Socialinis eksperimentas - tai tyrimo metodas, naudojamas sociologijoje ir kituose socialiniuose moksluose, siekiant ištirti žmonių elgseną ir nuostatas konkrečiose situacijose. Eksperimento metu dirbtinai sukuriama tam tikra situacija, kurioje manipuliuojama vienu ar keliais kintamaisiais, siekiant nustatyti jų poveikį tiriamajam objektui.
Socialinio eksperimento apibrėžimas ir tikslai
Eksperimentas (lot. experimentum - bandymas, išbandymas) - tai mokslinis metodas, kurio metu: Renkami ir analizuojami empiriniai duomenys. Stebima, kaip dėl nukreipiamųjų ir kontroliuojamųjų veiksnių kinta socialinis objektas. Objektas parenkamas pagal praktinius tyrimo tikslus. Socialiniu eksperimentu tiriama, kokį poveikį žmonėms turi religija, dorovė, įstatymai ir kita.
Dirbtinai sukuriama situacija, kuri leidžia sociologui manipuliuoti kintamaisiais siekiant nustatyti nepriklausomo kintamojo (ar kintamųjų) ir priklausomo kintamojo priežastinį ryšį. Tam reikia tiriamųjų 2 grupių: eksperimentinės ir kontrolinės. Eksperimentuotojas suranda ar sukuria tam tikrą situaciją, iškelia hipotetinį priežastinį ryšį ir stebėdamas fiksuoja iškeltos prielaidos atitikimus ir neatitikimus.
Eksperimentų tipai ir jų taikymas socialinės paramos politikoje
Socialiniai eksperimentai gali būti įvairūs, nagrinėjantys įvairias socialines problemas ir reiškinius. Socialinis eksperimentas, kurio vyriausioji dalyvė - 92 metų buvusi mokytoja Ona, Vilniuje surengtas pasitinkant liepos 28-ąją minimą Pasaulinę senelių ir pagyvenusių žmonių dieną. Eksperimento esmė - skirtingoms kartoms geriau pažinti viena kitą, ypač parodant dėmesį vyresniesiems.
Kaip ir visa visuomenė, taip ir socialinio būsto gyventojai yra įvairūs. Visgi nemaža mūsų dalis vadovaujasi išankstine nuomone ir vadina tokį būstą probleminiu net neturėję asmeninės patirties. Kaimynams nepageidaujamųjų etikečių nelipdome, kai nežinome, kad jie gyvena socialiniame būste.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialiniame eksperimente dalyvavo 20 atsitiktine tvarka parinktų visuomenės atstovų, iš kurių 10 gyvena socialiniuose būstuose arba laukia jo eilėje. Iki eksperimento pabaigos neatskleista, kurie dalyviai yra socialinio būsto gyventojai. Tyrimo dalyviai turėjo prisistatyti, trumpai papasakoti gyvenimo istoriją.
Praktiniai eksperimentų pavyzdžiai
- Eksperimentas su benamiais: Pavyzdžiui, viename eksperimente buvo stebima, kaip žmonės reaguoja į benamį, prašantį pinigų. Pirmiausia, socialinio eksperimento dalyvis turi savęs užrašą, kuriame parašyta: „Benamiui reikia pinigų marihuanai, narkotikams ir alkoholiui“. Praeiviai, eidami pro šalį atkreipia į jį dėmesį ir, kaip bebūtų keista, negaili jam pinigų.
-
Antrojoje situacijoje, „benamis“ pasitelkia pagalbą: šalia jo guli maža mergaitė, kuri vaidina jo dukrą. Dabar vyras turi užrašą, kuriame parašyta: „Benamis, vienišas tėvas prašo pinigų savo šeimai“. Šis eksperimentas parodė, kad žmonių reakcija priklauso nuo to, kam benamis prašo pinigų.
- Eksperimentas su socialiniu būstu: Atliktas eksperimentas parodė - kaimynams nepageidaujamųjų etikečių nelipdome, kai nežinome, kad jie gyvena socialiniame būste. Skatindami didesnę visuomenės toleranciją, atlikome socialinį eksperimentą - pasiūlėme pabendrauti tarpusavyje visiškai nepažįstamiems žmonėms, kurie kalbėjosi apie savo gyvenimą, patirtis bei svajones, neakcentuodami savo gyvenamosios vietos ir… išsikalbėjo, susibendravo, pajuto simpatiją.
