Socialinis darbas yra viena iš labiausiai žmonių gerovei skirtų profesijų, orientuota į socialinės atskirties mažinimą, pagalbos teikimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms bei socialinio teisingumo užtikrinimą. Tačiau, kaip ir bet kuri sudėtinga bei atsakinga profesija, socialinis darbas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties, empatijos bei gebėjimo dirbti įvairiose sudėtingose situacijose.
Kodėl verta savanoriauti socialinėje srityje?
Savanorystė socialinių paslaugų srityje - tai galimybė tiesiogiai susidurti su socialinio darbo kasdienybe. Savanoriai, dirbantys socialinių paslaugų centruose, ne tik prisideda prie paramos teikimo, bet ir susipažįsta su įvairiomis socialinio darbo praktikos sritimis. Savanorystės patirtis yra neįkainojama, ypač tiems, kurie svarsto apie socialinį darbą kaip savo būsimą profesiją.
Savanoriai dažnai tampa svarbia socialinių paslaugų sistemos dalimi, padedančia teikti paramą bendruomenei, kurioje jie veikia. Vienas iš pagrindinių savanorystės privalumų - tai galimybė išmokti realių įgūdžių, kurie yra būtini socialiniame darbe. Savanoriai ugdo empatiją, gebėjimą dirbti komandoje, spręsti problemas ir reaguoti į sudėtingas situacijas. Šie įgūdžiai yra itin vertingi ne tik savanorystės metu, bet ir tolesniame profesiniame kelyje.
Savanorystė ne tik atliepia socialiniam darbui, bet ir suteikia daug naudos pačiam savanoriui. Ji padeda ugdyti asmeninius įgūdžius, tokius kaip atsakomybė, komunikacija, gebėjimas įveikti stresą bei spręsti sudėtingas situacijas. Savanorystė suteikia galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, patirti emocinius iššūkius ir ugdyti empatiją bei supratimą. Be to, savanorystė dažnai padeda jauniems žmonėms pasirinkti savo būsimą karjerą.
Populiariausios savanorystės kryptys socialinėje srityje
- Socialinis darbas su vaikais - vienas iš svarbiausių sektorių: 31 proc. savanorių šiame sektoriuje, įtraukiantis vaikų užimtumą, priežiūrą, edukacinius užsiėmimus.
- Organizaciniai darbai - 17 proc. savanorių prisideda prie renginių, administracinių užduočių, logistikos.
- Naujų savanorių rengimas - 16 proc. savanorių dalyvauja mentorystėje ir mokymuose.
- Socialinis darbas su paaugliais - 12 proc. savanorių dirba su paauglių užimtumu, psichosocialine parama.
- Anoniminis psichologinis konsultavimas telefonu - 10 proc. savanorių teikia emocinę pagalbą nuotoliniu būdu.
- Socialinis darbas su pagyvenusiais žmonėmis - 7 proc. savanorių dirba su senjorais, teikia pagalbą namuose, bendrauja.
- Darbas su šeimomis - dažna praktika socialinių paslaugų centruose: pagalba šeimoms, susiduriančioms su skurdu, nedarbu, priklausomybėmis, smurtu ar kitais sunkumais.
Savanoriškos programos ir formos
Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - tai intensyvi 6 mėn. trukmės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai ne mažiau kaip 35 val./ mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje priimančioje organizacijoje (PO), kartą per mėnesį susitinka su SVO organizacijos paskirtu mentoriumi ir mokosi įveikti sunkumus, verčia patirtį išmokimais. JST programa - galimybė ne tik atrasti patinkančią veiklos kryptį, bet ir geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Organizacijoms - tai proga tapti akredituota savanorius priimančia organizacija, t.y. vieta, kurioje gali savanoriauti jaunas žmogus. Organizacija įsipareigoja savanoriui sudaryti 40 val. per mėnesį savanoriškos veiklos planą (grafiką), kuris atitiktų savanorio kompetencijas ir būtų prasmingas tiek savanoriui, tiek pačiai organizacijai.
