Dažniausiai smurto požymiai slepiami ypatingai kruopščiai, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti girdimus ženklus ir kaip suteikti tinkamą pagalbą. Smurtą patyrę asmenys dažnai jaučia gėdą, kaltę ir atsakomybę dėl to, kas įvyko, o tai trukdo pranešti apie smurtą ar kreiptis pagalbos. Nepaisant ryšio su smurtą patiriančiu žmogumi, pradėti apie tai kalbėti yra būtina.
Kaip elgtis su smurtą patyrusiais žmonėmis: pagrindiniai patarimai
Nepalikite žmogaus vienintelio su savo sunkumais. Net jei negalite iš karto išspręsti situacijos, labai svarbus yra jūsų įsiklausymas ir parodytas dėmesys, kuris gali paskatinti nukentėjusioji atsiverti.
Kalbėkite paprastai ir atvirai: „Ar viskas gerai? Kas tau nutiko?“
Parodykite pastebėjimus be šališkumo: „Matau, kad tavo partnerio elgesys tau kelia skausmą, verčia jaustis nesmagiai. Gal nori apie tai pakalbėti?“
Neklausinėkite detalių apie seksualinę prievartą ar kitus intymius dalykus ir leiskite nukentėjusiajai papasakoti tiek, kiek ji nori ar gali šiuo metu atsiverti. Naudokite jos pačias žodžius.
Taip pat skaitykite: pavojingo elgesio ženklai santykiuose
Jei moteris patvirtino, kad patiria smurtą, palaikykite. Jūsų reakcija yra labai svarbi, nes jūs galite būti pirmasis žmogus, su kuriuo ji apie tai kalba.
Parodykite tikėjimą jos pasakojimui ir negailėkite palaikymo. Pasitikėkite nukentėjusiosios vertinimu ir intuicija.
Stiprinkite suvokimą, kad ji nėra kalta dėl įvykio ir kad jausti pyktį ar gėdą yra normalu. Venkite nuostatų, kad nukentėjusioji yra atsakinga ar kad ji gali smurtą kontroliuoti.
Leiskite jai įvertinti ir kontroliuoti savo veiksmus bei priimti sprendimus. Įgalinkite ją priimti pačias sprendimus dėl tolesnių veiksmų.
Nespauskite nurodinėti, ką daryti ar palikti smurtautoją. Nepervertinkite problemos kaip „ant black-and-white“ situacijos: tik ji gali suprasti, ką reikia daryti šiuo metu.
Taip pat skaitykite: Nuostatų formavimosi mechanizmai
Informuojant apie smurtą, svarbu parodyti, kad smurtas yra teisės pažeidimas, o ne santykių problema. Prisidėkite prie apsaugos ir pagalbos tinklo suradimo, pasinaudojant specializuotos pagalbos centrais ir linijomis.
Jei yra vaikų, pasidomėkite jų teikiama pagalba (psichologo pagalba gali būti reikalinga vaikams). Saugumas vaikams - prioritetas.
Neaiškinkite ir nevartokite kategoriškų vertinimų. Leiskite nukentėjusiajai spręsti, ką reikia daryti, ir padėkite jai pasiekti reikiamą pagalbą.
Smurto artimoje aplinkoje formos ir jų pasekmės
- Fiziniai smurtas - smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Įvairūs smūgiai, spardymas, gniaužymas gali sukelti svaią žalą.
- Sekso smurtas - kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant sutikimo.
- Persekiojimas - pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos: siuntiniai, sekimas, bandymai užmegzti kontaktą po aiškaus atsisakymo.
- Psichologinė agresija - nuolatinis kritikavimas, gėdinimas, manipuliacijos ir grasinimai, siekiant kontroliuoti ar žeminti auką.
- Kibernetinis smurtas - naujausia psichologinio smurto forma, kai per technologijas siekiama kontroliuoti, žeminti ar sekti auką, ypač naudojant socialines medijas.
Psichologinis smurtas dažnai lieka nepastebėtas, tačiau daro didelę žalą aukai, o jo požymiai gali būti sunkiai atpažįstami, nes nepalieka fizinių žaizdų. Amerikos psichologų asociacijos apibūdinimas: tai elgesys, kurio metu vienas asmuo pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą psichologiniais metodais. Tačiau svarbu žinoti rizikos veiksnius ir kokias priemones galima taikyti, kad būtų užkirstas kelias smurto plėtrai.
