Šis mažas berniukas yra gyvas įrodymas, kaip veikė vaiko apsaugos sistema iki reformos ir po reformos.
Psichologai konstatavo, kad berniukas buvo mušamas. Kartais diržu, kartais lazda. Iki Mato reformos niekas į smurtą prieš vaiką nereagavo. Tai buvo pateisinama vaiko auklėjimo priemonė.
Kai vaiko teisių apsaugos specialistams vaikas pasiskundė po reformos, berniukas iš tėvo buvo paimtas ir grąžintas mamai. Pagal dabar galiojantį įstatymą tėvui iškelta baudžiamoji byla dėl smurto prieš vaiką. Jeigu Seimas įstatymą pakeis, tėvas bus teisėtai vaiką auklėjęs diržu. Auklėjęs taip, kad vaikas tėvo bijo.
„Aš pamačiau mėlynes ir paklausiau, kas atsitiko. Vaikas pasakė, kad tėtis mušė. Klausiau, kas atsitiko, bet jis sakė, kad nežino. Mėlynės buvo pablukusios, sakė, kad pagaliu mušė. Tuomet nuvykom į policiją, ji užfiksavo. Psichologė daugiau išklausinėjo, pasakė, kad mušė pagaliu - „beisbolke“, kad ji spintoj stovi. Tėvas palieka vaiką, jo klausiau, ką sako, kai palieka. Jis sako: „Kai pareisiu - gausiu“. O už ką gaus - taip ir neaišku“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo berniuko mama Renata Rentelytė.
Berniuko tėvai išsiskyrę, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą. „Situacija tokia, kad mama 3 metus vaikšto po teismus, vyksta įvairūs posėdžiai, bet mamai niekaip neišeina iškovoti, kad vaikas gyventų su ja. Dabar vaikas yra su mama, nes buvo nustatyta, kad tėtis smurtauja prieš vaiką, mama turi nuotraukas telefone ir tyrėjai tyrimo metu tai fiksavo“, - pasakojo buvusi pareigūnė Inga Molevaitė.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
O kol vyksta tyrimas, berniukas vis tiek yra per prievartą vedamas susitikti su smurtu įtariamu tėvu, kuriam pritaikyta kardomoji priemonė - nesiartinti prie vaiko. Tačiau tuo pat metu jam yra leidžiama su vaiku susitikti kartą per savaitę, nors vaikas to ir nenori.
„Buvo penktadienį susitikęs, prieš susitikimą pasakiau, kad ryt važiuosim su susitikti su tėčiu. Vaikas šaukia, rėkia: „Nenoriu!” Bet aš turėjau vežti ir vežiau vaiką. Jau einant į savivaldybę jis rėkia: „Nenoriu!“, o aš vis tiek turiu jį vesti“, - pasakojo berniuko mama.
Paklausti, kaip priversti auką bendrauti su įtariamu skriaudėju norėjome ir mes, bet tokį sprendimą priėmusi prokurorė Dangira Vidutienė šiuo metu atostogauja šiltuose kraštuose. Nei telefonu, nei socialiniais tinklais atsakymo gauti nepavyko. O kad tėvas berniuką esą auklėja smurtu, pirmoji išgirdo vaiko teisių apsaugos darbuotoja.
„Jis labai nedrąsus ir kai paklausiau, kodėl nenori grįžti pas tėtį, pasakė: „Jis mane muša dirželiu“, - sakė Jurbarko vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė Elena Kontenienė.
Buvusi probacijos pareigūnė, dabar padedanti mamai kovoti dėl berniuko, I.Molevaitė pasakoja dar šiurpesnius dalykus. „Vaikas pasakoja baisius dalykus, kaip jį laikydavo šaltame kambaryje, neduodavo valgyti. Nemanau, kad vaikas galėtų išgalvoti tokius dalykus. Tokie maži vaikai nemoka meluoti, nebent kas nors juos moko, bet ilgainiui jie vis tiek pasakys tiesą. Su tėčiu jis visiškai nenori matytis. Aš savo akimis mačiau, kaip vaikas klykė, kai buvo pasakyta, kad reikės pasimatyti su tėčiu“, - pasakojo I.Molevaitė.
Taip pat skaitykite: Mitai apie psichikos ligas ir smurtą
Seime dabar svarstomas valstiečio Mindaugo Puidoko pasiūlymas įteisinti vaikų auklėjimą su trupučiu smurto, berniuko tėčiui būtų tarsi išganymas. Ir taip palanki tėčiui prokuratūra būtų priversta nutraukti baudžiamąją bylą ir prieš vaiką smurtavęs tėvas vėl taptų teisėtu vaiko globėju.