Europos solidarumo korpusas yra Europos Sąjungos rėmimo programa, kuria siekiama suteikti jauniems žmonėms galimybių tobulėti padedant kitiems. Jauni žmonės (18-30 m.), pasinaudoję programa, gali dalyvauti tarptautiniuose savanorystės projektuose - t. y. vykstantiems savanoriauti į užsienį, programa kompensuoja visas su dalyvavimu pasirinktame projekte susijusias išlaidas: kelionę, apgyvendinimą, vietinį transportą, kalbos kursus, mokymus ir sveikatos draudimą.
Organizuotos iniciatyvos ir pavyzdžiai
"Maisto bankas" yra didžiausia labdaros organizacija Lietuvoje, kasdien gelbstinti milžiniškus kiekius maisto ir maistu remianti kelis šimtus socialinių organizacijų. „Maisto banke“ savanoriai pasirūpina, kad atliekantis maistas būtų surenkamas, sutvarkomas ir perduodamas nepasiturinčių maitinimui. Savanoriai taip pat padeda mūsų maisto perdirbimo virtuvėje, kur konservuojami produktai, kurių nepavyksta tą dieną perduoti žmonėms. „Maisto banko“ sąrašuose šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. savanorių. Išskirtinis savanorius sukviečiantis atvejis yra du kartus per metus vykstančios „Maisto banko“ akcijos. Tuomet prie jų prisijungia savanoriai iš įvairių socialiai atsakingų verslo įmonių, mokyklų bei akcijoje dalyvaujančių socialinių ir bendruomeninių organizacijų.
Jaunieji maltiečiai - Maltos ordino pagalbos tarnybos dalis, burianti savanoriaujantį jaunimą Lietuvoje. Bendruomenės tikslas - jauno žmogaus ugdymas per socialinę savanorystę. Jaunimo veikla nukreipta į penkias sritis: socialinė veikla, dvasinis ugdymas, mokymai, bendruomenės stiprinimas ir pirmoji pagalba. Kiekvienos srities turinys ženkliai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo įgūdžio būti pilietišku.
Praktinis pavyzdys: savanorystė Varėnos socialinių paslaugų centre
2024 m. kovo 1 d. Varėnos socialinių paslaugų centre, akredituotoje savanorius priimančioje organizacijoje savo savanorystės kelią pasirašiusi jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) veiklos sutartį pradėjo savanorė Emilija Eidukevičiūtė. Mergina išbandė save įvairiose socialinio darbo veiklose. Emilijai padėjo susipažinti su socialiniu darbu jos kuratorė atvejo vadybininkė Inga Eidukevičienė. Savanorė, dirbdama su šeimomis, atliko svarbų tarpininko vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Mergina dalyvavo savitarpio pagalbos grupėse, kuriose šeimos galėjo dalintis savo patirtimis ir gauti moralinę paramą. Savitarpio pagalbos grupės dažnai tampa erdve, kurioje žmonės gali išvysti, kad jų problemos nėra unikalios, o kitų šeimų patirtys gali padėti rasti sprendimus ir pasijusti mažiau izoliuotiems. Dirbant su šeimomis, labai svarbu išklausyti jų poreikius ir rasti individualius sprendimus, nes kiekviena šeima susiduria su skirtingais iššūkiais. Savanorė turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su šeimomis, suprasti jų rūpesčius bei poreikius. Tai buvo ne tik praktinė pagalba, bet ir svarbi emocinė parama, kuri padėjo stiprinti pasitikėjimą savimi ir bendruomene.
Savanorės veikla apėmė ir praktinę pagalbą centro veikloje. Emilija padėjo prižiūrėti gėles, atvejo vadybos posėdžių metu prižiūrėti vaikus, tvarkyti bylas, ieškoti atvejo vadybininkei reikalingos informacijos susijusios su socialiniu darbu internetinėje erdvėje ir mokslinės literatūros. Savanorė kartu su kuratore organizavo paramą į krizines situacijas patekusioms moterims, auginančioms mažamečius vaikus. Bendradarbiaujant su Labdaros ir paramos fondu „Vilties liepsna“ buvo suteikta parama moterims ir vaikams, aprūpinant juos maisto papildais ir higienos priemonėmis moterims.
