Ortopedija, kaip medicinos sritis, labai susijusi su ortopedijos technika, jos kompensavimo klausimais. Tačiau kaip sprendžiama ši problema Lietuvoje? Ne mažiau svarbu užtikrinti medicininės reabilitacijos paslaugų kokybę ir sąsajas su profesine bei socialine reabilitacija. Taip pat būtina aprūpinti neįgalius žmones būtinomis techninės pagalbos priemonėmis vykdant medicininę jų reabilitaciją.
Apie svarbius ortopedijos technikos kompensavimo klausimus 2008 m. pabaigoje įvyko pokalbis su Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėja Aira Mečėjiene.
Finansavimas ir kompensavimas
Valstybinė ligonių kasa perėmė iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ortopedijos techninių priemonių kompensavimą 2004 m. Tais metais šioms priemonėms kompensuoti buvo skirta 23,4 mln. litų. 2005 m. - jau 2 mln. Lt daugiau (25,4 mln. Lt), 2006 m. - 28 mln. Lt, 2007 m. - 34,4 mln. Lt, 2008 m. - 40,5 mln. Lt, o 2009 metais numatoma skirti jau 46,3 mln. litų. 2005 m. apie 40 proc. ortopedijos gaminiams skiriamų lėšų teko sunkiausių ligonių, turinčių atramos- judamojo aparato negalią, priemonėms: protezams ir galūnių įtvarinėms sistemoms (aparatams).
Nuo 2017 metų pradėti kompensuoti šlaunies protezai su hidrauliniu kelio sąnariu ir vakuuminio tvirtinimo sistema. Deja, ne visi gali juos gauti - žmogui turi būti nustatytas IV arba V lygio mobilumo lygis, taip pat kūno masės indeksas - ne didesnis nei 30 ir kt. Taip pat nuo šių metų pradėtas kompensuoti mioelektrinis dilbio protezas. Tai yra gana brangūs protezai (jų kaina - apie 17 tūkst. eurų), tinkamai naudojant galintys labai palengvinti rankos neturinčio žmogaus gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos įranga
Šios ortopedijos techninės priemonės nuo 2004 m. liepos 1 d. kompensuojamos pagal principą „pinigai paskui pacientą“, t.y. lėšos skiriamos tai paciento pasirinktai ortopedijos įmonei, kurioje jis įsigyja reikiamą priemonę. Šis principas buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nutarimu, išanalizavus to meto susidariusią padėtį. Šis išlaidų kompensavimo principas pirmiausia buvo pradėtas taikyti sudėtingiems ortopedijos gaminiams, kurie skiriami sunkiems ligoniams. Kita vertus, protezai ir galūnių įtvarinės sistemos - brangiausi gaminiai, todėl taip buvo siekiama mažiausiomis sąnaudomis gauti didžiausią ekonominį efektą.
Pasak Valstybinės ligonių kasos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjo Giedriaus Baranausko, šiuo metu valstybės lėšomis kompensuojami 14 tipų galūnių protezai. Finansavimas šiai sričiai didėja - 2018 m. tam buvo skirta 3 533 tūkst. Eur, o 2021 m. - 4 545 tūkst. Eur. Per metus vidutiniškai galūnių protezais aprūpinama apie 1 200 neįgaliųjų.
Kompensuojamų protezų rūšys
Keičiasi ir kompensuojamų protezų rūšys. Pasak protezų vartotojų grupę socialiniame tinkle subūrusios Robertos Orlauskaitės, kompensavimo tvarka turėtų būti lankstesnė - neretai žmonės turi viršsvorį dėl ligos, neturėdami šiuolaikiško protezo, jie negali aktyviai judėti, tad ir toliau tunka. Taip pat tai aktualu sportuojantiems žmonėms.
Pasak R. Orlauskaitės, blauzdos protezai su silikonine mova skiriami tik sergantiems cukriniu diabetu arba jei kyla alergijų dėl protezo. Be to, nemažai problemų kyla besilaukiančioms moterims, kurių kūno masė sparčiai keičiasi ir nėra numatyta galimybė pakoreguoti protezą.
Taip pat skaitykite: Geriausi ortopedijos specialistai
Algimantas Valaitis naudoja šlaunies protezą su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu (populiariai vadinamą C-Leg). Jis daug modernesnis, nevargina klubo, yra intuityviai valdomas. „C-leg labai stipriai atveria mano galimybes, tiek darbo srityje, tiek kelionėse“, - sako A. Praėjusiais metais pradėta kalbėti apie galimybę kompensuoti šį protezą ir Lietuvoje.
