Laikai, kai valstybė pasirūpindavo jūsų pensija, po truputį grimzta užmarštin. Lygiai taip pat ir pensijos kaupimas - paties žmogaus reikalas. Kuo anksčiau pradedamas pensijos kaupimas, kuo anksčiau pasirenkami pensijų fondai, tuo lengviau gyventi senatvėje.
Pagalvokite logiškai, ilgėja gyvenimo trukmė, tai sąlygoja, kad Lietuvoje pensininkų skaičius tik didės. Juos išlaikyti turi dirbantieji. Šiuo metu vieną pensininką išlaiko 4 dirbantieji ir šis santykis nuolat prastėja dėl emigracijos bei mažėjančio gimstamumo. Mokslininkai prognozuoja, kad dar po keturiasdešimt metų dirbančiųjų ir pensininkų santykis bus 2 prie 1. Kas tuomet uždirbs jums pensiją?
Ar žinote, kad pensijos laikotarpiu iš valstybės atgausite tik apie ketvirtadalį per visą gyvenimą valstybei sumokėtų mokesčių? Jeigu rytoj išeitumėte į pensiją, SODROS išmokos sudarytų tik trečdalį buvusių pajamų. Susimąstykite: senatvėje būti priklausomam nuo vienintelio pajamų šaltinio išties rizikingas dalykas.
Pensijos kaupimas prasideda nuo klausimo, kiek pinigų jums reikės kai išeisite į pensiją. Jūsų išlaidos pensijoje turi būti paremtos jūsų poreikiais, o ne iš piršto laužtais pamąstymais. Būkite sau sąžiningi, planuodami kaip norite gyventi pensijoje ir skaičiuodami kiek tai jums kainuos. Viena iš taisyklių nustatant poreikius pensijoje sako, kad siekiant išlaikyti panašią gyvenimo kokybę senatvėje jums nuolat reikės 70 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Didesnį atlyginimą gaunantiems, šis skirtumas gali būti dar didesnis.
Kita vertus, tai tik orientacinis skaičiavimas. Daug kas priklauso nuo realios jūsų situacijos. Gal prieš išeidamas į pensiją dar nebūsite išsimokėję būsto paskolos arba turėsite didelių sveikatos problemų, o gal tiesiog senatvėje norite gyventi geriau nei bet kada iki tol, turėti sodybą ant ežero kranto ar jachtą Klaipėdos uoste. Identifikavę savo poreikius senatvėje, jūs turite nustatyti, kaip šiuos tikslus įgyvendinti. Tam reikia gerai išmanyti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis.
Taip pat skaitykite: Gydymas ir diagnostika
Iš esmės SODRA (arba valstybės socialinio draudimo fondas) yra valstybės sukurtas mechanizmas, skirtas surinkti įmokas iš dirbančiųjų ir juos perskirstyti socialiai remtinoms grupėms: ligoniams, neįgaliesiems bei pensininkams. Svarbu pažymėti, kad SODRAI sumokama didžioji dalis mokesčių. Mokesčiai SODRAI sudaro apie 40 proc. pajamų, kurių didžiąją dalį moka darbdavys, o mažiau nei 10 proc. išskaitoma iš darbuotojo atlyginimo. Galite tik įsivaizduoti, koks būtų atlyginimas, jeigu nebūtų SODROS mokesčių - pensijos kaupimas atrodytų lengvai įgyvendinamas finansinis tikslas. Jūs negalite sumažinti SODROS mokesčių, bet galite sumaniai pasinaudoti Lietuvos pensijų kaupimo sistemą, kuri iš esmės atitinka Europos Sąjungos valstybių taikomą modelį.
Lietuvos pensijų sistema susideda iš trijų pakopų: I, II ir III.
I pakopa - SODRA
SODROS pensija, dar kitaip vadinama bazine pensija. Socialinio draudimo fondas surenkamas iš darbdavių ir darbuotojų, o vėliau perskirstomas socialiai remtinoms grupėms. Bazinės pensijos dydis šiuo metu priklauso nuo darbo stažo, paskutinio atlyginimo dydžio ir koeficiento. Kad gautumėte SODROS senatvės pensiją reikia turėti bent 15 metų stažą. Jeigu šio stažo arba kitų pajamų neturite, gausite pašalpos pensiją.
Jūsų pensija susideda iš pagrindinės pensijos dalies, kuri faktiškai priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus ir papildomos pensijos dalies, kuri priklauso nuo paskutinio jūsų atlyginimo dydžio. Pavyzdžiui, Jonaitis, kurio atlyginimas buvo 5 kartus didesnis nei Petraičio, gauna tik dvigubai didesnę pensiją nei Petraitis. Paradoksas yra tas, kad Petraičio pensija sudaro 55-65 proc. buvusių pajamų, tuo tarpu Jonaičio- tik 20-30 proc. Liūdna tai, kad nei Jonaičio, nei Petraičio gaunama bazinė pensija neteikia daug vilčių. Akivaizdu, kad gaudami tokias pajamas senatvėje, jūs galvosite kaip pavalgyti ir susimokėti už elektrą, vietoj to, kad mėgautumėtės gyvenimu.
