Nikotinas yra labai priklausomybę sukelianti medžiaga, randama tabako gaminiuose. Nikotinas psichoaktyvių savybių turinti medžiaga esanti tabako gaminiuose ir sukelianti priklausomybę. Nikotinas iš tabako dūmų ar kitų produktų patenka į kraują ir per kelias sekundes pasiekia smegenis, kur skatina dopamino - „malonumo hormono“ - išsiskyrimą.
Nikotinas išskiria cheminę medžiagą, vadinamą dopaminu, tuose pačiuose smegenų regionuose kaip ir kitos priklausomybę sukeliančios narkotinės medžiagos. Vienas išpūtimas išskiria dopaminą (laimės hormoną) ir leidžia jaustis gerai. Tai sukelia nuotaiką keičiančius pokyčius, dėl kurių žmogus laikinai jaučiasi gerai.
Ką reiškia nikotino priklausomybė?
Nikotino priklausomybė - tai lėtinė smegenų liga, kai žmogus tampa fiziškai ir psichologiškai priklausomas nuo nikotino, dažniausiai vartojamo rūkant tabaką. Nikotino priklausomybė apima fizinius ir psichologinius veiksnius. Nikotino priklausomybė yra sudėtinga būklė, kai smegenys prisitaiko prie nuolatinio nikotino poveikio.
Nikotino priklausomybė yra būklė, kai jūsų kūnas nuolat reikalauja nikotino. Nikotino priklausomybė priverčia jūsų organizmą naudoti šią cheminę medžiagą. Laikui bėgant kūnas pripranta prie nikotino ir pradeda reikalauti vis didesnių jo dozių. Laikui bėgant smegenys pripranta, todėl norint jausti tą patį malonumą, reikia vis didesnių nikotino dozių.
Fiziologiniai ir psichologiniai mechanizmai
Nikotinas išskiria dopaminą organizme, sukeldamas euforijos jausmą. Nikotinas, esantis tabake, yra galingas neuroaktyvus junginys, kuris veikia dopamino ir kitų neurotransmiterių sistemą. Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms, tam kad palaikyti ‘tariamą’ balansą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Be fizinių veiksnių, susijusių su priklausomybe nuo nikotino, yra ir psichologinių veiksnių. Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgudis pakankamai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti žmogaus motyvaciją, emocinę atmintį, bei pasitenkinimo pojūtį.
Kastruktūriniai veiksniai ir trigeriai
Laikui bėgant rūkymas tampa susietas su kasdienėmis situacijomis: kava, stresas, pertraukos, socialiniai renginiai. Žmonės sukuria sąlyginius tabako vartojimo signalus, kurie paskatina vartojimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės visada rūko pavalgę maisto arba kai jaučia nerimą, susiduria su stresinėmis situacijomis.
Rūkymas yra didelė jūsų gyvenimo dalis. Stresas, svorio padidėjimas, abstinencijos simptomai gali priversti žmogų vėl vartoti nikotiną. Atkrytis dažnai įvyksta per pirmąsias kelias savaites ar mėnesius po to, kai nusprendžiate mesti rūkyti.
Simptomai ir požymiai
Nikotino priklausomybės simptomai gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Bandant mesti rūkyti, pasireiškia abstinencijos simptomai, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek psichologiniai. Dažniausi simptomai: nerimas ir dirglumas, sunkumas susikaupti, nuovargis, nemiga, stiprus potraukis rūkyti. Šie simptomai dažnai priverčia žmones grįžti prie rūkymo, tačiau svarbu žinoti - jie laikini.