Protezavimo galimybės – išimami dantų protezai - Vilniaus Implantologijos Centras
Sportas ir protezai
Roberta Orlauskaitė šiemet dalyvavo šokių projekte. Nepaisant to, kad neturi kojos, ji puikiai atliko ir sudėtingus šokius. Kad kojos neturintis žmogus galėtų bėgti, šokinėti, būtinas specialus sportui skirtas protezas. Jį Roberta pasiskolino iš vokiečių įmonės Ottobock ir vėliau turėjo grąžinti. Robertos manymu, sportui skirti protezai turėtų būti kompensuojami. Jai pritaria ir Tomas Kairys - norėdamas dalyvauti varžybose, jis protezą įsigijo iš savo lėšų, padedant rėmėjams.
„Šiuo metu parolimpinėje rinktinėje žmonių su apatinių galūnių protezais mes neturime. Todėl, kad teisinė bazė, infrastruktūra nėra sutvarkyta“, - sako Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis. Jo teigimu, tarptautinėse varžybose pirmas 3 vietas laimi tos šalys, kurios skiria daug dėmesio protezavimui: Vokietija, JAV, Japonija.
Latvijoje nuo sausio pirmos dienos žmogus, kuris nori sportuoti, jau turės galimybę gauti sportinį protezą. Jis atkreipė dėmesį, kad pradėti reikia nuo vaikų, kurie neturi galimybės sportuoti, dalyvauti kūno kultūros pamokose. Apie šią problemą kalba ir R. Orlauskaitė: „Esu tų mamų balsas, kurios man rašo ir prašo pakalbėti su jų vaikais, kurie negali eiti į kūno kultūros pamokas, į sporto būrelius, nes mes turime problemą su vaikų aktyvaus protezo kompensavimu. Per Lietuvą tų vaikų būtų ne tiek daug.
Taip pat skaitykite: Ortopedijos techninių priemonių gamyba
G. Baranauskas neatmeta galimybės, kad sportui skirti protezai gali būti kompensuojami. Lėšų tam užtektų. Jis ragina asociacijas, draugijas aktyviai teikti paraiškas, kad jie būtų įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą.
Įmonių veikla ir kontrolė
Šiuo metu galūnių protezus gamina ir pritaiko 15 ortopedijos įmonių. Pasak G. Baranausko, 2021 metais ortopedijos įmonės buvo tikrintos 32 kartus. Vertinta, ar gydytojai specialistai pagrįstai skyrė ortopedijos priemonę, ar išduoti galūnių protezai atitinka į informacinę sistemą įvestus duomenis. Daugeliu atvejų pažeidimų nenustatyta, tačiau dėl vienos gydytojos galimo medicininių dokumentų klastojimo kreiptasi į FNTT. Dėl dviejų įmonių galimai neteisėtos veiklos bendradarbiaujant su FNTT kreiptasi į teismą.
Pasak G. Baranausko, pokyčių numatyta ir kitais metais - galūnių protezus galės gaminti ir pritaikyti tik tos įmonės, kuriose dirba ortopedas technologas, turintis Akreditavimo tarnybos suteiktą spaudo numerį. Šeimos gydytojai bus skatinami stebėti prie jų prisirašiusius pacientus, ar jie tikrai naudojasi protezais.
Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė Rūta Garšvienė stebisi, kad taip ilgai užtruko, kol atsirado reikalavimas ortopedijos įmonei turėti šios srities specialistą. Jos teigimu, turėtų būti griežčiau reglamentuota ir pati paslauga. „Jei mes gamintume protezus tik tiems, kam tikrai reikia, pagal dabartinį finansavimą pinigų užtektų ir sportiniams protezams, ir modernesniems, ir antram protezui plaukimui“, - įsitikinusi R. Garšvienė.
VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad žmonės labai nedrąsiai skundžiasi dėl netinkamos protezo kokybės ar dėl ortopedijos įmonės veiklos, todėl ne apie visus atvejus sužinoma. „Labai kviečiu ateiti, kalbėti, išsakyti problemas, nes tik žinodami mes galime padėti, - sako ir Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė.
Išvados
Apibendrinant, ortopedijos technika ir jos kompensavimas Lietuvoje yra nuolat tobulėjanti sritis. Vis dėlto, būtina užtikrinti, kad šiuolaikinės technologijos ir individualūs poreikiai būtų prieinami visiems neįgaliesiems, siekiant pilnavertės integracijos į visuomenę.
tags: #ortopedijos #technika #socialine #veikla