I pakopa yra valstybinė pensijų sistema, kitaip vadinama ,,Sodros“ pensijos išmoka. Ji yra privaloma visiems dirbantiems ir yra mokama iš socialinio draudimo įmokų, kurias sumoka visi dirbantys bei socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys. Įmokos surenkamos į socialinį draudimą nėra skirtos vien tik pensijų išmokoms, dalis surenkamų mokesčių paskirstoma motinystės, nedarbo bei kitoms išmokoms padengti.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: privalomasis draudimas
Skirtingai nei kitose pensijų pakopose, pinigai nėra kaupiami ateičiai ar investuojami, todėl negaunama jokia investicinė grąža, o turtas ar kitaip tariant būsimos pensijų išmokos nėra paveldimos. I pakopa pensijų lankstumo prasme yra nedidelė, nes gana stipriai priklauso nuo politinių sprendimų, o išmokos dydį bei santykį su darbo užmokesčiu nustato LR Seimas.
I pakopos pensijos išmokos gavimo sąlygos
Bazinę ,,Sodros“ pensiją gauna visi asmenys, kurie gyveno bei dirbo Lietuvoje ne mažiau nei 15 metų. Kuo didesnis atlyginimas ir žmogaus sukauptas būtinasis darbo stažas, tuo didesnė bus pensijos išmoka, kuri beje turi nustatytas lubas. I pakopos pensijos išmokos dydžiui įtakos turi sukauptas darbo stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kuomet asmuo išeina į pensiją. Visus pensijų išmokų rodiklius ir apskaičiuojamas vertes galite rasti „Sodros“ internetinėje svetainėje.
I pakopos pensijos privalumai
Vienas pagrindinių privalumų, jog pensiniame amžiuje asmuo gaus išmoka, kuri prognozuojamai gali siekti apie 30 proc. buvusių aktyvių pajamų. Nors tai ir nedidelė, tačiau užtikrinta suma, kuri senatvėje galės padengti tam tikrą dalį bazinių žmogaus išlaidų. Verta žinoti ir tai, jog pensijos išmokos yra indeksuojamos, kitaip tariant, didinamos kiekvienais metais atsižvelgiant į didėjantį darbo užmokestį Lietuvoje.
I pakopos pensijos trūkumai
Pagrindinė problema yra ta, kad dirbantys žmonės išlaiko dabartinius pensininkus, o dirbančiųjų mažėja dėl mažėjančio gimstamumo Lietuvoje ir mūsų demografinės padėties.
Eurostat duomenimis 1991 metais vieną žmogų vyresnį nei 65 metų išlaikė 6,02 darbingo amžiaus žmonių. Tuo tarpu 2021 metais vyresnį nei 65 metų žmogų išlaikė 3,26 darbingo amžiaus žmonių. Prognozuojama, kad 2040 metais vyresnius nei 65 metų žmones išlaikys 1,97 darbingo amžiaus žmonių, o 2080 metais išlaikys tik 1,68 darbingo amžiaus žmonių. Tokiu atveju dirbančiųjų ir mokančių mokesčius ateityje mažės, o kaip šią problemą spręs Lietuvos vyriausybė dar nėra aišku. Prieš kurį laiką pasigirdo kalbos apie pensinio amžiaus ilginimą. Ar taip bus tiesa dar pamatysime. O tuo tarpu mums dabar jau reikia galvoti, kaip pasirūpinti oresne senatve.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
II pakopa - Pensijų fondai
Pensijas kaupti investiciniuose pensijų fonduose gali visi, mokantys mokesčius SODRAI ir pasirašę sutartį su II pakopos pensijų fondą valdančia kompanija. Tokiu atveju dalis jūsų sumokėtų SODROS mokesčių bus automatiškai pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl sumažės jūsų bazinė pensija. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį ganėtinai anksti, senatvėje galėsite gauti 20-50 proc. didesnę pensiją.