Kai vaikas pasipasakojo, kad tėtis jį auklėja mušdamas, vaikas buvo perduotas mamai. Bet tik laikinai, kol prokuratūra baigs tyrimą arba kol Seimas pakeis vaiko teisių apsaugos įstatymą.
„Psichologai apklausė vaiką, kodėl jis nenori gyventi su tėčiu ir vaikas pasakė, kad tėtis jį mušą. Jie paprašė, gal gali parodyti, kaip muša. Vaikas nupiešė žmogeliuką ir kryžiukais parodė, kur jis jį muša: per kojytes, pilvą, veiduką, užpakaliuką pažymėjo. Muša diržu ir pagaliu, kurį įvardino - „beisbolke“, - pasakojo berniuko mama R.Rentelytė.
Jeigu bus panaikinta kardomoji priemonė nesiartinti prie vaiko, vaikas bus grąžintas tėčiui. Ir nesvarbu, ko nori pats vaikas.
„Jurbarko vaikų teisės daro viską, kad tik neleistų man susitikti. Sprendimą priėmė vyriausioji tyrėja, o Jurbarko vaikų teisės apskundė, kad tėvas smurtautojas, nors dar net teismo nebuvo įrodyta kaltė. Advokatas pasakė, kad kaltė nėra įrodyta“, - teigė berniuko tėtis Gintaras Pauliukaitis.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą prieš vaikus
Tas mažas berniukas ir tuomet dar gyvas jo broliukas teismo sprendimu buvo palikti gyventi pas tėvą, nors byloje buvo pateiktos nuotraukos, kad berniuko kūnelis nusėtas kraujosrūvomis. Ir tėvas teisme prisipažino vaikus baudžiantis fizinėmis bausmėmis, bet teismas vis tiek patikėjo vaiką tėvui, o ne motinai.
„Tėčio charakteristika yra kažkas baisaus, aš nelabai įsivaizduoju, kodėl teisme jis charakterizuojamas kaip geras žmogus, jeigu dokumentai rodo kitaip. Jis ne kartą yra baustas už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, taip pat už tai, kad namuose prekiauja alkoholiu.
Reikia nepamiršti, kad jo namuose gyvena asmuo, kuris išprievartavo negalią turintį vyrą. Tai vien aplinka rodo, kad tėtis negalėtų būti gerai charakterizuojamas. O faktai rodo, kad tai vaikui nesaugi aplinka“, - pasakojo I.Molevaitė.
O teismas pasisakė, kad už prievartavimą ir kitus nusikaltimus teistas asmuo - mažamečiui tinkama draugija.
„Tas dėdė, kuris išprievartavo neįgalų vyrą, ten gyvena. Jis daug kartų sėdėjęs už smulkias vagystes, už dar kažką. Teismas tą žinojo. Jis anksčiau buvo gavęs 7 metus, bet pritaikė amnestiją ir išėjo anksčiau laiko“, - pasakojo berniuko mama R.Rentelytė.
Bet kol neįvyko nelaimė, teisėsaugos pareigūnai grėsmės neįžvelgia. „Dėl seksualinio išnaudojimo byloje neturime jokių duomenų, tik bobučių gandai, kaip sakyti“, - sakė Jurbarko policijos tyrėja Jolita Ambrasienė.
Iki vaiko reformos įsigaliojimo tėvas buvo tinkamas berniuką auklėti. Net ir po nelaimės, kai vienas mažametis paliktas be priežiūros žuvo po automobilio ratais, mamai teismas vaiko negrąžino.
„Mano advokatas iš policijos gavo duomenis, kad jis buvo pagautas neblaivus viešoje vietoje, taip pat namuose rasta alkoholio, pigaus alaus pakuočių. Jis jį pardavinėja tą patį darė ir anksčiau. Kai gyvenom kartu, buvo prasidėję konfliktai, jis vertėsi nelegaliu alkoholio pardavinėjimu“, - sakė R.Rentelytė.
Iki vaiko reformos įsigaliojimo visus šio mažo berniuko, kuris dabar bijo tėčio, klausimus sprendė ta pati Marijampolės teismo teisėja Janina Zaržeckienė.