Nikotino priklausomybė gali pasireikšti šiais požymiais: nuolatinis nesėkmingas bandymas mesti rūkyti; pirmoji cigaretė surūkoma per 30 minučių nuo pabudimo; stiprus potraukis nikotinui; nerimas, dirglumas ar liūdesys bandant mesti; sunkumai susikaupti ar užmigti; rūkymas net žinant apie žalą sveikatai; situacijų vengimas, kuriose negalima rūkyti.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Diagnozė ir vertinimas
Nikotino priklausomybė diagnozuojama remiantis pokalbiu su gydytoju ir specialiais klausimynais, pavyzdžiui, Fagerštromo testu, kuris įvertina priklausomybės laipsnį. Gydytojas taip pat gali išmatuoti anglies monoksido kiekį iškvepiamame ore (smoke check) arba atlikti šlapimo ar seilių tyrimą dėl kotinino - nikotino skilimo produkto.
Rūkymo žalą sveikatai
Tabako dūmai turi daugiau nei 60 žinomų vėžį sukeliančių cheminių medžiagų, įskaitant tūkstančius kitų kenksmingų medžiagų. Tabako dūmuose yra šimtai kenksmingų medžiagų, iš kurių daugelis yra kancerogeninės. Rūkymas didina riziką susirgti: plaučių vėžiu ir kitomis plaučių ligomis, burnos, gerklės, stemplės, kasos vėžiu, širdies infarktu ir insultu, 2 tipo diabetu, akių ligomis (katarakta, geltonosios dėmės degeneracija), nevaisingumu, infekcijomis (gripas, peršalimas), dantenų ir dantų ligomis.
Rūkymas yra viena iš pagrindinių priežasčių plaučių vėžys mirtys. Pasyvus rūkymas pavojingas ir aplinkiniams - ypač vaikams, kuriems didėja kvėpavimo ligų ir širdies problemų rizika.
Elektroninių cigarečių problema tarp jaunimo
Taipogi svarbu aptarti elektroninių cigarečių vartojimo problematiką jaunimo tarpe. Elektroninių cigarečių sudėtyje yra nikotino, kuris sukelia didelę priklausomybę ir gali pakenkti paauglių smegenų vystymuisi, kuris tęsiasi iki 20 metų. Vartotojams sunku žinoti, kas yra elektroninių cigarečių gaminiuose. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad kai kuriose elektroninėse cigaretėse, parduodamose kaip turinčiose nulį procentų nikotino, iš tiesų yra nikotino.
Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Lietuvoje tyrimo ataskaitos (ESPAD, 2019) duomenimis, bent kartą gyvenime įprastines cigaretes rūkę yra 54 proc. Lietuvos moksleivių, tačiau stebimas spartus elektroninių cigarečių vartojimo tarp 15-16 m. asmenų augimas. 2015 m. rūkančių tokias cigaretes buvo 46 proc., o 2019 m. jau 65 proc. Mokslinių tyrimų duomenimis, elektronines cigaretes vartojantys jaunuoliai ateityje gali labiau rūkyti.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Rizikos veiksniai
Didžiausi nikotino priklausomybės rizikos veiksniai: amžius - dažniausiai pradedama rūkyti paauglystėje; genetika - paveldėtas jautrumas nikotinui; aplinka - rūkantys tėvai ar draugai; psichologiniai veiksniai - stresas, nerimas, depresija; kitos priklausomybės - alkoholis ar narkotinės medžiagos.
Gydymas ir pagalba
Gydymas apima tiek medicininę pagalbą, tiek psichologinę paramą. Medicininiai sprendimai gali apimti nikotino pakaitinę terapiją, vaistus, tokius kaip vareniklinas ar bupropionas, kurie padeda sumažinti abstinencijos simptomus ir norą rūkyti. Vaistai: Bupropionas ir vareniklinas padeda mesti rūkyti, tačiau juos galima įsigyti tik pagal receptą.
Vaistas: Nikotino pakaitinė terapija naudojant dantenas, nosies purškalus, inhaliatorius, pleistrus ar pastiles sumažina nikotino potraukį. Efektyvūs nikotino pakaitiniai preparatai (pleistrai, kramtomosios gumos, inhaliatoriai) mažina abstinencijos simptomus.