- TV3 socialinis eksperimentas „Skirtingai nuostabūs“: TV3 pristato naujieną - unikalų socialinį eksperimentą „Skirtingai nuostabūs“, kuriame susitiks kardinaliai skirtingi, tačiau vienintelio tikslo - ištrūkti iš kalėjimo - vienijami žmonės. Naująjį sezoną TV3 televizija pradėjo šūkiu „skirtingai nuostabūs“, tačiau tai nėra tik skambi frazė. Tai yra misija - inicijavę šį socialinį eksperimentą, atkreipiame dėmesį į ryškiausias problemas šių dienų visuomenėje.
- Carito socialinis eksperimentas su senjorais: Po eksperimento vienoje judriausių Vilniaus gatvių, pačių vyresnio amžiaus žmonių klausėme, kas jiems patinka, o kas glumina šiandienos miestuose, kad vyresnis žmogus jaustųsi oriai. Pasisėdėję prie Baltojo tilto senjorai patikino, kad kartotų tokius susitikimus vis kitoje Vilniaus vietoje, o jaunieji karitiečiai - kad buvo įdomu „pasimatuoti senelių batus“.
Socialinių eksperimentų reikšmė socialinės politikos sprendimams
Socialiniai eksperimentai leidžia vertinti ir testuoti politikos priemonių poveikį realioms gyvenimo situacijoms. Šio metodo pagalba galima stebėti, kaip dėl nukreipiamųjų ir kontroliuojamųjų veiksnių kinta socialinis objektas, ir remiantis empiriniais duomenimis koreguoti paramos mechanizmus.
Socialinės paramos priemonės, įdiegtos praktikoje
- Padidinome vienkartinę išmoką gimus vaikui.
- Išplėtėme išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratą.
- Išplėtėme vaiko priežiūros kompensacinės išmokos gavėjų ratą. Šią išmoką jau gali gauti ne tik dirbantys, bet ir besimokantys ar studijuojantys tėvai bei globėjai.
- Padidinome vaiko išlaikymo išmoką. Nuo liepos 1 d. ji didėja nuo 133 iki 185 eurų per mėnesį.
- Nuosekliai didiname „vaiko pinigus“. 2026 metais universali išmoka vaikui padidėjo iki 129,5 euro per mėnesį.
- Pakeitėme turto vertinimo kriterijus - nepasiturintys gyventojai gali turėti daugiau santaupų (turto).
- Paramos gavėjams įsidarbinus, iki tol mokėta 100 proc. dydžio socialinė pašalpa bus mokama ilgiau - 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių).
Finansavimo, projektų ir mokymų integracija
Projektai ir iniciatyvos susijusios su socialine integracija bei jaunimo įtrauktimi dažnai remiami iš įvairių šaltinių: Jaunimo reikalų agentūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos Sąjungos fondų ir kitų programų. Projektas „Savas kiemas 3“ tęsia darbą su jaunimu gatvėje ir buvo finansuojamas Jaunimo reikalų agentūros, įgyvendinimui skirta 22 tūkst. eurų suma.
Projektą „Pažink save“ visus 2024-uosius metus drąsino uostamiesčio jaunimą ir skatino tapti aktyviais visuomenės nariais. Draugiškų paslaugų jaunimui tinklas siekė jaunimą supažindinti su įdarbinimo, studijų ir savanorystės galimybėmis; organizavome veiklas ir renginius, kurios skatina jauno žmogaus savęs pažinimą, savivertės didinimą ir lyderystę; stiprina darbuotojų ir savanorių kompetencijas, lavina darbo su jaunimu įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Jaunimo reikalų agentūra ir partneriai įgyvendina projektą „JUNGTYS” laikotarpiu 2024-03-06-2028-02-29, kurio tikslas - mažinti neaktyvių jaunų žmonių skaičių, tikslingai dirbant su mažiau galimybių turinčiais jaunuoliais (potencialiais NEET) bei NEET grupėje esančiais jaunuoliais. Projekto partneriai: lydinčioji organizacija - Nacionalinė NVO koalicija, kiti partneriai - Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Lietuvos socialinio verslo asociacija.