„Nežinau, kodėl niekaip nepavyksta. Viską parodžiau - atlyginimus, namus. Teismas prašė Olandijos instancijų, kad mane tikrintų. Atvažiavo, patikrino, sudarytos visos sąlygos, prie pat yra mokyklėlė vaikui. Argumentai, kad mano vyras užsienietis ir vaikas nesusikalbės, nors mano vyras laisvai šneka lietuviškai“, - pasakojo berniuko mama.
Intriguojančius klausimus Jurbarko policijos tyrėja J.Ambrasienė mums pateikė, kai išjungėme kamerą. Ji klausė, ar mes žinome, kad berniuko mamos vyras ne baltos spalvos, ne katalikas, ir net ne krikščionis. Štai čia ir yra didžiausia mamos yda, patikėta mums kaip paslaptis.
Baudžiamojoje byloje nurodyta, kad berniukas galėtų būti paimtas iš šeimos kaip kad pasaugoti paimamas koks nors brangus daiktas. Jurbarke tik viena globėja, tad berniukui reikėtų gyventi vaikų namuose. Teisėsauga tai vadina neutralia aplinka.
Nors mama smurtu nekaltinama, galutinį sprendimą priima pareigūnai. Prašymą atimti vaiką iš mamos ir perkelti į valdišką įstaigą, kol baigsis baudžiamosios bylos tyrimas, pateikė, anot pareigūnų, tėvo advokatas. Vaiko teisių apsaugos tarnyba vaiko paėmimui priešinasi.
„24/7“ - sekmadieniais 21.00 val. Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad mūsų valstybė yra pažengusi, užtikrindama vaiko teises ir kovodama su smurtu prieš vaikus, tačiau kai kuriose ataskaitose Europos mastu nurodoma, jog iš Europos valstybių būtent Lietuvoje dėl tyčinių sužalojimų miršta daugiausia vaikų iki 19 metų. Panašiai mūsų šalis įvardijama ir dėl smurto šeimose (smurto artimoje aplinkoje). Deja, mūsų šalies valdininkai sukrunta tik tuomet, kai tragedija jau įvykusi.
Būtent taip atsitiko ir po šiurpiausio šių metų įvykio, kai girtuoklis Pelėdnagių seniūnijos (Kėdainių r.) gyventojas sumetė savo mažutėlius vaikus į šulinį. Tuomet imtos laidyti strėlės į socialinius darbuotojus, vaiko teisių apsaugos tarnybas, policijos pareigūnus, ieškota kaltųjų. Prabilo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pripažindama, „kad paskutinius 20 metų nebuvo kompleksinio visaapimančio ugdymo šeimai, o socialinės apsaugos sistema buvo palikta spręsti iš to atsirandančias pasekmes“.
O pasekmės - žiaurios. Vien 2014 metais užfiksuoti 1238 atvejai, kai nukentėjo 1192 vaikai (o kiek dar jų „nenukentėję“ auga baisiose sąlygose?!). Kalbinti pareigūnai ir specialistai įsitikinę, kad ir 2015 metų statistiniai skaičiai bus panašūs. Šalies teismuose beveik kasdien nagrinėjamos smurto artimoje aplinkoje, lytinio prievartavimo, artimo žmogaus (vaiko, žmonos ar vyro) nužudymo bylos. Tačiau, puikiai suprantame, jei byla teisme, tragedija jau įvykusi.
"Auklėjo" Kumščiu
Dažniausiai prieš vaikus tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir net lytiškai smurtauja šeimos nariai: tėvai, patėviai, motinos, broliai, seserys ar kiti artimi giminaičiai. Gerai, jei šalia neabejingi kaimynai ar socialiniai darbuotojai, kuriems rūpi ne tik kad „nors tėvai ir geria, bet vaikai pavalgę“, bet ir kokiomis sąlygomis tie vaikai auga ir, kas ištikųjų girtuoklių namuose darosi, ypač, kai gaunamos pašalpos. Štai keletas faktų.
Prieš pat naujuosius metus Alytaus rajono apylinkės teismas nuteisė prieš tris savo mažamečius vaikus smurtavusius tėvą (32 m.) ir motiną (34 m.). Girti sutuoktiniai (motinai nustatytas 2,82, tėvui - 2,28 promilių girtumas) savo dukrą (5 m.) bei sūnus (10 ir 11 metų) ėmė mušti dėl to, kad šie triukšmavo iš neleido ramiai gurkšnoti „bambalinio“.
