Lengvas psichikos sutrikimas: simptomai ir gydymas

Nerimas yra normali reakcija į stresą. Kai kuriais atvejais lengvas lygis gali būti naudingas. Jis gali įspėti mus apie pavojus ir padėti pasiruošti bei atkreipti dėmesį. Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų.

Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas tampa problema tada, kai jis kartojasi dažnai, tęsiasi ilgą laiką, sunkiai pasiduoda kontrolei ir daro aiškią žalą kasdieniam funkcionavimui. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai).

Kas yra nerimo sutrikimas?

Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklių grupė, kuriai būdingas ne atsitiktinis nerimas, o nuolat pasikartojanti ar užsitęsusi baimė, įtampa ir nerimastingumas, kurie darosi sunkiai suvaldomi ir pradeda veikti darbą, santykius, mokslus, poilsį bei bendrą savijautą, kaip apibrėžia Nacionalinis psichikos sveikatos institutas. Svarbu suprasti, kad tai nėra valios trūkumas, perdėtas jautrumas ar charakterio silpnumas.

Pagrindiniai nerimo sutrikimų tipai

• Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis ir per didelis nerimas dėl daugelio gyvenimo sričių, lydimas fizinių simptomų, tokių kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
• Panikos sutrikimas - netikėti ir pasikartojantys stipraus baimės priepuoliai; panikos priepuolio metu gali atsirasti stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, silpnumas ir jausmas, kad prarandama kontrolė.
• Specifinė fobija - per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga.
• Agorafobija - baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama; gali privesti iki to, kad žmogus negali išeiti iš namų.
• Socialinis nerimas - intensyvi baimė būti vertinamam, stebimam ar pažemintam kitų akivaizdoje.

Simptomai: kada nerimas tampa sutrikimu?

Dažniausiai pasitaikantys simptomai, būdingi visiems nerimo tipams, yra nuolat juntama baimė, nesaugumo jausmas, silpnumas ir nuovargis. Nerimo sutrikimo simptomai neapsiriboja vien jausmu, jie dažniausiai apima emocijas, mintis, kūno pojūčius ir elgesį.

1. Nuolatinis ir intensyvus nerimas, kuris nepranyksta net ir pasibaigus stresinei situacijai.
2. Kasdienio gyvenimo sutrikimai - kai nerimo simptomai trukdo įprastai veiklai.
3. Fiziniai simptomai, tokie kaip dažni širdies permušimai, prakaitavimas, dusulys ar galvos svaigimas.
4. Nepavyksta kontroliuoti nerimo savarankiškai.
5. Panikos priepuoliai arba specifinės baimės, trukdančios įprastinei veiklai.
6. Depresijos požymiai arba mintys apie savižudybę.

Fiziniai simptomai gali būti labai ryškūs ir kartais net priminti širdies, kvėpavimo ar virškinimo sistemos ligas. Dažniausiai pasitaiko širdies plakimo padažnėjimas, spaudimas krūtinėje, oro trūkumo pojūtis, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, pilvo diskomfortas, raumenų įtampa, rankų ar kojų silpnumas, gumulo gerklėje pojūtis, galvos skausmai ir nemiga.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Priežastys ir rizikos veiksniai

Nerimo sutrikimas paprastai neturi vienos aiškios priežasties. Dažniau tai yra kelių sluoksnių derinys, kuriame veikia biologinis pažeidžiamumas, psichologiniai mąstymo ir reagavimo ypatumai bei socialinė aplinka.

• Biologiniai veiksniai: genetinis polinkis, smegenų veiklos ypatumai, neuromediatorių (serotonino, noradrenalino, dopamino) pusiausvyros pokyčiai.
• Psichologiniai veiksniai: perdėtas katastrofizavimas, nukrypimas į blogiausius scenarijus, ankstesnės traumos ar ilgalaikė įtampa.
• Socialiniai veiksniai: šeimos santykiai, ekonominis nesaugumas, ilgas stresas, socialinė izoliacija.
• Fizinės priežastys ir medikamentai: skydliaukės patologija, hipoglikemija, kofeinas, kai kurie vaistai gali pabloginti simptomus.

Diagnostika

Nerimo sutrikimo diagnozė nustatoma ne vien pagal vieną testą ar vieną simptomą. Svarbiausia yra išsamus pokalbis, simptomų trukmės ir poveikio įvertinimas bei kitų galimų priežasčių atmetimas. Diagnozuojant būtina atskirti, ar simptomus tikrai sukelia nerimo sutrikimas, ar jie gali būti susiję su kita fizine ar psichikos sveikatos būkle.

Simptomų vertinimo metu specialistui rūpi ne tik nerimo intensyvumas, bet ir jo pobūdis. Ar tai nuolatinis foninis nerimas, ar staigūs priepuoliai; ar žmogus bijo konkrečių situacijų, ar nerimauja dėl visko. Lietuvoje tai gali prasidėti šeimos gydytojo kabinete arba psichikos sveikatos centre, o Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad psichikos sveikatos centruose prisirašiusiems apdraustiesiems pirminio lygio paslaugos yra nemokamos ir siuntimo joms nereikia.

Gydymas: kas padeda?