Mokymai ir metodikos diegimas
Informacija apie dalyvavimą mokymuose pagal HAASTE metodą Europos socialinio fondo agentūra (toliau - Agentūra), įgyvendindama projektą „Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo erdvė“ Nr. 07-009-P-0001, pradeda nemokamus mokymus „Iššūkius keliantis elgesys: HAASTE metodas praktikoje“ pagal HAASTE metodą ir renka mokymų dalyvių grupes.
Socialinio verslo pamokų scenarijai - metodinis įrankis, kuriuo gali pasinaudoti mokyklos ir mokytojai, pasiryžę į ekonomikos ir verslumo kursą įtraukti socialinio verslo modeliui skirtas pamokas. Metodiką sudaro septynių pamokų scenarijai.
Tarpsektorinis bendradarbiavimas ir NVO vaidmuo
Projekto trukmė: 2022-2029 m. Projekto tikslas: didinti visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) pilietinį dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, suteikiant pilietinei visuomenei daugiau galių ir stiprinant jos dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei gerinant pilietinės visuomenės organizacijų kokybę.
Projekto renginiuose buvo analizuojama visų 60 Lietuvos savivaldybių pažanga įgyvendinant laipsnišką viešųjų paslaugų perdavimą NVO ir bendruomenėms, teikiama metodinė pagalba savivaldybėms ir NVO bei stiprinamas jų tarpusavio bendradarbiavimas organizuojant regioninius NVO forumus visose Lietuvos apskrityse gerosios patirties dalinimuisi.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Duomenų ir rezultatų reikšmė politikos formavimui
Socialinių eksperimentų rezultatai leidžia patikrinti hipotezes, fiksuoti elgsenos pokyčius ir priimti pagrįstus sprendimus dėl socialinės paramos pakeitimų. Renkami ir analizuojami empiriniai duomenys padeda spręsti, kaip priemonės veikia skirtingas gyventojų grupes ir kaip optimaliai koreguoti paramos rodiklius.
Pavyzdinė duomenų lentelė: pagrindinės paramos priemonės ir jų pakeitimai
| Priemonė | Pakeitimas | Paskirtis / Pastaba |
|---|---|---|
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | Padidinta | Pagerinti pirmaisiais mėnesiais po gimimo |
| Išmoka vaiko priežiūrai | Išplėstas gavėjų ratas | Dabar gali gauti ir besimokantys bei studijuojantys tėvai ir globėjai |
| Vaiko išlaikymo išmoka | Išaugo nuo 133 iki 185 EUR | Nuo liepos 1 d., mėnesinė išmoka |
| Universali išmoka vaikui („vaiko pinigai“) | Padidinta iki 129,5 EUR | 2026 m. vertė |
| Turto vertinimo kriterijai | Palengvinti | Ne taip griežtas santaupų / turto vertinimas nepasiturintiems |
| Socialinė pašalpa įsidarbinus | Mokama 6 mėn. vietoj 3 mėn. | Skatina pamažu pereiti į pajamas iš darbo |
Kaip socialiniai eksperimentai formuoja geresnę socialinę politiką
Socialinis eksperimentas leidžia sukurti kontroluotą aplinką ir išbandyti politines priemones, prieš jas diegiant plačiau. Tyrimų metu surinkti empirinių duomenų rinkiniai padeda koreguoti parinktas priemones, pavyzdžiui, keisti išmokų dydžius, gavėjų kriterijus ar palaikymo laikotarpius, atsižvelgiant į faktinį poveikį gyventojų gerovei.
Renkami ir analizuojami empiriniai duomenys. Stebima, kaip dėl nukreipiamųjų ir kontroliuojamųjų veiksnių kinta socialinis objektas. Objektas parenkamas pagal praktinius tyrimo tikslus.
tags: #socialines #paramos #teikimo #eksperimente