Vaikų motina teisme aiškino, jog, girdi, jai įgrįsę, kad vaikai nuolat triukšmauja, bandžiusi juos „nuraminti“: sugriebusi supurtė dukrą ir trenkė jai per veidą, kumščiu apvelėjo jaunesniajam sūnui nugarą, o vyriausiajam - kumščiu trenkė į nosį. Tėvas tą dieną jau anksčiau buvo prikūlęs abu savo sūnus. Nuo įsisiautėjusių tėvų vaikai pasislėpė pas kaimynę, kuri ir iškvietė policiją.
Kaip pranešė Alytaus rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė Vilma Grigaravičienė, teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į kaltinamųjų charakteristikas - abu tėvai seniūnijos charakterizuojami neigiamai, apibūdinami kaip girtaujantys. Beje, po šio įvykio Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais visiems penkiems vaikams buvo paskirta giminaičio globa. Globėjas paaiškino, kad tėvai nedomi savo vaikais, nerodo noro juos auklėti ar ugdyti, nepadeda vaikų išlaikyti. Teismas sutuoktinius pripažino kaltais ir vaikų motinai skyrė 25, o tėvui - 23 parų arešto bausmes.
Tačiau labai tikėtina, jog tokiems tėvams, atlikus areštą, vaikų prireiks nebent tuo atveju, kai neturės už ką nusipirkti alkoholio. Juk ne paslaptis: pašalpos už vaikus dažniausiai prageriamos.
Lytinis Smurtas
Girtavimas ir nepagarba šeimose neretai baigiasi ne tik fiziniu, bet ir lytiniu smurtu. Tokio smurto aukomis dažniau tampa moterys. Bet neretai - ir mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai.
Štai gruodžio viduryje Vilniaus apygardos teismas 6 metų laisvės atėmimo bausme nuteisė Vilniaus rajono gyventoją Andrejų J. (36 m.), kuris buvo kaltinamas sumušęs savo žmoną ir du mažamečius vaikus bei vieną iš jų seksualiai išprievartavęs oraliniu būdu. Bylos duomenimis, bedarbis, devynias klases baigęs Andrejus per 2014 metų gruodžio mėnesį keletą kartų, būdamas girtas, sumušė savo žmoną ir du mažamečius vaikus. Tais pačiais metais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su vienu iš mažamečių vaikų.
Teisme Andrejus J. kaltę pripažino tik iš dalies. Teigė naudojęs fizinį smurtą prieš žmoną ir vaikus, tačiau neprisipažino tenkinęs lytinę aistrą su mažamečiu sūnumi. Sakė, vaikams sudavęs per veidus, kojas. Pamena, kad tą vakarą kartu su žmona vartojo alkoholį ir susikivirčijo. Žmonai trenkė per veidą dėl to, kad ši užstojo mušamą sūnų.
Anksčiau kelis kartus teistas Andrejus J. dar turės atlyginti neturtinę žalą: sūnui - 5000 eurų, o žmonai - 200 eurų, pažymima Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vaidos Bytautės paviešintame pranešime.
Žinojo, Bet Nepranešė
Baisiausia, žinoma, kai artimieji nepastebi ar nenori pastebėti, kaip giminaitis ar geras draugas lytiškai išnaudoja jų mažamečius vaikus. Sutrinka ilgus metus traumuojamo vaiko raida, neretai jis bijo kam nors prasitarti, nes arba būna įbaugintas, arba pasąmonėje suvokia, jog tai, kas su juo daroma, yra nederama.
Viename sostinės teisme buvo išnagrinėta šešiametės tvirkinimo byla. Pavadinkime mažylę Odeta. Kai mergaitei buvo vos dveji, buvo nužudyta motina, o tėvas Nikolajus (34 m.) dėl plėšimo pasodintas už grotų. Tuo metu mažąją Odetą augino seneliai iš tėvo pusės. Išėjęs į laisvę Nikolajus dukrą augino pats. Po pusmečio susirado draugę Juliją (26 m.) ir kartu apsigyveno.
Būtų buvę lyg ir viskas gerai - penkiametė mažylė Juliją net ėmė vadinti mama, jei ne nuolat į svečius vis dažniau ėmęs užsukti Julijos brolis Valentinas (17 m.). Apie tai, kad kažkas negera vyksta buvusio žento namuose, pirmoji pastebėjo Klaipėdoje gyvenanti močiutė (žuvusios mamos motina), kai anūkėlė ėmė dažniau pas ją lankytis. Moteris pastebėjo, kad mažoji Odetėlė naktimis ėmė šlapintis į lovą, dažnai laiko sukišusi rankytes į kelnaites.
