Šiame straipsnyje aptariami šalpos ir socialinio draudimo pensijų skirtumai Lietuvoje, lyčių pensijų atotrūkis bei naujausios pensijų sistemos pataisos.
Šalpos Pensijų Įstatymo Pataisos
Birželio 5 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė Šalpos pensijų įstatymo pataisoms (projekto Nr. XIVP-3436). Pakeitimais būtų panaikintos diskriminacinės šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygos ir nustatyta teisingesnė šalpos negalios pensijų dydžių diferenciacija. Įstatymo nuostatos būtų suderintos su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, būtų užtikrintas sklandus įstatymo įgyvendinimas praktikoje. Prognozuojama, kad šalpos išmokas gaus apie 5000 naujų gavėjų.
SRDK patobulintu projektu nuo šių metų rugsėjo 1 d. būtų nustatyta teisė didesnio dydžio šalpos pensijas gauti ne tik motinoms, bet ir tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, šią pensiją mokant vienam asmeniui. Taip būtų užtikrintos lygios galimybės pasinaudoti teise gauti didesnio dydžio šalpos pensiją. Taip pat būtų sudaryta galimybė gauti šalpos išmokas ne už 6, bet už 12 mėnesių, kai asmuo praleidžia terminą kreiptis dėl išmokos skyrimo. Taip būtų suvienodinta socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų skyrimo praktika.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijos būtų skiriamos ir mokamos nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Visiems šalpos pensijų gavėjams būtų sudarytos vienodos galimybės dirbti neprarandant teisės gauti šalpos išmoką, skatinama asmenų su negalia integracija į darbo rinką. Taip pat šalpos negalios pensijos būtų skiriamos ir mokamos asmenims, kurie pripažinti netekusiais 45-55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo) po 24 metų amžiaus. Taip būtų užtikrinta visų asmenų su negalia konstitucinė teisė gauti negalios pensijas.
Be to, šalpos negalios pensijų dydžiai būtų suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus. Taip būtų panaikintas diskriminacinis šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo mechanizmas, šalpos pensijos dydis būtų labiau susietas su negalios laipsniu (išlaikyti tolygūs dydžių skirtumai). Taip pat būtų nustatyta teisė gauti šalpos išmoką Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinių išmokų sutarties reikalavimai
Šalpos senatvės pensijas nuo rugsėjo gali gauti vis dar dirbantys žmonės ir jau pensinio amžiaus sulaukę asmenys. Taip pat atnaujintas ir šalpos negalios pensijų mokėjimas visiems negalią turintiems ir dirbantiems asmenims. Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo. Jeigu šalpos pensija iš viso nebuvo paskirta, reikės kreiptis į Sodros teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl šios pensijos skyrimo.
Remiantis Sodros 2024 m. I ketvirčio duomenimis, šalpos išmokas gauna 63 tūkst. asmenų, iš kurių - daugiau nei 45 tūkst. asmenų mokama šalpos negalios pensija, vidutinė išmoka siekia 301 eurą. Tuo metu, šalpos senatvės pensiją, kaip rodo duomenys, gauna daugiau nei 11 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad kita dalis svarbių pakeitimų, paliesiančių asmenis su negalia, įsigalios nuo Naujųjų - visiems gavėjams šalpos negalios pensijų dydžiai bus suskirstyti kas 5 netekto dalyvumo procentus, šalpos pensijos negalią turintiems asmenims bus skiriamos nepriklausomai nuo to, kada ir kokio lygio negalia nustatyta. Šiuo metu žmonės, kuriems nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis jau sulaukus 24 metų amžiaus, apskritai teisės gauti šalpos pensijos neturi.
Šalpos išmokos skiriamos arba jų mokėjimas atnaujinamas asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, jų įgaliotų asmenų, globėjų, jeigu šie asmenys pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje, jų sutuoktinių, artimųjų giminaičių, aprūpintojų arba socialinių paslaugų įstaigos darbuotojų prašymu. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti kelias šalpos išmokas, mokama didesnio dydžio šalpos išmoka arba asmenų prašymu - tik viena iš šių šalpos išmokų. Kartu su asmeniui priklausančia šalpos negalios pensija, šalpos senatvės pensija arba šalpos kompensacija gali būti mokama šalpos našlaičių pensija.
Kai asmenys, pripažinti netekusiais 45-55 procentų dalyvumo ir gaunantys šalpos negalios pensiją, sukanka senatvės pensijos amžių, be atskiro jų prašymo jiems skiriama ir mokama nustatyto dydžio šalpos senatvės pensija.
