Labai liūdna tai konstatuoti, bet duomenys rodo, kad pati nesaugiausia vieta moterims yra namai. Todėl įvairios šventės - ar tai Valentino diena, ar Kalėdos, ar eilinis savaitgalis, kai ilgiau laiko praleidžiame namie, padidina smurto artimoje aplinkoje riziką.
Deja, pagalbos nukentėjusieji dažniausiai ieško ne po pirmo smurto atvejo, o po ilgų kančios metų, nes vis dar gaji nuomonė, jog būti bet kokiuose santykiuose yra geriau, nei būti vienišam. Tai reiškia, kad imantis spręsti smurto artimoje aplinkoje problemas, reikia daug drąsos ir ėjimo prieš visuomenės normas, - sako teisininkė R. Butkevičiūtė.
Apsisaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje nėra paprasta, jį patiria įvairaus išsilavinimo, pajamų, amžiaus ir patirties žmonės. Todėl itin svarbu didinti visuomenės švietimą šia tema ir skatinti žmones puoselėti nepriklausomybę, tiek finansinę, tiek psichologinę.
Ūminiai ženklai ir dažniausiai pasitaikantys smurto tipai
„Remiantis naujausia apklausa, Lietuvoje gyventojai dažniausiai patiria emocinį (79 proc.) ir fizinį (62 proc.) smurtą, o maždaug trečdalis apklaustųjų yra patyrę ekonominį smurtą (33 proc.), paskutinėje vietoje - seksualinis smurtas (9 proc.). Net 8 iš 10 respondentų, kurie yra susidūrę su smurtu artimoje aplinkoje, pažymi, jog jis yra linkęs kartotis.“
Pašnekovės pabrėžia, kad pirmieji smurto požymiai dažnai yra mažiau pastebimi:
Taip pat skaitykite: Pramoninis dizainas ir jo apsauga
- kontroliuojantis elgesys: su kuo bendraujama, ką daroma, kartais sekimos priemonės;
- emocinė prievarta: kaltinti, žeminti, manipuliuoti;
- stiprus pavydas ir nuolatiniai nepagrįsti įtarimai;
- grasinimai;
- fizinio smurto pavojus arba smurtas;
- finansų kontrolė ir apribojimai veikiant finansinei nepriklausomybei.
Taip pat pastebima, kad smurtas gali pasireikšti itin išplėstoje erdvėje: viešumoje gali atrodyti, kad smurtautojas elgiasi „gerai“, o už uždarų durų - kitaip. Tokia dinamika apsunkina pagalbos kreipimąsi.
Aukų išlikimo stiprintojai: ką daryti kai įtariama smurtinė situacija
- Pasitarkite su žmonėmis, kuriais pasitikite - draugu, giminaičiu ar specialistais. Nebūkite abejingi ir pasiūlykite pagalbą.
- Skirkite laiko klausti: ar jaučiatės saugiai, ar galite būti savimi, ar galite atstovauti savo poreikius santykiuose?
- Jei matote ženklus, nepraleiskite jų: kreipkitės į pagalbos centrus ar policiją 112 skambučiu, jei kyla grėsmė gyvybei ar sveikatai.
- Ieškokite profesionalios pagalbos: teisinė, psichologinė, socialinė pagalba ir laikinas būstas gali būti esminiai žingsniai į išankstinį saugumo jausmą.
Pasak R. Butkevičiūtės, ilgamečiai smurtautojai dažnai siekia apriboti partnerių draugų ir artimųjų ratą, todėl kartais atrodo, kad „pasipasakoti - nėra kam“. Tačiau visada galima kreiptis į profesionalią anoniminę pagalbą: Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėse www.specializuotospagalboscentras.lt ir atpazinksmurta.lt.
Sužinokite daugiau apie smurto požymius ir rizikos ženklus: emocinis ar fizinis smurtas, seksualinis ar ekonominis smurtas dažnai eina koja kojon, o kibernetinis smurtas tampa vis dažnesnis dėl technologijų naudojimo.
Kaip atpažinti smurtą paaugliams ir vaikams
Ženklai, panašūs į suaugusiųjų smurtą, gali persikelti į paauglių gyvenimą: kontrolės poreikis, pyktis, meninimas, socialinis izoliavimas ar elgesio pokyčiai. Paaugliai gali būti linkę patirti ir panašius smurto žingsnius, tačiau jų elgesys gali būti ir manipuliuojantis kitais, todėl svarbu anksti įvertinti rizikas ir suteikti pagalbą per mokyklas ar specializuotas institucijas.