Konsultavimas: Paramos grupės yra vienas geriausių būdų sumažinti priklausomybę nuo nikotino. Išmoksite metodų, padėsiančių mesti rūkyti ir kontroliuoti abstinencijos simptomus. Psichologinis konsultavimas - individualus ar grupinis - padeda keisti įpročius ir mokytis įveikti stresą be cigaretės.
Praktiniai žingsniai, kaip mesti rūkyti
- Atpažinkite trigerius: nustatykite situacijas, kurios sukelia norą rūkyti (stresas, kava, socialinės situacijos).
- Pakeiskite įpročius: vietoje cigaretės išgerkite vandens, eikite pasivaikščiotį, giliai kvėpuokite.
- Naudokite pagalbines priemones: nikotino pleistrai, kramtoma gumamedikamentai (tik su gydytojo priežiūra).
- Turėkite planą: aiškus metimo planas padidina sėkmės tikimybę.
Jei mesti sunku savarankiškai, labai rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar priklausomybės specialistą. Medicininės konsultacijos ir pakaitinė nikotino terapija padeda pažaboti priklausomybę. Tačiau rezultatai priklauso nuo to, kiek žmogus nori atsisakyti įpročio.
Kada kreiptis pagalbos?
Kreiptis į gydytoją verta jau tada, kai jaučiate, kad rūkymas kontroliuoja jūsų gyvenimą: negalite mesti, nors to norite, arba bandėte, bet nepavyko. Pagalba rekomenduojama, jei: rūkymas stipriai veikia sveikatą ar kasdienį gyvenimą; pasireiškia stipri abstinencija; nepavyksta mesti savarankiškai. Ypač svarbu nedelsti, jei atsiranda nerimą keliantys simptomai: nuolatinis kosulys, skrepliai su krauju, dusulys, krūtinės skausmas ar balso pakitimas. Tai gali reikšti rimtas plaučių ar širdies ligas.
2 minučių neurologija: nikotinas
Ką daryti, kad išvengti priklausomybės?
Geriausia apsauga - niekada nepradėti rūkyti. Jei jau rūkote: mesti niekada nevėlu; net trumpas laikotarpis be cigarečių gerina sveikatą; kiekviena diena be nikotino stiprina organizmą. Kiekviena diena be nikotino: gerina plaučių funkciją, didina energijos lygį, atstato skonio ir uoslės pojūčius, mažina širdies ligų riziką.
Pastabos apie priklausomybės esmę
Pagal pagrindinę koncepciją, priklausomybė yra smegenų liga, kuri pamažu išsivysto laikui bėgant, dėl pradžioje savo noru pasirinkto elgesio. Pasekmė yra iš esmės nevaldomas potraukis ir siekimas vartoti medžiagas, kas sutrikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje. Dozės didinamos norint gauti pradinį efektą. Yra įvairių psichologinės bei fizinės priklausomybės simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kas vartota, tačiau kiekvienai priklausomybei yra būdingi nuolat pasireiškiantys kaltės, gėdos, beviltiškumo bei bejėgiškumo jausmai.
Psichoaktyvios medžiagos kurios keičia žmogaus emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą - turi daug potencialo išvystyti priklausomybę. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau ir sunkiau kontroliuojamas, orientuotas ties narkotikų vartojimu, bei nebejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams (maistui, šeimai, seksui, sportui ir kt.).
| Simptomai | Aprašymas |
|---|---|
| Fiziniai | Nerimas, dirglumas, nuovargis, nemiga, padidėjęs apetitas |
| Elgesio | Nuolatinis noras rūkyti, situacijų vengimas, kur negalima rūkyti, pirmoji cigaretė iškart po pabudimo |
| Psichologiniai | Potraukis, depresija, sumažėjęs susidomėjimas kasdieniais malonumais |
tags: #priklausomybes #nuo #tabako #zenklai