Taip pat skaitykite: Šalpos senatvės pensijos pakeitimai
Asmenims, turintiems teisę į pensiją ar pensijų išmoką, kuri (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką - bendra jų suma) kartu su pensijos priemoka yra mažesnė už šalpos negalios pensiją, šalpos senatvės pensiją arba šalpos kompensaciją, mokamas šalpos negalios pensijos, šalpos senatvės pensijos arba šalpos kompensacijos ir pensijos ar pensijų išmokos (jeigu asmuo turi teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką - bendros jų sumos) kartu su pensijos priemoka skirtumas.
Pasibaigus šalpos išmokos skyrimo laikotarpiui, šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pasibaigė šalpos išmokos skyrimo laikotarpis.
Mirus šalpos išmokos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusio šalpos išmokos gavėjo negauta praėjusio mėnesio šalpos išmoka, šalpos išmoka už tą mėnesį, kurį šalpos išmokos gavėjas mirė, ir dar viena viso šalpos išmokos dydžio suma.
Lyčių Pensijų Atotrūkis ES
Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra gerai žinomas reiškinys visoje Europos Sąjungoje (ES). „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. ES moterys uždirbo 12 proc. mažiau nei vyrai, tai reiškia, kad moterys uždirbo tik 88 eurus už kiekvienus 100 eurų, kuriuos uždirbo vyrai. Nepaisant to, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad ES skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų dydžių yra dar didesnis nei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai.
Kai kuriose šalyse vyrų ir moterų pensijos skiriasi daugiau nei 30 proc. Labiausiai vyrų ir moterų pensijos skiriasi Nyderlanduose ir Austrijoje, kur vyrai gauna vidutiniškai 36 proc. daugiau nei moterys. 33 proc. didesnės nei moterų vyrų pensijos yra Liuksemburge, o 31 proc. - Belgijoje ir Airijoje. Mažiausius skirtumus tarp abiejų lyčių pensijų galima užfiksuoti Estijoje, kur skirtumas yra vos 6 proc. Ne ką labiau nuo jos atsilieka ir Slovakija, kur moterų ir vyrų pensijos skiriasi 8 proc. 10 proc. pensijų dydis skiriasi Danijoje, Čekijoje ir Slovėnijoje.
Taip pat skaitykite: "Saulės" vidurinės mokyklos fondas Švėkšnoje
Lietuvoje vyrų pensijos vidutiniškai 12 proc. didesnės nei moterų. Situaciją Lietuvoje apžvelgusi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė pasidalijo prieš kelis metus pasirodžiusiu „Eurostat“ tyrimu, kuris parodė, kad vyresnės nei 65 metų moterys Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai gaudavo 29 proc. mažesnę pensiją nei vyrai. Atitinkamai Lietuvoje moterų pensijos buvo vidutiniškai 13,2 proc. mažesnės nei vyrų.
„Vis dėlto laikui bėgant lyčių pensijų skirtumas mažėja - palyginti su 2010 m. (kai skirtumas siekė 34 proc.), dabar jis sumažėjo beveik 5 procentiniais punktais“, - dalijosi J. Butkevičienė. „Sodros“ duomenimis, 2025 m. kovą vyrų, turinčių būtinąjį stažą senatvės pensija siekė 793 eurus, moterų - 675 eurus. Tai reiškia, kad pensijų skirtumas tarp lyčių tuo metu siekė apie 15 proc.
Visgi svarbu pabrėžti, kad moterų pensijos yra pastebimai mažesnės, tačiau jų gyvenimo trukmė ilgesnė. Tai reiškia, kad dėl trumpesnės gyvenimo trukmės vyrams pensijos paprastai mokamos trumpesnį laikotarpį, o moterys jas gauna ilgiau ir galutiniame rezultate per visą pensijos laikotarpį gali gauti didesnę bendrą išmokų sumą.
Motinystės Įtaka
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių atotrūkį tarp pensijų dydžių, yra motinystė. J. Butkevičienė pastebi, kad šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos. Kadangi motinystė tampa vienu iš veiksnių, lemiančių pensijų nelygybę, todėl socialinė politika turėtų ne tik skatinti vaikų auginimą, bet ir mažinti ekonominius nuostolius, kuriuos patiria moterys, užtikrinant jų orų ir saugų gyvenimą senatvėje.
Manheimo (Vokietija) universiteto profesorė Alexandra Niessen-Ruenzi pabrėžė, kad atotrūkis tarp lyčių labiausiai padidėja tada, kai moteris sukuria šeimą. Profesorė taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp šalių atspindi ten vyraujančius stereotipinius lyčių vaidmenų modelius, susijusius su priežiūros darbu ir namų ūkio pareigomis.