Nerimo sutrikimai gydomi veiksmingai, tačiau gydymas retai būna vien momentinis palengvėjimas. Dažniausiai jis apima kelis sluoksnius: paaiškinimą, kas vyksta, mąstymo ir elgesio keitimą, nervų sistemos nuraminimo įgūdžius, prireikus vaistus ir nuoseklų grįžimą į situacijas, kurių žmogus pradėjo vengti.

Psichoterapija

Kognityvinio elgesio terapija (KET), pokalbių terapijos rūšis, gali padėti žmogui išmokti kitokio mąstymo, reakcijos ir elgesio būdo, kad padėtų jaustis mažiau nerimo. Terapijoje nagrinėjamos baimę palaikančios mintys, kūno signalų interpretacijos, vengimo modeliai, santykių sunkumai, įsišakniję įsitikinimai apie kontrolę ir grėsmę. Vienas KET elementų gali būti laipsniškas susidūrimas su baimę keliančia situacija, vadinamas ekspozicija arba desensibilizacija.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Medikamentinis gydymas

Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus. Dažniausiai vartojami vaistai yra vaistai nuo nerimo (benzodiazepinai, paprastai skiriami tik trumpą laiką) ir antidepresantai (dažnai SSRI grupės). Benzodiazepinai veikia greitai ir efektyviai, bet ilgiau juos vartojant atsiranda pripratimo rizika. Antidepresantais gydymas yra ilgas, trunkantis mėnesiais ar metais. Gydymo deriniai taikomi tada, kai vienas vaistas yra nepakankamai efektyvus.

Kombinuotas gydymas

Nors kiekvienas nerimo sutrikimas turi unikalių savybių, dauguma jų gerai reaguoja į dviejų tipų gydymą: psichoterapiją ir vaistus. Šie gydymo būdai gali būti skiriami atskirai arba kartu. NICE rekomendacijose aprašomas žingsninis modelis, pagal kurį pirmiausia siūloma mažiausiai invazinė, bet veiksminga pagalba, o esant sunkesnei eigai svarstomi psichologiniai metodai, medikamentai arba jų derinys.

Nemedikamentinės priemonės ir savipagalba

Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi.

• Reguliarus fizinis aktyvumas: vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, joga.
• Miego higiena: pakankamas ir kokybiškas miegas padeda mažinti stresą.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai: pilvinis kvėpavimas, progresuojantis raumenų atpalaidavimas.
• Streso valdymo įgūdžių ugdymas ir kasdienio režimo struktūrizavimas.
• Parama iš artimųjų, paramos grupės ar informaciniai ištekliai.

Kofeinas ir alkoholis dažnai vertinami kaip greitas būdas susitvarkyti su savijauta, tačiau nerimo sutrikimo atveju jie gali tapti problema. Kofeinas skatina budrumą, gali didinti širdies plakimą, drebėjimą, miego sunkumus ir sustiprinti nerimą. Alkoholis trumpam gali slopinti įtampą, bet vėliau dažnai didina nerimastingumą ir blogina miegą.

Specifinės situacijos: panikos priepuoliai ir agorafobija

Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu.

Susijusios būklės: depresija ir kiti sutrikimai

Kartais nerimo sutrikimai gali būti susiję su kitais psichikos sutrikimais, pvz., depresija. Daugeliui žmonių simptomai gali labai reikšmingai sumažėti, o daliai pasiekiama ir visiška remisija. Tam, kad žmogui būtų diagnozuota depresija, jis turi būti patyręs depresijos epizodą, trunkantį ilgiau nei dvi savaites. Depresijos epizodų metu žmogus gali jausti liūdesį, beviltiškumą, tuštumą, stiprų kaltės jausmą, apatiją, menką savivertę ir kt.

Depresijos gydymas gali būti medikamentinis (antidepresantai, miegą gerinantys vaistai), psichoterapinis ir instrumentinis (pvz., šviesos terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas). Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais, sumažėjęs savęs vertinimas, kaltės idėjos, mintys apie savižudybę yra rimtų depresijos požymiai, kuriems pasireiškus būtina kreiptis į specialistą.

Praktiniai patarimai ir kasdienė priežiūra

• Atraskite, kas jums sukelia stresą, ir pasiruoškite iš anksto įtemptoms situacijoms.
• Reguliariai praktikuokite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus, net kai nejaučiate krizinės būklės.
• Sveika mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina atsparumą stresui.
• Ieškokite informacijos ir paramos - paramos grupės (asmeniškai arba internetu) gali suteikti galimybę dalytis patirtimi ir įveikos strategijomis.
• Jei simptomai trikdo kasdienį gyvenimą arba kyla mintys apie savižudybę - kreipkitės į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą nedelsiant.

Kaip pradėti gydymą?

Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Gydytojas ar psichologas gali padėti pasirinkti gydymo būdą, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją (KET) ar tinkamus vaistus, jei to reikia.

Gydymo komponentas	Ką apima
Psichoterapija	Kognityvinė elgesio terapija, ekspozicija, problemų sprendimas
Medikamentai	SSRI, benzodiazepinai (trumpam), kiti antidepresantai
Gyvenimo būdo pokyčiai	Miegas, mityba, fizinis aktyvumas, stresą mažinantys įgūdžiai
Parama	Paramos grupės, šeimos įtraukimas, informacija

Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia. Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skaičius kasmet vis auga.

tags: #mile #psichikos #sutrikimas