Autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis ir visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, kuris pasižymi itin plačiu simptomų, sunkumų ir gebėjimų spektru. Dažniausiai ASS išryškėja vaikystėje, tačiau jo pasireiškimas ir pokyčiai ypatingai svarbūs vertinant ir suaugusiųjų gyvenimo kokybę, adaptaciją, funkcionavimą visuomenėje bei pagalbos poreikius.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas tai - neurologinis sutrikimas, kuris dėl asmens patiriamų sunkumų įvairiose gyvenimo srityse Tarptautinėje ligų klasifikacijoje - 10 (TLK - 10) įvardinamas kaip įvairiapusis raidos sutrikimas. Autistai yra daugialypiai ir individualūs, turintys ir bendrų bruožų, ir išskirtinių gebėjimų bei sunkumų, todėl šis sutrikimas vadinamas spektru.
Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.
ASS raida: nuo ankstyvos vaikystės iki suaugusiųjų amžiaus
Ankstyvi požymiai kūdikystėje ir vaikystėje
Kai kurios mamos, auginančios autistiškus vaikus, teigia kitoniškumą pajutusios dar nėštumo metu. Vaikų raidos specialistai nurodo, kad dalį autizmo spektro sutrikimui būdingų bruožų aplinkiniai gali pastebėti dar metų neturinčiam vaikui, o specialistai diagnozuoti dar iki antrojo ar trečiojo mažylio gimtadienio.
Sekdami vaiko raidą, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į vaiko gebėjimus ir sunkumus bei atpažinti ankstyvuosius autizmo požymius, siekiant kaip įmanoma anksčiau nustatyti galimą sutrikimą.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
- Neigiamas, verksmingas ar apatiškas reagavimas į naujus žmones
- Retai šypsosi kalbinamas, vengia akių kontakto
- Negeba pamėgdžioti ir atkartoti garsų, žodžių bei veiksmų
- Nereaguoja į kvietimą vardu
- Dažnai naudoja neįprastus kūno judesius, pvz., plasnojimą, lingavimą
- Vaikšto ant kojų pirštų
- Nesidomi bendraamžiais ar žaidimais
Regresas ankstyvoje vaikystėje
Kai kuriems vaikams pasireiškia vystymosi regresija - kai pradžioje atrodę gerai besivystantys, jie ima pamiršti jau išmoktus įgūdžius, nustoja vartoti žodžius (regresuoja kalba), silpsta socialiniai įgūdžiai.
Regresas gali įvykti 1-2 metų amžiaus vaikams, tačiau vis dar nėra žinoma, kodėl kai kuriems vaikams regresuoja gebėjimai ir kas tai lemia.
Paauglystė ir suaugusiųjų amžius: požymių kaita
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Suaugusiojo amžiuje sutrikimo simptomai gali būti jau užmaskuoti asmens gyvenimo ir gydymo patirtimi, vaistų efektais ir jo/jos pačių sugebėjimais ir noru susitvarkyti su savo sutrikimu.
Suaugę tokie asmenys gali būti paviršiniai sėkmingai adaptuoti, tačiau išlieka ekscentriški ir izoliuoti.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Autizmo spektro sutrikimų statistika ir epidemiologija
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų.
| Metai | Diagnozių dažnis JAV |
|---|---|
| 2016 | 1 iš 54 |
| 2018 | 1 iš 44 |
| 2020 | 1 iš 36 |
Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
ASS priežastys ir vystymosi ypatumai
Tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.
- Dažniau ASS pasitaiko, jei šeimoje yra sergančių ASS, yra genetinės patologijos (pvz. Dauno sindromas), tėvai - vyresnio amžiaus
- Specifinių biologinių ar laboratorinių žymenų ASS šiuo metu nėra
Simptomai ir funkcionavimo ypatumai: vaikystėje ir suaugus
Pagrindinės autizmo požymių sritys
- Socialinių įgūdžių stoka bei sunkumai užmegzti santykius, dalyvauti vaizduotės žaidimuose
- Pasikartojantis elgesys (stimai, ritualai, stereotipinės manieros)
- Kalbos, komunikacijos ir neverbalinio bendravimo problemos
- Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams, pvz., garsui, drabužiams, šviesai.
- Stereotipiniai judesiai (pvz., vaikščiojimas ant pirštų, plasnojimas rankomis)
- Rutinos palaikymas ir itin stipri reakcija į pokyčius
Suaugusieji ir autizmo spektro sutrikimo požymiai
Suaugusiesiems ASS diagnozuoti dažnai yra sunkiau nei vaikams. Suaugusiesiems kai kurie ASS simptomai gali sutapti su kitų psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ar dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD), simptomais.
Suaugę asmenys dažnai žino apie savo sunkumus socialinėje sąveikoje, tačiau gali būti įpratę juos slėpti, imituoti tinkamus atsakus ar pasirinkti profesijas, kurios nereikalauja intensyvių socialinių santykių.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
- Dalis suaugusiųjų pasižymi išskirtiniais gabumais siaurose srityse
- Išlieka sensoriniai ypatumai, pvz., nemėgsta tam tikrų prisilietimų
- Gali pasireikšti socialinis uždarumas ar nerangumas
- Logiškumo, struktūros poreikis, stiprus noras mokytis taisyklių, sekti logines grandines
- Kai kurie suaugusieji autistai kelia didelį nerimą dėl rutinos pasikeitimų, perfekcionizmo, emocijų reguliavimo
Diagnostika ir vertinimas
Nors yra kelios diagnostinės klasifikacijos (DSM, TLK), jos remiasi klinikine asmens stebėsena ir vertinimu.