Pagalba ir resursai Lietuvoje
Šalyje veikia įvairios institucijos ir organizacijos, teikiančios nemokamą, konfidencialią pagalbą smurtą patiriantiems asmenims. Pagrindinės kryptys apima informacijos teikimą, teisinį konsultavimą, psichologinę pagalbą ir socialinę integraciją. „Pagalbos moterims linija“ - savanoriška emocinė pagalba visą parą, pradėjusi veiklą Klaipėdoje, vėliau išplėtusi Kaune ir Vilniuje. Emocinė pagalba ir informavimas gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių tiek aukai, tiek jos artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Etikos aspektai socialinėje reklamoje, skatinančioje kovą su deviacija
Lietuvos Respublikos įstatymai apibrėžia smurtą artimoje aplinkoje ir numato apsaugos priemones, tokiu tarptautiniuose teisės aktuose nustatytais principais. Apsaugos nuo smurto orderis gali būti skiriamas 15 dienų laikotarpiui, siekiant apsaugoti auką nuo smurtautojo. Taikomos ir priemonės, skirtos smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei teikiama specializuota kompleksinė pagalba pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims. Nacionalinės ar savivaldybių lygmens komisijos ir tarybos koordinuoja prevenciją, pagalbą ir teisines priemones.
Smurtas artimoje aplinkoje ne tik kelia fizinės žalos, bet ir paverčia didele psichologine rizika: depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas (PTSD) ir net savižudiškos minčių kilimą. Dažnai aukos neturi drąsos kreiptis pagalbos dėl baimės, gėdos ar nepasitikėjimo institucijomis. Todėl svarbu skatinti atvirą kalbą apie smurtą, informuoti apie galimybes kreiptis anonimiškai ir palaikyti kovą už saugumą ir teisę į savo sprendimus.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų institucijos siūlo informaciją apie teisinę pagalbą, konsultacijas ir resursus. Taip pat rekomenduojama kreiptis į vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistus, jei smurtas paliečia vaikus. Svarbiausia - nelikti vienai, kreiptis pagalbos ir užtikrinti saugumą tiek sau, tiek artimiesiems.
Kuo svarbi prevencija ir savipagalba
Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinė problema, priklausanti socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių tinklui. Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip žemas išsilavinimas, mažos pajamos, nepalankios vaikystės patirtys ir bedarbių aplinka, gali kilstelti smurto riziką. Todėl svarbu skatinti šviesti visuomenę, teikti saugios aplinkos kūrimo programas ir užtikrinti, kad aukoms būtų lengvai prieinama pagalba ir teisės aktų apsauga.
Taip pat būtina ugdyti socialinę paramą: savipagalbos grupės padeda atpažinti ir susivienyti su kitomis aukomis, teikiančios paramą ir pastiprinimą. Dvasingumas ir dvasiniai išgyvenimai gali būti papildomos priemonės, padedančios išlaikyti vidinį stabilumą krizinėse situacijose.
Duomenys ir tyrimai apie smurtą artimoje aplinkoje
Tarptautiniu lygiu PSA/PSO duomenys rodo, kad trečdalis moterų per gyvenimą patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Lietuvoje taip pat dokumentuojama ranged dalis smurto atvejų; įrodyta, kad psichologinis smurtas turi ilgalaikius padarinius, o jo atpažinimas dažnai yra sudėtingas. Tyrimai taip pat rodo, kad smurtas palieka įtaką vaikams ir šeimos nariams gyvenimuose, o kai kurioms moterims reikia skubios pagalbos, permąstymo ir atsigavimo laikotarpio.
Europos Sąjungoje FRA duomenimis, apie 33% moterų patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, o Lietuvoje - 20-29% moterų patiria fizinį ar seksualinį smurtą, o 50-59% - psichologinį smurtą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad skaičiai gali būti tik dalinai atspindintys dėl įvairovės ir paslėptumo smurto atvejų.
Klausimai avariniams sprendimams ir teisinė pagalba
Kai pranešama apie smurtą, policija ir specializuotos pagalbos centrai pateikia informaciją apie teikiamą pagalbą: emocinę paramą, kontaktinius duomenis, teisinę konsultaciją, saugumo užtikrinimą ir kt. Įstatyminės priemonės, tokios kaip apsaugos nuo smurto orderiai, užtikrina laikinas apsaugos priemones ir gali būti papildytos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat svarbu įtraukti vaikų apsaugą ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą.
Jei jums ar jūsų artimam žmogui kyla grėsmė, nedelsdami kreipkitės į vietinę policiją ar pagalbos linijas. Kiekvieno asmens sprendimai ir savarankiškos trakcijos yra svarbios, o teisinė pagalba ir psichologinė pagalba gali padėti atsistoti ir pradėti gyti.
tags: #linkes #i #smurtaujanti #elgesi