Savanorė turėjo galimybę stebėti kaip ieškoma rėmėjų, bendraujama, bendradarbiaujama ir parūpinama parama sunkumus patiriančioms šeimoms. Savanorės veikloje labai svarbų vaidmenį atliko kuruojantis darbuotojas. Savanorės kuratorė buvo patyrusi atvejo vadybininkė, kuri padėjo savanorei susipažinti su socialinio darbo specifika, paaiškino pagrindinius darbo principus ir strategijas. Savanoriškos veiklos procese buvo ne tik mokymosi, bet ir emocinės paramos suteikimo galimybė. Kuratorė padėjo savanorei jaustis saugiau, suprasti savo atsakomybę ir darbo svarbą.
Socialinių paslaugų centrų struktūra ir veiklos sritys
Pasvalio socialinių paslaugų centro (toliau - Paslaugų centras) teisinė forma - savivaldybės biudžetinė įstaiga. Paslaugų centras yra dinamiška ir veržli įstaiga, teikianti skirtingų rūšių paslaugas įvairioms paslaugų gavėjų grupėms. Paslaugų centro vidaus struktūrą sudaro penki padaliniai: Dienos užimtumo, Globos centro, Institucinės socialinės globos, Pagalbos namuose, Darbo su šeimomis.
Paslaugų centro Misija - teikti kokybiškas socialines paslaugas rajono gyventojams tenkinant jų būtiniausius poreikius, užtikrinant saugią aplinką ir padedant įveikti socialinę atskirtį. Vizija - moderni, bendradarbiaujanti, atvira visuomenei ir nuolat tobulėjanti socialinių paslaugų įstaiga, teikianti aukštos kokybės socialines paslaugas, tenkinančias rajono gyventojų poreikius. Paslaugų centro išsikeltas uždavinys - teikti gyventojų poreikius atitinkančias socialines paslaugas, mažinti socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Įgyvendindamas šį uždavinį Paslaugų centras teikia: ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas institucijoje, dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose, socialinės priežiūros (pagalbos į namus), dienos užimtumo, specialaus transporto teikimo, pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems ir kitas paslaugas. Savanoriai dirbs su senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su negalia.
| Rodiklis | Paslaugų centro duomenys |
|---|---|
| Ilgalaikės ir trumpalaikės globos gyventojų skaičius | 35 asmenys (nuolat gyvena) |
| Dienos centro lankytojų skaičius | 94 asmenys |
| Pagalbos į namus gavėjai | 230 asmenų |
Veikla Paslaugų centre dinamiška. Įstaigoje vykdomos įvairios užimtumo planavimo, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, sveikatinimo projektinės ir organizacinės veiklos. Savanoriai turės galimybę su socialinių paslaugų gavėjais dirbti individualiai ar grupelėmis, pasirinktinai nuo dominančios veiklos.
Kaip pradėti ir kokie iššūkiai laukia?
Jei nuspręsite tapti savanoriu, pirmiausia apsispręskite, kurioje srityje norėtumėte prisidėti. Socialinis darbas apima labai įvairias veiklas - nuo pagalbos senjorams ar negalios žmonėms iki vaikų užimtumo ar paramos krizę patiriantiems asmenims. Pradėti nėra sudėtinga - tereikia išsirinkti veiklą, kreiptis į organizacijoje už savanorius atsakingus asmenis ir susitarti dėl susitikimo.
Savanoriauti galima įvairiose srityse: vieni mato prasmę gyvūnų prieglaudose, kiti - rūšiuodami maistą sandėliuose, dar kiti - bendraudami su senjorais, vaikais ar žmonėmis, turinčiais negalią. Savanoriauti Lietuvoje gali visi asmenys nuo 14 m. bet kurioje nepelno siekiančioje organizacijoje, kaip tai numatoma LR savanoriškos veiklos įstatyme. Kiekviena organizacija numato savanorių poreikį bei atitinkamą profilį, o susitikus gyvai derinami abiejų pusių lūkesčiai: užduotys, veiklų apimtys, tvarkaraštis, komunikacija derinant abiejų šalių galimybes.
Apklausos rodo, kad ketvirtadalis lietuvių nesavanoriauja vien dėl to, kad nežino kur tai galima padaryti. Dauguma įsitraukia tik trumpam, o veikla neturi tęstinumo. Vilmorus (2018, spalis) atlikti tyrimai rodo, jog savanorišką veiklą Lietuvoje renkasi tik 11 proc. šalies gyventojų. Vis dar dažnai susiduriame su skeptišku požiūriu į darbą, už kurį nemokamas atlyginimas. Tačiau kalbėjimas visuomenei ar net sau pačiam, po truputį padeda keisti nuomonę apie savanorystės vertę.
