Guliant stacionarinėje palaikomojo gydymo ir slaugos (toliau - slaugos) įstaigoje svarbu būti pasiruošusiam tiek mediciniškai, tiek organizacine prasme. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga skiriama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija.
Kada skiriama stacionarinė slauga
Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga teikiama, kai yra aiški diagnozė, nereikia papildomų tyrimų, aktyvaus ligos gydymo ir negali būti taikoma medicininė reabilitacija. Pacientai siunčiami į palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę arba specializuotą skyrių, jei pagal specialų klausimyną jiems nustatomas didelis slaugos paslaugų poreikis.
Siuntimas ir dokumentai
Siuntimą gauti šių paslaugų išduoda paciento šeimos gydytojas. Siuntime jis nurodo, kodėl žmogui reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra gydymo įstaigoje. Arba pacientą gydantis gydytojas - jis siuntime nurodo, kodėl pacientui ši nuolatinė specialistų priežiūra gydymo įstaigoje reikalinga po taikyto aktyviojo gydymo stacionare.
Siuntimą išrašo šeimos gydytojas arba pacientą gydantis gydytojas, kartu išrašydamas ir visus pacientui reikalingus kompensuojamuosius vaistus. Turėdamas siuntimą šioms paslaugoms gauti, pacientas gali rinktis įstaigą, kurioje gauti minėtas paslaugas. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos ir turėtų vietų.
Ką apsvarstyti prieš atliekant kelionę į skyrių
- Patikrinkite, ar pasirinkta gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos. Šią ligonių kasos apmokamą paslaugą šiuo metu teikia daug gydymo įstaigų.
- Jeigu pacientas ar jo artimieji renkasi slaugos ligoninę, svarbu žinoti, kad paslaugą apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas - pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios.
- Paslaugų poreikis vertinamas užpildant Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną. Teikiant palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, šių paslaugų poreikis toliau yra vertinamas kas 30 dienų.
Kokie daiktai ir dokumentai reikalingi atvykus
Pacientui atvykstant į slaugos skyrių rekomenduojama turėti:
Taip pat skaitykite: Žingsniai tampant psichikos ligos globėju Lietuvoje
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę arba pasą).
- Siuntimą iš šeimos gydytojo ar gydančio gydytojo ir visus aktualius medicininius dokumentus, įskaitant išrašus iš ankstesnių gydymo įstaigų, tyrimų rezultatus ir gydytojų rekomendacijas.
- Komensuojamus vaistus, jeigu jie išrašyti kartu su siuntimu.
- Patogius drabužius ir asmens higienos priemones: naktinį drabužį, chalatą, neperšlampančias šlepetes ar basutes, dantų šepetėlį, dantų pastą, rankšluostį, šampūną, muilą, skutimosi reikmenis, moterims - higienos priemones.
- Jei reikalinga, specialūs priežiūros reikmenys: sauskelnes suaugusiems, pragulų profilaktikos priemones, rankų apsaugos priemones, slaugos reikmenis pagal gydytojo nurodymus.
- Mobilaus ryšio įkroviklį, smulkius asmeninius daiktus (pvz., akiniai, protezai), jei reikia - nepertraukiamo gydymo prietaisus su instrukcijomis (jei įmanoma ir suderinus su gydymo įstaiga).
- Kontaktinę informaciją apie artimuosius, gydytojus ir įstaigas.
Kas teikia slaugos paslaugas ir ką tikėtis skyriuje
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas. Gydymo įstaiga gali skirti ir kitus sveikatos priežiūros specialistus. Paslauga užtikrinama visą parą.
Šie specialistai rūpinasi paciento kasdiene priežiūra, taiko priemones gyvenimo kokybei pagerinti ir ligos simptomams palengvinti. Įprastai malšina skausmą, prižiūri bendrą sveikatos būklę, žaizdas, atlieka pragulų profilaktiką, kineziterapijos ir kitas kasdienės slaugos procedūras, rūpinasi asmens higiena, organizuoja maitinimą. Gali atlikti laboratorinius kraujo tyrimus, elektrokardiografiją, kitus gydančio gydytojo skirtus tyrimus.
Jeigu reikia, pacientas gali gauti ir antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijas. Teikiant stacionarines slaugos paslaugas ligoninėje, komanda pacientu rūpinasi visapusiškai. Ne tik sprendžia tuo metu iškilusias slaugos problemas, bet ir tęsia rekomenduotą gydymą, planuoja tolimesnę paciento priežiūrą, slaugą paciento namuose ar globos namuose.
Kada stacionarinė slauga tampa būtina
Šią paslaugą taip pat gali gauti žmonės, kuriems po gydymo ligoninėje reikia nuolatinės medicinos specialistų priežiūros gydymo įstaigoje, kad būtų galima pasirūpinti esminiais fiziologiniais poreikiais, taikyti simptominį gydymą ir slaugą, jei nepakanka slaugos namuose. Pavyzdžiui, po to, kai pacientas gavo slaugos paslaugas namuose, bet tokia pagalba buvo neefektyvi.