Priešingai, Šiaurės ir kai kurios Vidurio bei Rytų Europos šalys paprastai pasižymi daug mažesniais lyčių pensijų skirtumais. „Šiose šalyse moterų darbo istorija paprastai labiau primena vyrų, vaikų priežiūros paslaugos yra plačiai prieinamos, o pensijų sistemos apima daugiau perskirstymo elementų arba kreditų už priežiūros metus“, - aiškino A. Niessen-Ruenzi.
Bėgant metams pastebimai sumažėjo atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų ES. Pavyzdžiui, vidutinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas Europos šalyse sumažėjo nuo 28 proc. 2007 m. iki 22 proc. 2024 m. Lietuvoje per 17 metų skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijų sumažėjo 4,5 proc.
EBPO pažymi, kad daugelyje šalių pensijų dydžių skirtumai mažėja dėl darbo rinkoje smarkiai mažėjančių skirtumų tarp vyrų ir moterų.
Istoriniai Veiksniai
Salerno (Italija) universiteto profesorius Antonio Abatemarco pažymėjo, kad paprastai tokie skirtumai kyla iš ilgalaikių nelygybių, kurios kaupiasi per moterų darbinį gyvenimą ir atspindi darbo rinkų, šeimos politikos ir pensijų sistemos struktūros sąveiką. Profesorius paaiškino, daugelyje Europos šalių, ypač Pietų ir Rytų Europoje, moterų dalyvavimas darbo rinkoje istoriškai atsiliko nuo vyrų ir dažnai vyko neoficialiuose sektoriuose, kur nebuvo mokami pensijų įmokos.
Kitaip tariant, istoriškai moterys dažnai praleisdavo savo darbingą amžių prižiūrėdamos namus ir vaikus, todėl nesukaupdavo pensijos. Tačiau viena iš to priežasčių, anot profesoriaus, yra negrįžimas į darbo rinką. Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Vokietija ar Austrija moterys, grįžusios iš motinystės atostogų, dažnai pereina dirbti ne visą darbo dieną, dėl to gauna mažesnes pajamas, moka mažesnes įmokas.
Lyčių pensijų atotrūkis Europoje (Šaltinis: Eurostat)
Pensijų Pokyčiai Lietuvoje
Šiemet Lietuvoje pensijos didėja. Vyriausybė nuo praėjusio rudens skelbia, kad šiemet senatvės pensija didėjo 12 proc. Ir tikrai - sausį gautos pensijos pradžiugino daugelį senjorų, bet, pasirodo, džiaugsmas buvo trumpas. Kitą savaitę gyventojai jau turėtų pradėti gauti pensijas už kovą, tačiau daugelis nerimauja, kad jos ir vėl bus ne tokios, kaip žadėta.
„Sodra“ ramina, jog dabar jau pensijų išmokos nebesikeis, o jų sumažinimas vasarį buvo susijęs su mokėjimu už skirtingus laikotarpius. Pasirodo, nors senatvės pensijos padidėjo, jų mokėjimo grafikas lemia, kad vasario išmokos galėjo būti mažesnės nei sausį. Vasarį, anot „Sodros“, padidėjo išankstinės senatvės pensijos, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Nuo sausio mokamos indeksuotos senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos bei vienišo asmens išmokos.
Gaunantiems pačias mažiausias senatvės ir negalios (netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (darbingumo) pensijas, „Sodra“ skiria priemokas. Turint būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma šiemet negali būti mažesnė nei 450 eurų, todėl jei žmogui yra priskaičiuota mažiau, jam yra mokamas skirtumas. Įgijusiems minimalų stažą, bet neturintiems būtinojo stažo, apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.
Tačiau dėl to, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį, žmonės gavo mažiau pinigų. Gruodį žmogui buvo išmokėta 197 Eur šalpos negalios pensija už lapkričio mėnesį, o sausį jis gavo 382,03 Eur: 197 Eur šalpos negalios pensija už gruodį ir 185,03 Eur socialinio draudimo negalios pensija už sausį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šiemet vidutinė senatvės pensija didėjo maždaug 73 Eur ir pasiekė 673 Eur, o turint būtinąjį stažą - 721 Eur. Tačiau į redakciją skambinantys gyventojai sako tokių sumų nė iš tolo nematantys. Nieko stebėtino - vidutinė pensija dar nereiškia, jog būtent tiek ir gauna visi.
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. Lietuvoje išlaidos pensijoms buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Mūsų šalyje pensijų finansavimas sudaro 6,76 proc.
Pensijų sistemos schema