Policijos departamentas: smurto prieš vaikus prevencija ir pagalba Lietuvoje

Smurtas prieš vaikus Lietuvoje yra opi problema, turinti ilgalaikių pasekmių vaikų vystymuisi ir elgesiui. Kadangi nepilnamečiai negali savarankiškai pasirūpinti savo saugumu ir gerove, suaugusieji prisiima didžiulę atsakomybę užtikrinti jų apsaugą ir sudaryti sąlygas pilnavertei vaikystei.

Smurto prieš vaikus formos

Smurtas prieš vaikus pasireiškia įvairiomis formomis:

  • Fizinis smurtas: tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
  • Seksualinis smurtas: jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
  • Psichologinis smurtas: nuolatinis vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir pan.
  • Nepriežiūra: būtinių fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių tenkinimo nebuvimas.

Smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Buvo nustatyta, jog net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas, buvimas smurto aplinkoje turi neigiamą poveikį jo psichologinei būklei ir elgesiui - vaikui perduodama įtampa, nerimas, skausmas ir smurto modeliai, kuriuos jis gali išmokti kaip problemų sprendimo būdus.

Atsakomybė už smurto atpažinimą ir prevenciją

Atsakomybė už smurto prieš vaikus atpažinimą tenka ne tik tėvams, bet ir visai visuomenei bei specialistams. Pastebėjus keistus vaiko elgesio, išvaizdos ar sveikatos pokyčius, kurie gali būti smurto ženklai, būtina veikti nedelsiant ir proaktyviai. Svarbu klausimus formuluoti pagal vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai padėtų patvirtinti arba paneigti prielaidas.

Ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikai dar neturi pakankamai žodyno apie smurtą, todėl su jais kalbėtis reikia paprastai, naudojant atvirus klausimus siekiant įgyti pasitikėjimą ir skatinti pasakoti apie problemas.

Taip pat skaitykite: Smurto tyrimai Lietuvoje

Apie smurto situaciją namuose galima kalbėtis su vaiką lydinčiu suaugusiuoju, tačiau ne su smurtavimu įtariamu asmeniu. Saugumo sumetimais svarbu pokalbius vykdyti ramioje aplinkoje, kur smurtaujantis asmuo negalėtų girdėti ar stebėti pokalbio. Visa informacija turi būti užfiksuota įrašais arba užrašais.

Teisinis pagrindas ir įstaigų vaidmuo

Lietuva nuo 1995 m. yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, o jos 19 straipsnis įpareigoja apsaugoti vaiką nuo įvairių smurto formų. Galiojantys Lietuvos įstatymai draudžia taikyti fizinį ar psichinį smurtą bei garbės ir orumo menkinimą, nustatant atsakomybę už netinkamą vaikų drausminimą.

Smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir pagalbai koordinuoti veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taryboje yra 15 narių atstovaujančių valstybės institucijoms, savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija, kurios veiklos nuostatus tvirtina savivaldybių merai.

Apsaugos nuo smurto orderis

Siekiant apsaugoti smurto aukas, policijos pareigūnai gali skirti apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui, jei įvertinus pavojų nustatoma reali rizika smurtui. Orderio laikymą kontroliuoja policija, o jis gali būti atšauktas pradėjus ikiteisminį tyrimą ir pritaikius kardomąsias priemones.

Taip pat skaitykite: Lietuvos policijos pareigūnų socialinės garantijos

Nevyriausybinių organizacijų reikšmė

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) vaidina svarbų vaidmenį smurto prevencijoje bei pagalbos teikime. Jos rengia švietėjiškas programas, teikia pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms, bei inicijuoja įstatymų pataisas vaikų apsaugai gerinti.

Pavyzdžiui, koalicija „Už vaiko teises“ vienija 13 NVO, siekiančių užtikrinti vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą.

Fizinių bausmių draudimas ir pozityvus auklėjimas

Nors žiaurus elgesys su vaikais yra draudžiamas, fizinės bausmės dažnai vis dar laikomos priimtina auklėjimo priemone. Draudimas turėtų būti papildytas visuomenės švietimu apie pozityvios disciplinos metodus, kurie atskiria, kokie auklėjimo būdai kenkia vaikui.

Fizinių bausmių draudimo atvejais tėvams siūlomos mokymosi priemonės, padedančios taikyti netrauminius auklėjimo būdus.

Problemos ir iššūkiai smurto prevencijoje

Dažna problema - visuomenės tolerancija smurtui prieš vaiką bei nepakankamas supratimas apie jo pasekmes. Statistikos duomenys atspindi tik dalį realių smurto atvejų, nes daug jų lieka nepastebėti ar nepranešti.

