Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Joms būdingas stiprus potraukis vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas ir reikšmingai sumažėjusi gebėjimo kontroliuoti jų vartojimą. Dėl to žmogus patiria arba rizikuoja patirti neigiamų pasekmių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai. Oficialus šių sutrikimų pavadinimas yra priklausomybės sindromas - tai visuma požymių, rodančių priklausomybės, kaip psichikos ir elgesio sutrikimo, vystymąsi.
Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos. Šis potraukis dažnai įvardijamas kaip „alkis“, kylantis dėl sutrikusios smegenų cheminės veiklos. Dėl to priklausomybė iš esmės yra centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo požymis. Ji traktuojama kaip liga ar sutrikimas, panašiai kaip ir kitos lėtinės būklės.
Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patirti priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.
Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei. Vartojimas nepaisant žalingų pasekmių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo ar depresijos po ilgų išgertuvių.
Klasifikacija ir svarbiausios priklausomybės formos
Priklausomybę lėmusių veiksnių įvairovė lemia įvairiapusį ligų apibendrinimą. TLK-10 AM (2008) taikomas apibrėžimas leidžia suprasti priklausomybės sindromą kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksą, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas yra daug svarbesnis nei kitas elgesys. Kai kurios ligos, turinčios priklausomybės požymių, įtraukiamos kaip įpročių ir potraukių sutrikimai. Šios būklės apima elgesio sutrikimus, kurie kartais neturi aiškios racionalios priežasties, yra nekontroliuojami ir kenkia pačiam asmeniui ar kitiems.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Nemaža dalis elgesio sutrikimų, kurie anksčiau buvo laikomi žalingais įpročiais, dabar pervardijami į priklausomybes. Įvairių priklausomybių sąrašas yra ilgas: darbomanija, telemanija, priklausomybė nuo mobilaus telefono, socialinių tinklų, pirkimo (šopomanija), sekso, maisto ir maisto priedų, saldumynų, nuo meilės (santykių), nuo įvaizdžio, tikslo siekimo. Taip pat paminėtina sąlyginė arba kopriklausomybė. Priklausomybė gali būti įvairių tipų, o kai kurios priklausomybės gali būti siejamos su kitomis problemomis: alkoholio vartojimu, tabako rūkymu ar lošimais.
Alkoholio priklausomybė - viena iš labiausiai paplitusių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vykdant alkoholio prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė ir pan.
Priklausomybė nuo tabako (nikotino) yra stipri ir dažnai įvyksta sparčiai, ypač vaikams. Yra nuomonė, kad rūkymas yra tik fiziologinė priklausomybė, o kiti įsivaizduoja, jog tai tik psichologiniai įpročiai. Reali priklausomybė apima ir fiziologinius, ir psichologinius aspektus. Priklausomybė nuo lošimo dažnai apima finines krizes, šeimos konfliktus, depresiją ir net padidintą savižudybių riziką. Tyrimai rodo, kad patologinis potraukis azartiniams lošimams kartais lydi ir vartojimą kitų medžiagų, tokių kaip kokainas ar alkoholis.
Priklausomybė nuo interneto, socialinių tinklų ar žaidimų gali būti įvardijama kaip psichosocialinė problema. Anekdotai apie priklausomybę nuo interneto kartais iliustruoja šio reiškinio įtampą: žmogus tikina, kad sėdėsi tik pusvalandžiui, o pasibaigia kelios valandos ar net kitos dienos.
Apibrėžiant priklausomybių problemą svarbu paminėti, kad fiktyvūs ar netradiciniai gydymo būdai retai turi mokslinį pagrindą. Netradiciniai metodai dažnai grindžiami placebo principu, o jų taikymas gali tik pavėlinti patikimą gydymą. Priklausomybės gydymo veiksmingumas priklauso nuo laiko, pastangų ir bendros asmens bei jo aplinkos pagalbos.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Kaip atpažinti priklausomybę ir ką daryti
Priklausomybę įtarti gali būti, kai žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis pradeda prastėti dėl vartojimo. Net ir nesant sunkios priklausomybės sindromo, kai kurie įpročiai gali reikšti riziką. Tačiau svarbu, kad diagnozę nustatytų gydytojas, kartais papildomai įtraukdami greituosius testus šlapime ar seilėse. Dauguma jų aptinka medžiagas per 24-48 valandas po pavartojimo.
Jei įtariate priklausomybę, kreipkitės į kvalifikuotą specialistą. Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia platus gydymo paslaugas: nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galima kreiptis į priklausomybių konsultantus. Svarbu stebėti savo savijautą, vengti streso, daugiau ilsėtis, dalyvauti socialinėje veikloje ir bendrauti.
Lietuvoje gydymo sistema orientuota į įvairias pagalbos formas. Priklausomybę diagnozuoja gydytojas, teikiama valstybės finansuojama pagalba, įskaitant reabilitacines programas ir socialinę integraciją. Gydymo tikslas - ne tik atsikratyti priklausomybės simptomų, bet ir keisti gyvenimo būdą, įsitikinimus, mąstymą bei elgesį, mokytis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, rasti naujas vertybes ir atstatyti prarastus santykius.
Svarbiausios praktinės gairės
- Juolab svarbu pripažinti, kad priklausomybė yra liga, o ne tik silpnumas ar moralės trūkumas.
- Ne visos priklausomybės turi būti gydomos vienodai - kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai.
- Šeimos ir socialinės aplinkos vaidmuo yra labai svarbus sveikimo procese.
- Prevencija apima edukuojančias programas apie santykius su alkoholiu, tabaku, lošimais ir internetu.
Pētījumi rāda, ka šis ir labākais veids, kā uzlabot vielmaiņu
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
tags: #zmogaus #priklausomybiu #top