Suaugusiesiems svarbus išsamus daugiaplanis vertinimas, apimantis asmens, šeimos ir aplinkos duomenis. Išsamią diagnozę turėtų nustatyti multidisciplininė specialistų komanda, įtraukiant šeimos narius, globėjus ar kitus informacijos šaltinius.
- ASS diagnozė padvigubina priklausomybės riziką
- Būtina įvertinti savęs žalojimo, greitai didėjančių problemų, žalos kitiems rizikas
- Išsami diagnostika leidžia planuoti tikslias pagalbos strategijas ir paramą
Diagnostinis procesas
Pagalba, intervencija ir gyvenimo kokybės gerinimas
Svarbu pabrėžti, kad ASS nėra liga, todėl išgydymo nėra, tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas žmogus gali sėkmingai integruotis į bendruomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu asmens sveikatos bei aplinkos vertinimu. Ankstyvas pagalbos pradėjimas leidžia efektyviau lavinti įgūdžius, koreguoti socialinius sunkumus, gerinti komunikaciją ir mažinti elgesio problemų raišką.
Pagalbai dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Psichologinė ir psichoterapinė pagalba (pvz., KET, ACT, socialinių įgūdžių treniruotės)
- Komunikacijos palaikymas (pvz., PECS sistema, alternatyvios komunikacijos metodai)
- Individualūs ugdymo planai ugdymo įstaigose
- Sensorinės ir fizinės reabilitacijos programos
- Medicininės priemonės pagal gretutinius sutrikimus (pvz., miego ar nerimo valdymas)
Kiekvienas autistiškas asmuo turi būti vertinamas individualiai, o pagalba - orientuojama į stiprybių atskleidimą ir funkcinio nepriklausomumo didinimą.
Dėmesys turi būti skiriamas ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo šeimai - siekiant užkirsti kelią perdegimui bei kurti palaikymo tinklą.
Kintantys sunkumai ir stiprybės suaugusiesiems
Suaugus su ASS, sunkumai dažnai keičiasi - „vaikiški“ stereotipai tampa mažiau pastebimi, atsiranda naujų iššūkių, susijusių su profesine veikla, šeimos kūrimu, socialiniais santykiais. Daugeliui ASS turinčių suaugusiųjų dalis problemų lieka aktualios - kyla sunkumų kuriant ilgalaikes draugystes, randant bei išlaikant darbą, atpažįstant ir priimant emocijas, suprantant socialinius niuansus (pvz., sarkazmą, humorą).
Kita vertus, suaugusieji gali sukurti unikalius prisitaikymo būdus: vysto stipriąsias puses (pvz., gebėjimą analizuoti, dėmesio detalėms), gali realizuotis siaurose srityse, pasiekti profesinių aukštumų.
Svarbu pažymėti, kad ASS turintys suaugusieji nori draugystės ir bendravimo, nors dažnai, jų elgesio ypatumai gali sukelti izoliacijos jausmą.
Pagalba planuojama atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, stiprybes ir pageidavimus. Tarkime, kai kurie autistiški asmenys gali pykti dėl intensyvių garsų, netoleruoti net minimalių pokyčių aplinkoje, tačiau puikiai jaučiasi logiškose, struktūruotose veiklose.
Moterų ir vyrų biologiniai bei psichologiniai ypatumai
Berniukų vyravimas buvo pastebėtas jau pirmųjų tyrinėtojų, tačiau moterų tarpe dažnumas yra didesnis, negu manoma. Tony Attwood teigia, kad moterys su Aspergerio sindromu gali būti nepakankamai diagnozuotos.
Moterys dažnai mokosi socialinius niuansus „užmaskuoti“, tad jų ASS požymius pastebėti sunkiau - dėl to jos rečiau gauna pagalbą arba gauna ją pavėluotai.
Pagalbos paslaugų organizavimas bei specialistų komanda
Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių.
Rekomenduojama kiekvienoje bendruomenėje turėti multidisciplininę komandą, skirtą asmenims, patiriantiems autizmo spektro sutrikimus.
ASS simptomų ir ypatybių lentelė
| Sritys | Vaikystėje | Suaugus |
|---|---|---|
| Socialinė sąveika | Akių kontaktas, žaidimų ribotumas, draugystės sunkumai | Izoliacija, socialinės rolės nesupratimas, socialinis nerimas |
| Kalba ir komunikacija | Žodyno vėlavimas, echolalija, netipiška intonacija | Neįprasta balso melodija, kalbos monotoniškumas, literalumas, humoro/sarkazmo nesuvokimas |
| Elgesys | Rutinos laikymasis, pasikartojantys judesiai (stimai), sensoriniai ypatumai | Stiprus poreikis tvarkai, perfekcionizmas, specifiniai pomėgiai, sensorika išlieka |
| Emocijų raiška | Neadekvati emocijų išraiška ar jos stoka | Pavėluota, neadekvati arba intensyvi reakcija, užmaskuotas emocijas |
Žymūs ir sėkmingi ASS turintys asmenys
Raidos sutrikimų turėjo ir nemažai žymių bei genialių mūsų pasaulio žmonių: Stanley Kubrick (režisierius), Charles Darwin (gamtininkas), Anthony Hopkins (aktorius). Jie įkvepia tikėti, kad ASS nesustabdo nuo pasiekimų bet kurioje srityje.
Išvada: kuo svarbi ankstyva diagnostika ir nuolatinė pagalba?
Autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl veiksmingiausias kelias - laiku atpažinti sunkumus, diegti efektyvias pagalbos strategijas ir nepamiršti stipriųjų žmogaus savybių. Gyvenimo kokybę lemia tiek individuali, tiek šeimos ir visuomenės parama visais raidos etapais, ypač suaugusiems, kai iššūkių pobūdis kinta, bet pagalbos poreikis išlieka.