Taip pat skaitykite: Prekybos centro priežiūra: įstatymas ar žmogaus teisės?

2015 m. Lietuvoje buvo užregistruoti apie 1669 smurto prieš vaikus atvejai, kas sudaro labai mažą dalį nuo bendro vaikų skaičiaus, o dauguma atvejų liko neaptikti.

Smurto artimoje aplinkoje statistika

MetaiPranešimų skaičiusAukos (moterys)Smurtautojai (vyrai)
201953,00080.2%89.8%
2020 (9 mėn.)12,65580.6%88.9%

Policijos rolė smurto prevencijoje ir pagalboje

Policijos departamentas atlieka svarbų vaidmenį nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos sistemoje, įskaitant smurto prieš vaikus atpažinimą, užkardymą bei pagalbą.

Policijos pareigūnai bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir aktyviai dalyvauja prevencinėse programose bei vykdo ikiteisminius tyrimus smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Smurtas artimoje aplinkoje laikomas rimtu žmogaus teisių pažeidimu, todėl policija privalo reaguoti ir apsaugoti aukas. Aukos turi teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, nors realybėje dažnai būna, kad smurtautojas atima telefoną ar auka negali paskambinti. Pranešti apie smurtą gali bet kuris liudytojas, įskaitant vaikus.

Veiksmai policijos atvykus į įvykio vietą

  • Pradėti ikiteisminį tyrimą, esant pagrindui.
  • Sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų.
  • Skirti apsaugos nuo smurto orderį, kuris galioja 15 dienų.
  • Užtikrinti aukos ir jos vaikų saugumą taikant reikiamas priemones.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vaidmuo ir pagalba smurto aukoms

Vaiko teisių gynėjai nedelsdami reaguoja į pranešimus apie smurtą prieš vaikus, susitinka su vaiku, jo šeima ir atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu vaikas patiria smurtą, gali būti sprendžiama dėl jo perkėlimo į saugią aplinką.

Tarnyba bendradarbiauja su medicinos įstaigomis, krizių centrais, socialinėmis paslaugomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis kompleksinę pagalbą.

Teisininkai palaiko vaikus ir padeda įveikti teisinius, emocinės gerovės atstatymo procesus, konsultuoja ir tarpininkauja kitų institucijų pagalbos teikimui.

Vaiko teisių gynėjų darbas yra labai sudėtingas, ypač bylose, susijusiose su seksualine prievarta. Aukos dažnai patiria emocinį nepatogumą, todėl svarbu jas išklausyti ir palaikyti. Specializuoti pagalbos centrai padeda aukoms, suteikdami saugią aplinką ir paramą be jokių priekaištų.

Smurto pasekmės vaikams

Smurtas artimoje aplinkoje daro didelę įtaką vaiko emocinei ir psichinei sveikatai. Vaikai dažnai patiria trumpalaikes pasekmes:

  • Padidėjęs nerimas, dažni pykčio priepuoliai, miego sutrikimai, šlapinimasis lovoje;
  • Agresyvus elgesys su bendraamžiais, sunkumai mokykloje, polinkis į priklausomybes;
  • Psichosomatiniai skundai, tokie kaip galvos ar skrandžio skausmai.

Ilgalaikiai padariniai apima žemą savivertę, depresiją, trauminius išgyvenimus, baimę, nepasitikėjimą savimi bei ankstyvą mirtingumą.

Prevencinės priemonės ir pagalbos centrai

Lietuvoje kiekviename rajone veikia Specializuoti kompleksinės pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą vaikams, patyrusiems smurtą ar netiesioginį smurtą. Pavyzdžiui, Raseinių krizių centras vykdo projektą, teikiantį kompleksines paslaugas vaikams ir jų šeimos nariams, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybės.

Svarbi yra savitarpio parama šeimoms ir tinkamas specialistų įsikišimas laiku.

Smurto įtakojami šeimos santykiai

Vaiko asmenybės vystymasis stipriai priklauso nuo šeimos aplinkos. Amerikiečių psichoterapeutė Virginija Satir akcentavo, kad vaikų šeimos modeliai dažnai persikelia į jų ateities santykius su partneriais. Jei vaikas augo smurtinėje šeimoje, tai gali formuoti jo požiūrį į smurtą kaip normalų reiškinį, taip užtikrinant smurto perdavimą iš kartos į kartą.

Todėl smurto prevencija yra ne tik vaiko apsauga, bet ir visuomenės sveikatos bei ateities saugumo užtikrinimas.

tags: #policijos #departamentas #vaiku #smurtas