Tačiau šioje vietoje reikia įvertinti politinę riziką. Pati valstybė nustato, kokia pensijos dalis bus pervedama į II pakopos pensijų fondą. Ši dalis nuolat kinta priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos. Lietuvoje į antros pakopos pensijų fondus 2004 m. buvo pradėta pervesti po 2,5 proc. nuo jūsų mokamų SODROS mokesčių, vėliau šis dydis išaugo iki 3,5, 5,5 proc., ir vėl buvo sumažintas iki 3 proc. 2013 vėl įvyko pensijų reforma ir žaidimo taisyklės pasikeitė iš naujo. Politikos vėjai nuolat keičiasi, todėl turėtumėte įvertinti, kad pensijos kaupimas nebus tiesus ir lengvas kelias. Nepaisant politinės rizikos, II pakopos pensijų fondus tikslinga rinktis, nes tai žingsnis į priekį. O kokiais dideliais žingsniais žengsime į priekį - po 2 proc.
Kitas II pakopos pensijų fondų privalumas yra tas, kad viskas, kas sukaupta II pakopos pensijų fonde priklauso tik jums, o valstybė į šias lėšas neturi jokių teisių. Net ir jums mirus, neišmokėtą pensijos dalį pavedės jūsų vaikai ar anūkai. Bene svarbiausias II pensijų pakopos privalumas yra tas, kad II pakopos pensijų fonde sukaupta suma priklauso nuo jūsų atlyginimo. Kuo daugiau pinigų jūs uždirbate, tuo daugiau pinigų sukaupsite II pakopos pensijų fonde. Kitaip tariant, II pakopos pensijų sistema leidžia didesnį atlyginimą gaunančiam Jonaičiui senatvėje gauti kelis kartus didesnę pensiją nei Petraitis, todėl, kad visą gyvenimą jis mokėjo didesnius mokesčius valstybei.
Be minėtų II pakopos pensijų privalumų, prieš pasirašydami sutartį, jūs turite atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos trūkumus. Pasirašę II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jos nutraukti faktiškai negalėsite. Ši nuostata tampa dar svarbesnė turint omenyje, kad už pensijų fondo valdymą nuolat mokėsite mokesčius, todėl negalvokite, kad bankai, draudimo bendrovės nori sudaryti su II pakopos sutartį, siekdami padaryti jūsų senatvę gražesnę. Jeigu pensija jums ir taip ne už kalnų, gerai paskaičiuokite ar II pakopos pensijų fondą jums tikslinga rinktis. Per trumpą laiką sudėtinės palūkanos nespės atlikti savo darbo.
SVARBU iki Birželio 30 dienos! | 2 Pakopos Pensijų Fondai | Paulius Budreckis
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos keičiasi antros pakopos pensijų kaupimo taisyklės. Paprastai tariant, valdžia mums visiems duoda daugiau laisvės ir galimybę patiems nuspręsti, ką daryti su savo pinigais. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos - dvejus metus - galėsite visiškai pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti dalį sukauptų pinigų.
Tuo tarpu į II pensijų pakopą kiekvieną mėnesį keliauja maža dalelė jūsų atlyginimo (3 proc.), o valstybė dar prideda šiek tiek pinigų nuo savęs (1,5 proc.). Nuo 2026 metų niekas į II pensijų kaupimo pakopą gyventojų nebeįtraukinės. „Sodra“ tiesiog atsiųs jums pasiūlymą prisijungti prie kaupimo. Jei norėsite - patys turėsite susirasti pensijų kaupimo bendrovę ir sudaryti sutartį. Jei nieko nedarysite ir į pasiūlymą nesureaguosite - vadinasi, tiesiog nekaupsite.
Kaip jau įprasta tokiais atvejais, viešoji erdvė daugiausiai užpildyta labiausiai suinteresuotųjų - pensijų fondų valdytojų ar su jais susijusių asmenų - komentarais. Ir jei bendruoju atveju - kad kaupti papildomai senatvei visada reikia, tai disciplinuoja ir pan. - jie yra absoliučiai teisūs, vis dėlto kiekvienas asmeninis atvejis gali būti visiškai kitoks.
Net ir po 2027-ųjų, kai oficialiai baigsis dvejų metų pinigų išsiėmimo langas, gyventojams atsiras kelios naujos galimybės gauti pinigus anksčiau, jei jų prireiktų. Vieną kartą per gyvenimą galėsite atsiimti iki ketvirtadalio (25 proc.) savo sukauptų pinigų. Tiesa, nuo šios sumos bus nuskaičiuotas 3 proc. mokestis. Jei kaupiantis asmuo sunkiai susirgtų ar netektų didelės dalies darbingumo, galėtų atsiimti visus sukauptus pinigus be jokių mokesčių ar atskaitymų.
Pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos nėra privaloma. Valstybės parama liks ir toliau - jūs ir toliau mokėsite 3 proc. Galėsite pasiimti „atostogas“. Jei laikinai pablogės finansinė padėtis, pavyzdžiui, neteksite darbo ar turėsite didelių išlaidų, galėsite metams ar net ilgiau sustabdyti įmokų mokėjimą. Galėsite mokėti daugiau.