Šiek tiek mergaitės paklausinėjusi, savo nuogąstavimais močiutė pasidalino su socialinėmis bei vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojomis. Šios, pasitelkusios psichologą, pasikalbėjo su mergaite... Po to, ką išgirdo, teko kreiptis į prokurorus, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą.
Pasirodė, kad Valentinas, kurį Odeta buvo pradėjusi vadinti „broliuku“, ėmė mažylę tvirkinti - teisme buvo nustatyta, jog nepilnametis mažametę kankino daugiau nei metus: vienas likęs su Odeta vis taikydavo „pačiupinėti“ mergaitės užpakaliuką, o vakarais - dažnai priguldavo. Teisme paaiškėjo, jog tėvas ne kartą matė, kaip Valentinas nederamai lenda prie dukters, tačiau niekam neprasitarė, nesudrausmino beveik pilnamečio jaunuolio. Jei ne močiutės akylumas, nežinia, kokias „pamokas“ mažametė dar būtų išmokusi.
Visam Gyvenimui
Psichologai tvirtina, kad pasekmės vaikams, patyrusiems bet kokį smurtą, plika akimi tarytum lyg ir nematomos, tačiau ateityje toks vaikas gali lengvai pasiduoti stipresniųjų valiai, pats bandyti santykius aiškintis jėga ar prievarta, jis gali jausti net pasitenkinimą žemindamas už save silpnesnius, nes tai, jo nuomone, bus lyg savotiškas kerštas už jo paties patirtas kančias. Ir toks vaikas, jau suaugęs, tikėtina, kad gali smurtauti ir lytiškai išnaudoti net ir savo vaikus ar sutuoktinę.
Turbūt, tikslios statistikos apie smurtą, ypač lytinį, niekada ir nesužinosime, nes seksualinių smurtautojų aukos vis dar linkusios slėpti tai, ką patiria - joms gėda, jos baiminasi, kad jomis nepatikės, kad smurtautojas keršys ir pan. Pareigūnai yra pasakoję ne vieną istoriją, kai moterys kentė smurtą tol, kol kažkas iš pažįstamų nepranešė policijai. Yra buvę ir kraupiau, kai smurtautojai savo auką uždaužydvo negyvai. Apie tragiškai pasibaigusį santuokinį gyvenimą esame rašę ne kartą.
Išgelbėjo Kaimynai
Keletą metų nuolatinėje baimėje gyveno ir tauragiškė Monika (30 m.). Moteris nedrįso kreiptis į policiją nei kai vyras Vidas (33 m.) ją stipriai prikuldavo, nei kai lytiškai niekindavo - buvo nuolat bauginama. Kuo viskas būtų baigęsi, šiandien sunku prognozuoti, tačiau eilinį kartą daugiabutyje daužomos moters klyksmo nebeapsikentusios kaimynės iškvietė policiją.
Atvykusiems pareigūnams vien pažvelgus į Moniką buvo viskas aišku: moters veidas buvo sumuštas ir kruvinas, tačiau moteris, baugščiai žvilgčiodama į vyrą, neigė, kad šis ją sumušė. Tik nuvežta į ligoninę, ji medikams išdrįso papasakoti, kas ištikųjų dedasi jos namuose. Ant moters kūno medikai aptiko ne tik muštinių žaizdų, bet ir lygintuvu išdegintų žymių.
Monika prisipažino, jog ją pridaužęs vyras paprastai čiupdavo už plaukų, trenkdavo ją ant žemės ir versdavo iškrypėliškai tenkinti jo aistrą. Vėliau prigrasindavo niekam nesiskųsti - žadėdavo karštu lygintuvu „išlyginti“ veidą (ką neretai ir padarydavo), perpjauti gerklę, nuvežti į gūdų mišką ir, pririšus prie medžio, palikti. Ne kartą teistas Vidas buvo pasiųstas už grotų 5 metams.
Keičia Elgesį
Ko gero, daugelis pasakys - nieko nauja. Ten, kur girtaujama, visada kenčia silpnesnis: vaikai ir, dažniausiai, moterys. Pasak policijos pareigūnų, daugiau nei 80 procentų smurto artimoje aplinkoje atvejų - besaikio girtavimo pasekmė.