Apklausa siekiama sužinoti respondentų nuomonę apie ekstremalių įvykių valdymą Lietuvoje. Apklausą atlieka VGTU ir MRU mokslininkai. Žemiau pateikiami apklausoje vartojamų sąvokų apibrėžimai.
Kas yra „ekstremalus socialinis įvykis“?
Įvykis - ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai. Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą.
Būtinos užduotys - ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams skubiai šalinti būtini atlikti darbai, kurių neatlikus atsirastų arba galėtų atsirasti žala Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, gyventojams, aplinkai ar turtui.
Pagrindinės susijusios sąvokos
- Grėsmė - yra galimos žalos bendruomenei, t. y. Anketoje grėsmių sąrašas sudarytas vadovaujantis 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1063 redakcija (TAR, 2015-10-15, Nr.
- Gelbėjimo darbų vadovas - civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams.
- Pavojingasis objektas - visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų.
- Perspėjimo sistema - visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
- Krizė - valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta arba neįmanoma likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, ypatingo įvykio, taip pat išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ar gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui.
- Veiklos vykdytojas - fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.
- Kita įstaiga - socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus.
Ekstremalių įvykių tipai ir priežastys
Ekstremalių situacijų priežastys aptariamos pagal kelias grupes: gamtiniai (stichiniai meteorologiniai reiškiniai, sausra, potvyniai), techniniai (avarijos ir katastrofos), ekologiniai ir socialiniai (epidemijos, gaisrai, darbo sąlygų incidentai). Pagrindinės sąvokos ir ekstremalių situacijų priežasčių rūšys padeda suprasti, kokie įvykiai gali turėti ilgalaikį poveikį bendruomenei.
Stichiniai meteorologiniai reiškiniai
Stichiniai meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje pasireiškė 2023 m. birželio mėnesį, kai daugelyje rajonų paskelbta savivaldybių lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
- 2023 m. birželio 9 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 14 d. Kretingos, Šakių, Pakruojo, Telšių rajonų savivaldybių teritorijose paskelbta savivaldybių lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių.
- 2023 m. birželio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių.
- 2023 m. birželio 19-23 d. Akmenės, Biržų rajonuose ir kitose savivaldybėse paskelbtos savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos dėl stichinių meteorologinių reiškinių.
Sausra
Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinio meteorologinio reiškinio - sausros augalų vegetacijos laikotarpiu (paskelbimo datos 2023 m. liepos 5 d. ir 2023 m. liepos 13 d.).
Potvyniai ir hidrotechninės avarijos
2023 m. kovo 30 d. Zarasų rajono savivaldybės Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija dėl gresiančio potvynio ir vieno generatoriaus gedimo Antalieptės hidroelektrinėje.
Ekologiniai pavojai ir saugomos teritorijos
Elektrėnų savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl kilusio pavojaus saugomai teritorijai (Ilgio ornitologiniam draustiniui) Ilgių ežere.
Ekstremalių įvykių valdymas ir planavimas
Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planas - valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų ir priemonių, turinčių užtikrinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą, planas. Anketoje ekstremalių įvykių metu paslaugas teikiančių organizacijų sąrašas sudarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. Nr.
Perspėjimo sistema užtikrina, kad gyventojai ir institucijos gautų informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. Veiklos vykdytojai ir gelbėjimo darbų vadovai turi vaidmenį ekstremaliosios situacijos židinyje, organizuojant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus bei likviduojant padarinius.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Organizaciniai aspektai ir mokymai
Įvadiniai mokymai komandai. Mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčiu teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika.
Socialinio verslo subjektams nustatyta tvarka reikalauja nurodyti informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (nuo 0 iki 3 metų), vidutinio (nuo 3 iki 5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Lietuvos pavyzdžiai: laikas ir vieta
- 2023 m. sausio 16 d. - įvykiai ir paskelbimai (minimi susiję administraciniai veiksmai).
- 2023 m. vasario 9 d. - susiję sprendimai dėl saugomų teritorijų.
- 2023 m. kovo 17 d. - 2023 m. gegužės 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. - gruodžio 16 d. - laikotarpiai, kurių metu registruoti įvairūs ekstremalūs reiškiniai.
- 2023 m. lapkričio 8 d. - Kazlų Rūdos savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dalyje Kazlų Rūdos savivaldybės, Kazlų Rūdos seniūnijos, Kajackiškės k.
Žemės ūkio sektoriaus poveikis ir ekstremalios situacijos
Didelis skaičius savivaldybių 2023 m. birželio viduryje paskelbė ekstremalias situacijas dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį: įvardyti Šilutės, Kretingos, Šakių, Pakruojo, Telšių, Mažeikių, Raseinių, Akmenės, Biržų rajonai. Šios situacijos pabrėžia, kad ekstremalūs įvykiai gali turėti tiesioginį ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį vietos bendruomenėms.
Poveikio matavimas ir socialinis aspektas
Socialinio poveikio matavimas nėra lengvas, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai. Socialinio verslo organizacijos skiriasi nuo tradicinio verslo kuriamu socialiniu poveikiu. Poveikio vertinimo metodikos rengimas, konsultacijos ir praktinės sesijos padeda institucijoms bei verslams pasirengti matuoti trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį poveikį.
| Įvykio tipas | Pavyzdys Lietuvoje | Pasekmės |
|---|---|---|
| Stichiniai meteorologiniai reiškiniai | 2023 m. birželio ekstremaliosios situacijos daugelyje rajonų | Žemės ūkio augalų žūtis, ekonominiai nuostoliai |
| Sausra | Anykščių rajonas, 2023 m. liepa | Derliaus sumažėjimas, ilgalaikiai ekonominiai padariniai |
| Potvyniai | Zarasų rajonas, 2023 m. kovo 30 d. | Infrastruktūros pažeidimai, rizika gyventojams |
| Saugomų teritorijų pavojai | Elektrėnų savivaldybė (Ilgio ornitologinis draustinis) | Aplinkosaugos pavojus, būtinybė imtis skubių priemonių |
Kaip vertinti ir reaguoti į ekstremalius socialinius įvykius?
- Parengti ir atnaujinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, atsižvelgiant į vietos rizikas.
- Užtikrinti veiksmingas perspėjimo sistemas, kad gyventojai ir institucijos laiku gautų reikalingą informaciją.
- Mokyti gelbėjimo darbų vadovus ir kitus atsakingus asmenis paieškos, gelbėjimo ir likvidavimo darbams organizuoti.
- Diegti poveikio matavimo ir vertinimo metodikas socialinio poveikio ir ekonominių nuostolių nustatymui.
- Sukurti bendradarbiavimo mechanizmus tarp valstybės, savivaldybių, verslo ir socialinių institucijų.
Apklausa, kurią atlieka VGTU ir MRU mokslininkai, padės surinkti duomenis gyventojų nuomonėms apie ekstremalių įvykių valdymą Lietuvoje, įvertinti žinomumą apie sąvokas, perspėjimo sistemas bei pasirengimą reaguoti į ekstremalius socialinius įvykius.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #ekstremalus #socialinis #ivykis