Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tai atitinka 77,34 proc. (išmokos „į rankas“). 24 mėn. variantas: iki 12 mėnesių - 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.).
Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėn. Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos. Nuo 2023 m. abu tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka.
Tačiau svarbu žinoti, kad ir šiuo atveju galioja išmokų lubos. Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė - išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama 100 proc. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais.
T.y. Mama nusprendžia eiti vaiko priežiūros atostogų ir pasirenka 24 mėn. VPA variantą. Ji iškart pasinaudoja savo neperleidžiamais mėnesiais, t.y. 1 ir 2 mėn. Tėtis savo neperleidžiamais mėnesiais nusprendžia pasinaudoti mamos VPA jau einant į pabaigą, t.y. 23 ir 24 mėn. Pavyzdyje įvardintas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t.y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbiausia žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.
Žinoma, praktiškai tai gali būti sunkiai įgyvendinama, nes gali būti sudėtinga su pertrūkiais vis įsilieti į darbą, darbdaviui gali kilti keblumų perskirstant užduotis ir kt. Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. Jeigu vaiko priežiūros išmoką gaunanti mama arba tėtis įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui, mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas: motinystės ir tėvystės pašalpos
Išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Norint gauti išmokas už vaiko priežiūros atostogas, reikia susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą Sodrai. Jeigu VPA metu turėsite pajamų (pavyzdžiui, dirbsite pagal darbo sutartį ar gausite ligos išmoką) išmoka nebus mažinama, bet ir tuo metu išmokos bei papildomų pajamų suma neviršys 100 proc. Jeigu pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais mėnesiais, išmoka bus mažinama. Jei papildomų pajamų dydis yra mažesnis už išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas; jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T.y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys. Ši išmoka vaiko priežiūrai bus mokama platesniam gavėjų ratui, t.y. Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi.
Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų, o jei jos atitinka minimalų atlyginimą, skaičiuojamas vieno mėnesio stažas. Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai. SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinį draudimo fondą.
Išmokos tėvams gimstant vaikui Lietuvoje gali būti skiriamos įvairios, skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Jei laukiatės ir planuojate išeiti motinystės atostogų, kreipkitės į gydytoją dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo, kurį galima gauti nuo 30 nėštumo savaitės. Taip pat turite informuoti savo darbdavį. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio. Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės: 18 mėn. - 60%, 24 mėn. - 45% iki 12 mėn. ir 30% nuo 12 iki 24 mėnesių. Tiek pirmuoju, tiek antruoju variantu, neperleidžiamais mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Taip pat skaitykite: Sužinokite motinystės ir tėvystės pašalpos skaičiavimo tvarką
Tėvystės išmoka skiriama gimstant vaikui: 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama 77,58% nuo darbo užmokesčio. Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Tėvystės išmokai pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100% buvusio vidutinio atlyginimo. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.
Priešlaikinės vienkartinės išmokos nėščiai nedirbusiai moteriai: 475,82 eur. Ši išmoka skiriama 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, savivaldybėse arba per SPIS svetainę. Reikalingi kriterijai - pilietybė, nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje ar laikinas leidimas, ir teisės Lietuvoje. Taip pat kai kurios užsienio šalys gali būti teisės gauti išmoką pagrindas.
Mamų ir tėvų papildomos laikinos atostogos ir dienos: mamadieniai ir tėvadieniai Lietuvoje suteikia papildomas laisvas dienas. Jei auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turite teisę į papildomą apmokamą poilsio dieną kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas. Įstatymas dirbti nedraudžia; VPA sistema leidžia lanksčiai planuoti ir derinti darbą su vaiko priežiūra, įskaitant galimybę dirbti per neperleidžiamus mėnesius ar papildomai dirbti.
Svarbus praktinis aspektas: norint uždirbti papildomų pajamų ir tuo pačiu neatimti išmokos, reikia iš anksto skaičiuoti galimas sumas. Pateikiama ir skaičiuoklė „Kiek galima uždirbti VPA metu, kad VPA išmoka nemažėtų“. Taip pat vaiko priežiūros įstatymai leidžia derinti darbą su VPA, tačiau su sąlyga, kad nepakenktumėte išmokos dydžiui ir laikysitės konfidencialumo bei nekonkuravimo apribojimų, jei tokie yra susitarimuose su darbdaviu.
APIBRĖŽIMAI IR PAGRINDINĖS SĄLYGOS
Nuo 2024 m. įsigaliojo naujosis išmokų lubų ir sąlygų suformavimas, įskaitant maksimalų neperleidžiamų mėnesių metu mokamą išmoką - iki 2 vidutinių darbo užmoksčių. Savarankiškai dirbantiems asmenims išmokos dydis nemažinamas, jei yra savarankiškos veiklos pajamų laikotarpiu. Nuo 2026 m. birželio 1 d. apribojimas, kad išmoką gali gauti tik besimokantys arba studijuojantys, nelieka. Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalis, kai kalbama apie socialinę apsaugą ir išmokas šeimoms.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų įmokų, o minimalus atlyginimas suteikia vieną mėnesio stažą. Užsieniečiai ar su leidimais gyventi - teisės taikymas gali skirtis. SoDra - Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti išmokas ir pensijas, tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinį draudimo fondą.
Prireikus, prašymai motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokoms skiriami teikti SoDrai. Taip pat yra vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai ir papildomos dienos mamoms/tėvams, kurios gali būti taikomos priklausomai nuo situacijos ir teisės aktuose nustatytų sąlygų.
tags: #motinystes #tevystes #pasalpos