieši ar bent pusiau vieši ir tai lėmė palengvėjimą rasti kitus vartotojus, su kuriais sietų koks nors ryšys.
Nuolatos besikeičiančiame ir technologiškai tobulėjančiame pasaulyje socialiniai tinklai tapo nepamainoma komunikacijos priemone, leidžiančia bendrauti, susipažinti ar komentuoti vienus ar kitus įvykius. Tai ypač pastebima, kalbant apie kalbininkus. Nors tai yra visiškai natūralu. Jie stengiasi išsaugoti kuo mažiau pakitusią kalbą ir kuria naujiesiems svetimybėms lietuviškus atitikmenis.
Kaip socialiniai tinklai veikia kalbą
Sąvoka socialiniai tinklai - tai socialinių ryšių sistema jungianti individus, jų grupes ar organizacijas, kurias sieją tie patys interesai. Tai yra tarpasmeniniai ryšiai (pvz., giminystė, draugystė, simpatija ar antipatija), ekonominiai, politiniai, socialiniai santykiai. Taip pat socialinių tinklų ryšius galima skirstyti į stiprius ryšius ir nestiprius ryšius. Stipriems ryšiams būdinga tarpusavio pasitikėjimas, neformalumas, tiesioginis ryšys. Kita vertus silpni ryšiai pagrįsti lankstumu, įtraukiantis įvairių naujų dalyvių (pažintys užmegztos socialiniuose tinkluose ir puoselėjant tik dalijantis vienodais interesais), tai informacijos gavimo ir dalijimosi ryšiai.
Vertimų biuro „Ars libri“ darbuotojai pastebi, kad žiniasklaida daro labai didelį poveikį kalbos vartojimui. Socialinėje erdvėje vartojami žodžiai greitai prigyja ir lietuvių kalboje, todėl svetimžodžių vartojimas jau nieko nebestebina. Mes ne tik rašome vartodami tokias frazes, kaip padarykite „selfie“ ar rytoj mūsų laukia „meetas“, bet taip pradėjome net kalbėti. Dažnai pastebime, kad ir vertimo biuro „Ars libri“ klientų tekstai yra pilni svetimybių, deja, dažnai tokių, kurie nėra priimtini mūsų bendrinei kalbai. Tai ypač pasakytina apie kulinarinius tekstus. „Ars libri“ gauna versti daug maisto produktų sudėčių tekstų, todėl galima drąsiai konstatuoti, kad būtent kulinarijos srities tekstuose yra daugiausia svetimybių, daugiausia romaniškos kilmės.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Akronimų vartojimas išaugo kartu su atsiradusiais telefonais. Tai galėjome pastebėti net ir tuomet, kai išmanieji telefonai atrodė neįmanomas reiškinys. Pirmieji akronimai, kurie buvo pastebėti tarp kalbos vartotojų buvo išsireiškimas „SMS“, toliau sekė vietoje lietuviško „gerai“ vartojamas „ok“. Pirmiausia laikais, kada kiekviena minutė yra brangi, tai yra tiesiog patogiau. Juk žymiai greičiau yra surinkti dviejų raidžių žodį, nei penkių. Nereikėtų pamiršti ir jaustukų, dar kitaip žinomų, kaip emoji. Dabar neįsivaizduojamas nei vienas chatas be įvairių jaustukų, tokių kaip „;)“ ar „:*“.
Gramatika, sintaksė ir neformalus bendravimas
Baisu tai, kaip šio neformaliojo ryšio priemonės naudojimas gali sukelti tokį patį atsitiktinį požiūrį į gramatiką. Visgi mes, kasdien dirbantys su kalba, manome, kad viskas nėra tik balta ar juoda. Net ir žinučių kalbos žalą matantys kalbininkai sako, kad su trumpiniais ir angliškais posakiais kalboje jokiu būdu nereikia kovoti, nes tai neįmanoma. Be to, sintaksė, socialiniai tinklai ir žiniasklaida taip pat paskatino subtilesnę mūsų bendravimo revoliuciją. Mes dalijamės daugiau asmeninės informacijos, bet taip pat bendraujame su didesnėmis auditorijomis.
Motyvai skatinantys naudotis socialiniais tinklais
Socialinių tinklų erdvė yra ta erdvė, kurioje žmogus sekdamas naujienas gauna įkvėpimo tobulėti, lygina save su kitais asmenimis, išsako teigiamas arba neigiamas mintis komentuodami po kitų nuotraukomis ar po naujienų portalų paskelbtoms naujienoms. Tai erdvė, kur joks individas nebijo išreikšti savo nuomonės, nes bendraudami su kitais individais jie jų nemato. Išsakydami savo nuomonę jie gali būti nepertraukti palyginus su kontaktinių būdu, kai asmenys bendraują jie mato klausytojo veido išraiškas ir kūno kalbą, kuri gali nusakyti kaip jaučiasi klausytojas. Taip pat jeigu asmuo, kuris klausosi pašnekovo nuomonės kontaktiniu būdu tai pašnekovas gali būti pertrauktas ir papeikiamas dėl savo nuomonės.
