Darbas - dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje.
Negalią turinčių asmenų darbingumo ir lygių teisių profesinėje srityje užtikrinimas vis dar opi problema Lietuvoje. Siekiant asmenų su fizine negalią įgalinimo profesinėje srityje, svarbu analizuoti per laiką įgyvendinamas poveikio priemones ir jų naudingumą šiai klientų grupei.
Profesinė reabilitacija - tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2015 metais profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 711 asmenys, 2016 m. - 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys.
„Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis didėja ir tai džiugina. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos 16 profesinės reabilitacijos centų ir jų filialų, veikiančių visoje Lietuvos teritorijoje. Šioje veikloje ypač svarbus glaudus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, vieningas požiūris į siekiamybę darbingumą praradusį žmogų sugrąžinti naujam gyvenimui, prasmingam ir jam pačiam, ir aplinkiniams.
Taip pat skaitykite: Teorijos ir praktika: klientų motyvacija
„Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Ne mažiau svarbu šviesti darbdavius, sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą“, - programos pasiekimus vertino socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Užimtumas užtikrina negalią turintiems asmenims ne tik didesnį finansinį saugumą, bet ir nepriklausomybę bei socialinę integraciją.
Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad nemaža dalis į profesinę reabilitaciją siunčiamų asmenų yra vyresni nei 50 m. Prioritetas turėtų būti jauni, negalią turintys asmenys, ypač turintys sunkią negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Jų teikiamų paslaugų kokybė gerokai nusveria paslaugos įkainius, kurie šiandien yra per maži ir nebeatitinka rinkos kainų.
Profesinės reabilitacijos programoje neįgaliesiems teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą, atsižvelgus į asmens poreikius ir situaciją. A. Kandratavičienės nuomone, būtina planuoti naujų, darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą, atsižvelgiant į darbdavių poreikius, didinti paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų pasiūlą.
„Neabejotinai turime ir daugiau dirbti su darbdaviais, keisti jų požiūrį į žmogų su negalia.
Taip pat skaitykite: Socialiniai įgūdžiai ir rizikos šeimos
Taigi kyla tokie tyrimo klausimai: kokie veiksniai lemia skirtingas, fizinę negalią turinčių asmenų, dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, įsidarbinimo patirtis? Kaip profesinės reabilitacijos naudingumą vertina fizinę negalią turintys asmenys, įdarbinimo tarpininkai bei darbdaviai.
Siekiant atsakyti į tyrimo klausimus, atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas - atskleisti asmenų su fizine negalia, dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, į(si)darbinimo patirtis. dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, skirtingas įsidarbinimo patirtis. 2) atskleisti išorinius veiksnius, lemiančius fizinę negalią turinčių asmenų, dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje, skirtingas įsidarbinimo patirtis.
Tyrimo metodologija: pusiau struktūruotas individualus interviu, induktyvi kokybinė turinio analizė. Pusiau struktūruoti interviu atlikti kontaktinių susitikimų metu, duomenims analizuoti taikyta induktyvi kokybinė turinio analizė.
Kokybiniame tyrime dalyvavo septyni tyrimo dalyviai: 3 profesinės reabilitacijos dalyviai, 2 įdarbinimo tarpininkės ir 2 darbdaviai. Tyrimo dalyviai atrinkti taikant kriterinį atrankos metodą.
Tyrimo rezultatai atskleidė vidinius veiksnius, lemiančius į(si)darbinimą, siejamus su pačiais fizinę negalią turinčiais asmenimis, jų gebėjimais ir motyvacija dirbti. Nuolat kintantys rinkos poreikiai lemia, jog asmenims svarbu mokytis, ugdyti asmeninius ir profesinius įgūdžius. Į(si)darbinimą lemia ir išoriniai veiksniai, susiję su darbo vieta, lanksčiomis darbo sąlygomis ir tarpasmeniniais santykiais.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir motyvacija
Profesinė reabilitacija
tags: #motyvacija #profesineje #reabilitacijoje