Autizmo požymiai ir ankstyvieji įspėjamieji ženklai

Balandžio 2 d. minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, kurios tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į autizmo spektro sutrikimą (ASS), pabrėžti būtinybę gerinti autistiškų žmonių gyvenimo kokybę ir galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime. Autizmas nėra liga, o neurologinis raidos sutrikimas, kuriam svarbi ankstyva diagnostika ir laiku pradėta teikti pagalba.

Kas yra autizmas?

Autizmo spektro sutrikimas - tai neurologinė būklė, pasireiškianti sunkumais komunikacijos, bendravimo, elgesio, integracijos ir pažintinių procesų srityse. Tai sudėtingas raidos sutrikimas, veikiantis visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką, elgesį ir emocijas. Jo požymiai išryškėja ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai jau nuo 18 iki 24 mėnesių amžiaus. Tačiau lengvesnės formos gali likti nepastebėtos ilgiau.

Statistiškai autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % pasaulio gyventojų, o Lietuvoje - bent vienas iš 70 vaikų. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko berniukams - santykis yra apie 4:1. Autizmas apima įvairiausias formas ir laipsnius, todėl vadinamas spektru, nes pasireiškia skirtingais stiprumo laipsniais ir simptomais.

Ankstyvieji autizmo požymiai

Pirmieji autizmo požymiai dažniausiai pasirodo nuo 6 iki 24 mėnesių amžiaus. Ankstyvoje vaikystėje dažniausiai pastebimi įvairūs elgesio bei socialinių įgūdžių skirtumai. Svarbu pabrėžti, kad ne visi požymiai turi pasireikšti vienu metu, o pavieniai simptomai nebūtinai reiškia sutrikimą.

6-12 mėnesių amžiaus požymiai:

  • Mažas domėjimasis žmogaus veidu, aplinka, kitiems vaikams ar šeimos nariams;
  • Nepakankamas akių kontakto užmezgimas ir palaikymas;
  • Neįprasti poslinkiai ir judesiai, pvz., vaikščiojimas pasistiebus;
  • Nemažai autistiškų kūdikių nekreipia dėmesio į garsus ar nesureaguoja į savo vardą;
  • Ribotas mimikos ir gestų naudojimas.

18-24 mėnesių amžiaus požymiai:

  • Ribotas ar nesantis kalbos vystymasis;
  • Stereotipiniai pasikartojantys judesiai - sukimasis, suplakimas rankomis;
  • Nerimas ir priešinimasis pokyčiams rutinose ar aplinkoje;
  • Nepakankamas socialinis bendravimas, mažas noras bendrauti;
  • Neįprasta jautrumo sensorinėms dirgikliams - garsams, kvapams, skoniams ar tekstūroms;
  • Vengimas žiūrėti į akis ar netinkama veido emocijų atpažinimas.

24-36 mėnesių amžiaus požymiai:

  • Išryškėję kalbos ir bendravimo sunkumai;
  • Nuolatinis negebėjimas dalintis džiaugsmais ar domėjimu su kitais;
  • Ribotas žaidimas, dažnai pasirinkimas susidomėti detalėmis ne pačiu žaislu;
  • Nepakankama socialinė adaptacija - vaikas gali nesuvokti socialinių taisyklių;
  • Elgesio problemos, tokios kaip autoagresija ar hiperaktyvumas;
  • Sudėtinga kalbos ir nenatūrali mimika, sunkumai emocijų raiškoje.

Pirmieji požymiai kartais pastebimi dar kūdikystėje, tačiau tiksli diagnostika paprastai atliekama apie 18-36 mėnesius. Nustatyti autizmą ankstyvoje stadijoje padeda specialūs kontroliniai požymių sąrašai, sudaromi gydytojų ir specialistų (klausimai tėvams, vaiko stebėjimas). Ankstyva diagnostika padeda tinkamai pradėti gydymą ir pedagoginę pagalbą, kas labai svarbu vėlesnei vaiko raidai.

Taip pat skaitykite: Pagalba autizmo atveju

Autizmo priežastys

Autizmo priežastys nėra visiškai aiškios. Moksliniai tyrimai rodo, kad priežastys yra įvairios ir apima neurologinius, genetinius bei aplinkos veiksnius.

  • Neurologinės priežastys: sutrikimai smegenų veikloje, smegenų pusrutulių ryšio trūkumai, limbinės sistemos ir smegenėlių disfunkcija;
  • Genetiniai veiksniai: kai kurie genų pokyčiai didina autizmo riziką. Tyrimai identifikavo HOXA1 geną, kuris yra 40 % autistuojančių asmenų;
  • Aplinkos veiksniai: prenatalinės ir perinatalinės traumos, virusinės infekcijos, toksinių medžiagų poveikis;
  • Biocheminiai pokyčiai: neurotransmiterių (serotonino, epinefrino, norepinefrino) kiekio pokyčiai, padidėjęs opioidų kiekis organizme;
  • Paveldimos ligos: fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė ir kt.