Ligonių kasos duomenimis, dažniausiai palaikomojo gydymo ir slaugos prireikia dėl smegenų kraujagyslių ligų (30 proc. atvejų), dėl įvairių medicininių priežasčių nepakankant slaugos paslaugų namuose (20 proc.), dėl kai kurių širdies ligų formų (16 proc.), psichikos sutrikimų, tokių kaip demencija, onkologinių ligų, klubo ir šlaunies sužalojimų ar kt.
Taip pat skaitykite: Kas apmoka nedarbingumo pažymėjimą slaugant?
Trukmė ir finansavimas
Palaikomąjį gydymą ir slaugą ligonių kasa apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo - pacientas papildomai mokėti neturi. Fondo lėšomis mokama už faktinį ligonio gydymo laiką, tačiau ne ilgesnį kaip 120 dienų per metus, skaičiuojant nuo gydymo pradžios. Kiek laiko pacientas guli ligoninėje, priklauso nuo jo būklės, ligos eigos ir sunkumo.
Apmokėjimo ir vietų prieinamumas
Palaikomajam gydymui ir slaugai kasmet skiriama vis daugiau fondo lėšų. 2022-2024 m. laikotarpiu skiriamų fondo lėšų suma šioms paslaugoms išaugo bemaž 52,4 proc. Palaikomąjį gydymą ir slaugą Lietuvoje teikia daug gydymo įstaigų - sąrašą galima rasti Ligonių kasos informacijoje. Slaugos ligoninę pacientas ar jo artimieji gali išsirinkti patys. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga turėtų sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos.
Kasdienė priežiūra ir papildoma pagalba
Ligoniams ar jų artimiesiems pageidaujant, skyriuje teikiama dvasinė pagalba. Pavyzdžiui, kiekvieną mėnesio trečią trečiadienį skyriuje aukojamos Šv. mišios ar vyksta susitikimai su dvasiniais vadovais, jei tai organizuoja gydymo įstaiga ar bendruomenė.
Praktiniai patarimai artimiesiems
- Informuokite personalą apie paciento įpročius, įskaitant maitinimo, mobilumo ir komunikacijos poreikius.
- Prieš palikdami pacientą, įsitikinkite, kad visi būtiniausi daiktai yra ranka pasiekiami: akiniai, telefonas, vaistai pagal nurodymus.
- Planuokite vizitus pagal skyrių taisykles ir paciento būklę; kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio.
Paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba - tai paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės. Šios paslaugos gali būti teikiamos stacionare. Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės.
Specialistų vaidmuo paliatyvinėje slaugoje
Šiuo metu stacionarinę paliatyviąją pagalbą teikia daug gydymo įstaigų, svarbiausia, kad pasirinkta įstaiga būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa. Turėdamas siuntimą šioms paslaugoms gauti, pacientas gali rinktis įstaigą, kurioje gauti minėtas paslaugas.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligas ir smurtą
Kaip pasiruošti dokumentams ir komunikacijai
Vykdant elektroninę komunikaciją, Jūsų pateikiamų asmens duomenų tvarkymo pagrindas yra Jūsų laisvos valios išraiška vykdyti šią komunikaciją ir joje pateikti tam tikrus duomenis. Jūsų elektroninio pašto adresas, susirašinėjimo turinys ir susiję duomenys bus tvarkomi laikantis proporcingumo principo. Tam, kad būtų galima įgyvendinti Jūsų duomenų subjektų teises, būtina nustatyti Jūsų tapatybę.
Naudingi kontaktai ir informacija
Dėl asmeninių sveikatos problemų rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą. Siuntimą išrašęs gydytojas kartu gali pateikti informaciją apie kompensuojamus vaistus ir būtinas procedūras.
| Kas užtikrina | Ką daro |
|---|---|
| Gydytojas | Nustato gydymo poreikį, skiria tyrimus, koordinuoja specialistų konsultacijas |
| Slaugytojas | Kasdienė priežiūra, vaistų dalijimas, higiena, pragulų profilaktika |
| Kineziterapeutas | Funkcinių gebėjimų palaikymas ir atstatymas |
| Socialinis darbuotojas | Organizuoja socialinę pagalbą, ryšius su artimaisiais ir įstaigomis |
Galiausiai, žinant, ką reikia turėti ir ko tikėtis, pacientas ir jo artimieji gali jaustis labiau pasiruošę stacionarinei slaugos priežiūrai. Slaugos paslaugų poreikis yra vertinamas užpildant Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną, pagal kurį sprendžiama apie tolimesnės priežiūros organizavimą.