Socialiniuose tinkluose bendrauti parasčiau, nes prieš pateikiant nuomonę galimą pamastyti kaip pateikti savo mintis ar sugalvoti kaip atsakyti į kitų nuomonę išraiškingiau. Socialiniai tinklai ne tik palengvino bendravimą, bet taip pat supaprastino informacijos ieškojimą bei prekių įsigijimas tapo paprastesniu ir greitesnių, nevargina fiziškai.
Socialinių tinklų nauda ir grėsmė
Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
FOMO, depresija ir kitos pasekmės
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri. Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.
Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Pozityvūs socialinių tinklų aspektai
Socialiniai tinklai - išbandymas savivertei ir tikrumo suvokimui. Tačiau socialiniai tinklai nėra tik blogis. Psichologė pabrėžė, kad socialiniuose tinkluose galima rasti ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, bendraminčių, su kuriais galima pasidalinti sunkiais jausmais. Tuomet galima patirti jausmą, kad žmogus nėra vienas. „Tada atsiranda bendrystės jausmas ir sukuriamas pojūtis, kad esu ne vienas ir kitam taip gali būti“, - kalbėjo G. Lubauskaitė.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą. Be to, vartotojams suteikiama galimybė prisijungti prie bendruomenių, kurių dalyviai vykdo tam tikrą veiklą ar atstovauja tam tikras interesų grupes. Naudodamiesi šiuo tinklu sveikiname artimuosius gimtadienio, vestuvių, šv. vartotojų visame pasaulyje, be to, šis skaičius kiekvieną sekundę auga.
Kas gali padėti mažinti neigiamą poveikį
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Tėvų vaidmuo ribojant socialinių tinklų naudojimą yra svarbus. Pasak psychologės, norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, tėvai neturėtų kištis ar kontroliuoti, kiek jų atžalos, kalbant apie vyresnio amžiaus, turėtų naudotis socialiniais tinklais ar internetu. „Turi būti susitarimas, kad jeigu aš, pavyzdžiui, tau leidžiu naudotis telefonu, tai mes tam tikru metu kartu pasižiūrėsim, ką tu ten žiūri, kur lankaisi. Reikia paaiškinti, kad tai yra daroma dėl jo paties saugumo. Tai turi būti atvira, daroma kartu, prie vaikų akių, nes turi būti pasitikėjimas.“
Skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suprasti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus. Be to, tėvai turėtų padėti vaikams išmokti reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, laikytis amžiaus reikalavimų ir vengti asmeninės informacijos viešinimo. Tokie įpročiai padeda vaikams suformuoti sveiką ir atsakingą požiūrį į socialinių tinklų naudojimą.
Rekomendacijos pedagogams ir tėvams
- Skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje ir kaip tai gali veikti emocinę vaiko savijautą.
- Formuoti sveiką kritinį požiūrį į matomą turinį: priminti, jog tai dažnai yra tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
- Nustatyti aiškias laiko ribas ir struktūruotą dienotvarkę su alternatyviomis veiklomis (sportas, skaitymas, užsiėmimai).
- Skatinti paauglius rasti pozityvius, edukacinius profilius ir bendruomenes, kurios stiprina savivertę.
- Stebėti nerimą keliančius ženklus ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.
Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai tėra instrumentas, kurio nauda ir žala priklauso nuo mūsų pačių savimonės, t. y. socialinis tinklas pats savaime nėra blogas, visa problema slypi vartojimo dažnume. Kalbėti vien tik apie neigiamą socialinių tinklų įtaką būtų neteisinga. Socialiniai tinklai atlieka svarbų vaidmenį plėtojant darbo santykius ir plečiant įmonių verslą.
| Aspektas | Teigiama įtaka | Neigiama įtaka |
|---|---|---|
| Bendravimas | Palengvina ryšius, leidžia susirasti bendraminčių | Skatina izoliaciją, mažina gyvo bendravimo įgūdžius |
| Kultūra / kalba | Greitas žodžių skverbimasis, kalbos evoliucija | Svetimžodžių gausa, gramatikos ir sintaksės supaprastėjimas |
| Psichinė sveikata | Galimybė rasti paramą ir bendruomenę | Depresija, FOMO, priklausomybė, patyčios |
Darbo tikslas - įvertinti įtaką visuomenės funkcionavimui, kurią sudaro socialiniai tinklai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socialinių tinklų vystymąsi; įvertinti motyvus, kurie įtakoja naudojimąsi socialiniais tinklais; išskirti socialinių tinklų naudą ir grėsmę. Darbo metodai: mokslinės literatūros, straipsnių analizė.
Literatūros sąrašas
- Socialinių tinklų įtaka visuomenės funkcionavimui. (2023 m.). Liepos 24 d.
- Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Pranešimas spaudai.
- Vilniaus laida „Delfi diena“ - interviu su psichologe G. Lubauskaite.
- SOS vaikų kaimai Lietuva - MDFT programos medžiaga.
- Vertimų biuro „Ars libri“ pastebėjimai apie kalbos vartoseną socialinėje erdvėje.
tags: #socialiniai #tinklai #ie #kaba