Diagnostika ir atpažinimas

Autizmo diagnostika remiasi klinikiniu vaizdu, tam tikrų autizmo savybių rinkiniu, o ne biologiniais tyrimais. Diagnostika yra sudėtinga, nes autizmo simptomai gali būti panašūs į kitų neurologinių ir psichikos sutrikimų požymius, tokių kaip protinės raidos sutrikimai, Landau-Kleffner sindromas ar vaikų šizofrenija.

Rekomenduojama naudoti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinius sąrašus, ypač vaikams nuo 18 mėnesių amžiaus. Tai apima klausimus tėvams ir gydytojo stebėjimą. Išsamūs neurologiniai, neuropsichiatriniai bei bendri sveikatos tyrimai taip pat būtini diagnostikai patvirtinti.

Testų pavyzdžiai:

  • „Pagauk“ vaiko dėmesį ir parodyk jam daiktą kambaryje, pavadink jį;
  • Duok žaislinį puodelį, prašyk įpilti arbatos ir žiūrėk, kaip vaikas reaguoja;
  • Paklausk - „kur yra lempa?“ arba „parodyk lempą“;
  • Stebėk, ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą.

Autizmo gydymas ir ugdymas

Autizmas nėra išgydomas, tačiau tinkamai parinkta pagalba leidžia autistiškiems vaikams sėkmingai integruotis į bendruomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Gydymas yra kompleksiškas ir apima psichologines, pedagogines, logopedines bei medicinines priemones.

Medikamentinis gydymas

  • Vaistai nėra autizmo gydymo panacėja, tačiau jie padeda valdyti kai kuriuos simptomus, pvz., elgesio problemas, hiperaktyvumą, miego sutrikimus;
  • Dažniausiai vartojami vitaminai B6, magnis, neuroleptikai (haloperidolis, pimozidas) ir sedatyviniai preparatai;
  • Neuroleptikai sumažina mokymosi ir bendravimo problemas, tačiau turi stiprų šalutinį poveikį, todėl ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas.

Psichologinė ir pedagoginė pagalba

Pagrindinis tikslas - ugdyti gyvenimo ir bendravimo įgūdžius, nes jie yra svarbesni už akademines žinias. Ugdymas pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į vaiko sutrikimo sunkumą ir emocinę būklę, dažnai taikant bihevioristinius mokymosi principus su apdovanojimais tinkamam elgesiui skatinti.

Taip pat skaitykite: Vaikų klinikos paslaugos

  • Skatinama struktūruota aplinka;
  • Alternatyvios kalbos ir komunikacijos metodai (pvz., ABA - Applied Behavioral Analysis, Valdeno metodas, komunikacijos skatinimas);
  • Delfinų, muzikos, žaidimo, dailės ir arklio terapija kaip papildomi metodai;
  • Savižinos ir savitvarkos mokymas naudojant simbolių ar paveikslėlių sekas;
  • Lavins motorikos, dėmesio, atminties, mąstymo ir žaidimo įgūdžius.

Socialiniai ir emociniai aspektai

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų, dėl kurių kyla socialinio bendravimo sunkumų - ne dėl nenoro bendrauti, bet dėl supratimo stokos apie socialines taisykles. Aspergerio sindromą turintys asmenys dažnai gerai išmano kito emocijas, tačiau negali to spontaniškai pritaikyti socialinėje sąveikoje, kas lemia kylantį nesusipratimą.

Autistiški vaikai dažnai nesupranta sarkazmo, ironijos, perkeltinių žodžių reikšmių, todėl jų reakcijos kartais būna neadekvačios. Jie taip pat gali patirti staigų suirzimą, atsiribojimą nuo aplinkos, pyktį ar nerimą.

Lavėjimo ir gyvenimo kokybės gerinimas

Ankstyva intervencija ir specialios ugdymo programos labai svarbios vaiko raidai, jos padeda lavinti kalbos, socialinius, motorinius ir emocinius įgūdžius, didina nepriklausomybę. Autizmas yra neuroįvairovės variantas - neurologiniu skirtumu, kuris nėra liga, o natūrali žmogaus proto variacija. Tai sukuria unikalius gebėjimus ir mąstymo bruožus, kurie gali būti naudingi visuomenei.

Kiekvienam autistiškam vaikui reikalingas individualus požiūris, nes sutrikimas pasireiškia skirtingais būdais ir skirtingu intensyvumu.

Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą

tags: #autizma #ispejantys #zenklai