Pensijų reforma. - Žinoma, kad diskusijos yra gerai, nes Lietuva pagal reitingus nepasižymi pačiu geriausiu finansinio raštingumo išmanymu. Taigi - bet kokios diskusijos, kartu ir edukacija apie investavimą ir pensijų fondus, yra gerai. Žinoma, kartais kyla klausimas, kur krypsta ar gali nukrypti tos diskusijos, bet kuo daugiau kokybiškų diskusijų, tuo daugiau naudos visiems.
Jeigu kalbėtume konkrečiai apie antrosios pakopos pensijų fondus, sakyčiau, pirmasis mitas yra susijęs su lūkesčiais, kiek galima tokiu būdu sukaupti. Beje, šiuo klausimu neretai žmonės klaidingai mąsto tiek į vieną - negatyvią, tiek į kitą - pozityvią pusę. Vieni mano, kad jei kaups antroje pensijų pakopoje, senatvėje gyvens kaip švedai, keliaus aplink pasaulį ir panašiai. Kiti - kad investavimas yra blogai, naudodamiesi juo visko neteks ir panašiai. Abu kraštutinumai nėra teisingi. Apskritai, antroji pensijų pakopa yra taip „sukalibruota“, kad prie pensijos būtų pridedama apie 20-25 proc. papildomų lėšų. Sutikime, kad tai neleistų gyventi kaip Šveicarijoje, tačiau tai yra suma, be kurios mes gyventume dar prasčiau.
Antroji pakopa, aišku, pasaulyje ne naujovė. Labai svarbu suprasti takoskyrą tarp antrosios ir trečiosios pensijų pakopų. Paprasčiausiai pradėti nuo trečios pensijų pakopos, kuri yra savanoriškas, bet valstybės skatinamas, taupymas ir investavimas. O antroji pensijų pakopa yra arčiau privalomo elemento, tai jau lyg socialinio draudimo sistemos dalis. Kalbant apie pasaulį, ne visos valstybės jame turi ir pirmąją pensijų pakopą - mūsų vadinamąją „Sodrą“, bet mes į tokias nesilygiuojame. Ne visos turi ir antrąją pakopą. Bet jei remtumėmės tyrimais, iš dešimties geriausiai pasaulyje reitinguojamų valstybių devyniose pensijų kaupimas apskritai yra privalomas, o dešimtoje yra automatinio įtraukimo elementas kaip ir Lietuvoje.
III pakopa - Individualus kaupimas
Yra ir trečioji dalis - kiekvieno asmeniniai indėliai, kuriuos kontroliuoja pats žmogus visiškai savarankiškai.
III pensijų pakopoje galima dar papildomai sukaupti per gyvenimą apie 30 proc. buvusių žmogaus pajamų.
Trečia pakopa - taip pat. O jei kalbėtume apie visiškai visiškai savanorišką kaupimą, kiekvienas turi sau atsakyti - ar bijo rizikos. Taip pat įvertinti ar jis turi laisvų lėšų, ar jam jų reikės greit. Warrenas Buffettas sako, kad visas savo laisvas lėšas, kurių žmogui nereikia, reikėtų investuoti į pigiausio indekso fondą, nes visos kitos alternatyvos, ko gero, bus blogesnės. Kiti sako, kad jei išskaidysi tarp skirtingų turto klasių, tarp saugesnių ir rizikingesnių, maksimalaus rezultato gal nepasieksi, bet miegosi ramiai. Reikėtų turėti ir obligacijų, ir akcijų, ir nekilnojamojo turto. Išskaidytas portfelis visada yra naudingas, svarbiausia, kad nebūtų visas vienoje ir labai rizikingoje vietoje.
Kaupimo pakopų palyginimas
| Pakopa | Privalomumas | Kaupimo būdas | Investicinė grąža | Paveldėjimas | Lankstumas |
|---|---|---|---|---|---|
| I (SODRA) | Privaloma | Mokesčių perskirstymas | Nėra | Nepaveldimas | Mažas, priklauso nuo politinių sprendimų |
| II (Pensijų fondai) | Dalyvavimas savanoriškas | Investavimas į pensijų fondus | Galima | Paveldimas | Ribotas |
| III (Individualus kaupimas) | Savanoriškas | Asmeniniai indėliai | Galima | Paveldimas | Didelis |
Rekomendacijos
Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir prieš pasirašant pensijų kaupimo sutartį dėl kaupimo II ir (arba) III pakopos pensijų fonduose atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Investicijos į II ir III pakopos pensijų fondus yra susijusios su investicine rizika. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. Jūs esate atsakingi už savo investavimo sprendimus dėl pensijos kaupimo. Prieš priimdami sprendimą investuoti, turite patys ar padedami investicijų konsultantų įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas.
tags: #compensa #pensijos #prisijungimas