Pavojų atveju svarbiausia - nekaltinti, būti šalia ir siūlyti pagalbą, kreiptis į specialistus ar pagalbos centrus. Patys paaugliai gali patirti ir smurtinius romantinius santykius, todėl būtina suteikti pagalbą bei nukreipti į tinkamas pagalbos priemones.
Taip pat skaitykite: ankstyvieji autizmo spektro sutrikimo ženklai
Ką daryti jei įtariate smurtą: praktiniai patarimai
Jei pastebite ženklus, bet nežinote ką daryti - kreipkitės į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą arba 112. Nebandykite daryti kaltę ar įtikinėti auką, kad ji turi išeiti anksčiau. Pasiūlykite palaikymą, išklausykite, ir paskatinkite kreiptis į specialistus. Jei tariamai situacija įmanoma, galite pasiūlyti laikinas apsaugos priemones ar informuoti apie teisinę pagalbą.
Smurto pasekmės gali būti gilios ir ilgaamžės: emocinės sveikatos sutrikimai, fiziškai nuostoliai, finansiniai sunkumai, izoliacija. Todėl svarbu pastebėti ženklus ir kreiptis pagalbos kuo greičiau, kad vaikai ir šeima išvengtų papildomų skaudžių pasekmių. PSICHOLINGAI smurtas gali būti sunkiai atpažįstamas, bet dažnai jis yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių smurto formų artimoje aplinkoje.
Tekstas iš praktikos: realios istorijos ir gali būti įrankiai pagalbai
„Kai sugyventinis pirmą kartą panaudojo prieš mane fizinį smurtą, niekam apie tai nepasakojau. Užgniaužiau savo jausmus, apsimečiau, kad viskas gerai. Tačiau po kurio laiko sugyventinis vėl pakėlė ranką prieš mane. Po įvykio kreipiausi į pagalbos centrą ir policiją, kurie užfiksavo įvykį. Po to profesionalios pagalbos pagalba pradėjo mane vedžioti į saugesnę situaciją.“
Elena pasakoja apie savo patirtį: „Paskambinus pagalbos centrui, gavau socialinę, teisinę, psichologinę ir psichoterapinę pagalbą. Nuo to momento pradėjo kilti vidiniai pokyčiai, o aš radau jėgų palikti smurtaujantį sugyventinį.“
Kaip rodo praktika, svarbiausia - neslėpti įtartinų simptomų ir būti pasiruošusiam kalbėtis su artimaisiais bei kreiptis pagalbos. Tai gali būti pirmasis žingsnis į saugesnį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: pagrindiniai rūkymo priklausomybės požymiai
Pagalbos teisiniai ir socialiniai resursai
Specializuotas kompleksinės pagalbos centras teikia emocinę, teisinę ir socialinę paramą, laikino prieglobsčio informaciją ir kai kurioms šalies apskrityse teikia savarankiškai teikiamą pagalbą. Jei atsiranda poreikis - galima kreiptis į SKPC ir naudotis jų teikiamomis paslaugomis emocionaliai, teisiškai ar socialiai.
Nebijokite skambinti pagalbos numeriu 112, kai kyla reali grėsmė gyvybei ar sveikatai. Taip pat svarbu informuoti apie smurtą, kad būtų imtasi veiksmų ir užtikrintas aukos saugumas.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ tikslas - skatinti visuomenės atsakomybę už namų saugumą ir pagarbą vieni kitiems. Dalijimasis informacija, pagalba ir pasitikėjimas gali padėti išgelbėti gyvybes ir kurti saugesnes bendruomenes.
Svarbiausi rizikos ir apsaugos faktoriai
Rizikos veiksniai apima dažną technologijų naudojimą, socialinių tinklų įtaką ir kibernetinį smurtą. Žmonės, susidūrę su smurtu, dažnai turi girtą baimę, kaltės jausmą ir izoliaciją. Todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti ir sustabdyti kibernetinį smurtą, pasitelkti pagalbą ir būti pasirengusiems suteikti paramą ir resursus.
Situacijose kai tariamai įtariamas smurtas, būtina veikti: kreiptis į policiją, informuoti apie pagalbos centrus, įrašyti įvykius ir ieškoti saugumo užtikrinančių priemonių. Smurtas palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, todėl laikas yra esminis.
tags: #zenklai #isduodantys #apie #artejanti #paciento #smurta