Savanoriškos veiklos organizavimas ir geros praktikos
Kiekvienos bendruomenės labui dirbanti organizacija, norėdama pritraukti ir skatinti savanorius tęstinei veiklai, turėtų siekti pasižymėti gera organizacine tvarka, numatant veiklos planuose savanorių dalyvavimą, apmokymą, skatinimą, vertinimą, paskiriant asmenį, atsakingą už savanoriškos veiklos organizavimą bei savanorių mokymą. Siekiant kokybiškos savanorystės, tikimąsi, kad savanoris galės skirti mažiausiai 2 val. per savaitę suplanuotoms veikoms įgyvendinti.
Įstaigoje kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. dirba įvairūs specialistai, kurie turi galimybę organizuoti savanorystės veiklas, padėti jas įgyvendinti, patarti iškilusiais klausimais. Svarbiausia savanorio savybė - noras įgyti žinių ir įvairių kompetencijų dirbant su socialiai jautriomis ir pažeidžiamomis grupėmis.
Neformalūs ugdymo metodai ir savanorystės mokymai
Jaunimo neformalaus ugdymo principai: specifinė aplinka, aktyvus dalyvavimas ugdymo(si) procese, visumos principas, mokymasis iš patirties, atviras ir neformalus bendravimas, į grupės procesą orientuotas ugdymas(is), organizacinių formų kaita ir demokratinis vadovavimo stilius. Šie principai leidžia savanoriams gauti ne tik praktinę bet ir teorinę parengtį, bei saugią erdvę mokytis ir reflektuoti patirtį.
Savanoriškos veiklos formos
- Savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba
- Nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla
- Trumpalaikė ir ilgalaikė savanoriška veikla
Kiekviena forma turi savų pranašumų, tad labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanorio poreikius. Bet kuri nepelno siekianti organizacija gali pasirašyti dvišalę savanoriškos veiklos sutartį ir pasitelkti savanorius.
Motyvai ir funkcijos
Pasak I. Jonutytės atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje išskirtos pagrindinės savanorių veiklos sritys (socialinis darbas su vaikais, organizaciniai darbai, naujų savanorių rengimas, darbas su paaugliais, anoniminis psichologinis konsultavimas telefonu, darbas su pagyvenusiais žmonėmis). E. G. Clary ir M. Snyder išskyrė šešias pagrindines savanorystės funkcijas: Vertybių išraiškos funkcija, Socialinio prisitaikymo funkcija, Asmeninių problemų sprendimo funkcija, Žinių įgijimo funkcija, Karjeros funkcija, Apsauginė funkcija.
Savanoriai pasakoja, kad didelę dalį šių patirčių vėliau pritaiko asmeniniame gyvenime. Svarbu nesuvokti savęs kaip nuskriaustojo, kuris aukojasi kitų labui. Iš savanorystės naudos gauna ir visuomenė, ir pats savanoris. Savanorystė nėra auka - tai mainai.
Praktiniai patarimai norintiems savanoriauti socialinėje srityje
- Apsispręskite, kurioje srityje norite prisidėti.
- Kreipkitės į organizacijas, susitikite su atsakingais asmenimis, aptarkite lūkesčius.
- Pasirinkite tinkamą formą: trumpalaikė ar ilgalaikė, nacionalinė ar tarptautinė.
- Ieškokite mentorystės ir mokymų, kurie padės saugiai integruotis į darbo procesą.
- Skirkite bent minimalų laiko įsipareigojimą, pvz., 2 val. per savaitę ar pagal organizacijos reikalavimus.
Savanorystė formuoja pilietiškumą, atsakomybę ir stiprina bendruomenės solidarumą. Būti pilietišku - reiškia būti aktyviam ir įsitraukusiam į visuomenines veiklas, turėti galimybę kurti, spręsti ir vykdyti reikšmingus pokyčius savo aplinkoje dėl visuomenės gerovės.
tags: #socialine #sritis #kur #daugiausiai #norima #savanoriauti