Pokovidinis sindromas, be kvėpavimo sutrikimų, pasireiškia ir neuropsichiatriniais simptomais: kognityviniais (dėmesio koncentracijos, atminties, elgesio), miego, nuotaikos ir kitais organiniais psichikos sutrikimais - šie liekamieji reiškiniai pažįstami ne vienam persirgusiajam COVID-19. Siekdama kuo greičiau tokiais atvejais atstatyti sveikatą šiuos simptomus patiriantiems, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė galimybes naudotis valstybės kompensuojama medicinine ir psichosocialine reabilitacija. Sveikatos apsaugos ministras įsakymu nustatė indikacijas dėl medicininės reabilitacijos bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo asmenims, persirgusiems COVID-19 liga, kuriems per 6 mėnesius nuo gydymo stacionare pasireiškė neuropsichiatrinė simptomatika.
Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai apie 30 proc. asmenų po išrašymo iš stacionaro dėl COVID-19 ligos gydymo pasireiškia nemotyvuotas nuovargis, miego sutrikimai, koncentracijos susilpnėjimas, atminties pablogėjimas ar kiti simptomai. Per paskutiniuosius 6 mėnesius ligoninėse dėl COVID-19 ligos gydėsi daugiau 20 tūkst. Jei po gydymo ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos jaučiami liekamieji reiškiniai ir manoma, kad reikalinga specialistų pagalba, siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Tiek medicininė, tiek psichosocialinė reabilitacija COVID-19 liga persirgusiems žmonėms, kuriems pasireiškia neuropsichiatriniai simptomai, yra suteikiama ne vėliau nei praėjus 6 mėnesiams po aktyvaus gydymo stacionare (ligoninėje) pabaigos.
Medicininės reabilitacijos paslaugos, persirgus koronaviruso infekcija, skiriamos, atsižvelgiant ne tik į paciento diagnozę, bet ir į biosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį - kognityvinių sutrikimų, tokių kaip dėmesio koncentracija, atmintis, elgesio kontrolė, orientacijos, organiniai miego, nuotautų sutrikimai, judėjimo sutrikimai, iššūkiai priimant ir perduodant informaciją. Tai reiškia, kad tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali skirti medicininį reabilitacinį gydymą tik visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos, kai dėl neuropsichiatrinių simptomų smarkiai sutrinka asmens veikla, elgesys ir socialinė adaptacija. Tokiu atveju kviečiama kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl psichosocialinės reabilitacijos skyrimo, kuri gali būti tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė.
Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, tačiau daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Šiandienos įrašu norime atkreipti jūsų dėmesį į šią opią problemą, kuri gali paliesti bet kurį iš mūsų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių skaičius kasmet vis auga. Pagal atsiradimo priežastis ir pasireiškiančius simptomus psichikos sveikatos sutrikimai skirstomi į daugybę rūšių. 3 dažniausiai pasitaikantys - tai nerimo sutrikimai, depresija ir potrauminis streso sutrikimas. Jie skirstomi į šiuos pagrindinius tipus: generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD), socialinį nerimą bei specifines fobijas. Dažniausiai pasitaikantys simptomai, būdingi visiems nerimo tipams - tai nuolat juntama baimė, nesaugumo jausmas, silpnumas, nuovargis ir kt.
Biopsichosocialinis modelis ir metaboliniai sutrikimai psichikos ligų kontekste
Tam, kad žmogui būtų diagnozuota depresija, jis turi būti patyręs depresijos epizodą, trunkantį lgiau nei dvi savaites. Depresijos epizodų metu žmogus gali jausti liūdesį, beviltiškumą, tuštumą, stiprų kaltės jausmą, apatiją, menką savivertę ir kt. Jis gali atsirasti žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, pavyzdžiui, stichinę nelaimę, teroro aktą, smurtą, avariją ir pan. Dauguma psichikos sutrikimų savaime nepagerėja ir laikui bėgant gali tik paūmėti. Dažniausiai priskiriami specialūs medikamentai ir terapijos, tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo būdą.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
MS (metabolinis sindromas) apima centrinius endokrininės kilmės rizikos veiksnius, kurie skatina ŠKL vystymąsi ir CD riziką. Svarbiausi MS rizikos veiksniai yra pilvinis nutukimas, AKS padidėjimas, glikozės apykaitos sutrikimas ir dislipidemija: padidėję TG ir sumažėjusi DTL-ch koncentracija. NCEP ATP III kriterijai nurodo, kad MS diagnozuojamas nustačius bent 3 iš 5 rizikos veiksnių. Įrodyta, kad MS dažnai pasitaiko šizofrenijos spektrui turintiems asmenims (nuo 8,9% iki 68%), taip pat MS rizika didėja bipoliniu sutrikimu. Depresija sergantiems MS paplitimas svyruoja nuo 25% iki 48% (7). Prospektyviniai tyrimai rodo, kad MS išsivystymo tempas psichikos ligomis sergantiems yra ypač greitas: jaunų žmonių grupėse per 2 metus MS paplitimas išauga.“
Psichofarmakoterapijos reikšmė MS išsivystymui yra reikšminga. Naujos kartos antipsichotikai didina MS riziką, ypač klozapinas ir olanzapinas, o polifarmakoterapija didina riziką dar labiau. 2 lentelė rodo, kad antipsichotikų vartojimas padidina MS riziką iki 2,7 karto. Antipsichotikų poveikis MS išsivystymui priklauso nuo vartojimo trukmės ir rūšies; klozapinas bei olanzapinas ir ilga polifarmakoterija didina riziką daugiau nei pirmosios kartos vaistai (11).
Rūkymas ir alkoholio vartojimas skatina prouždegiminių citokinų gamybą, o reguliari fizinė veikla sumažina jų gamybą. Depresijos ar bipoliniu sutrikimu sergantiems asmenims hipotalaminės-pitūrinės- antinksčių ašies hiperaktyvumas siejamas su eutimijos, depresijos ir manijos fazių kaitos, o hiperkortizolemija skatina MS komponentus (7, 14). Nemiga, dažnai pasireiškianti depresijoje, dar labiau sutrikdo metabolizmą, didina simpatinę veiklą, mažina gliukozės utilizaciją smegenyse ir pan.
Biopsichosocialiniai įgūdžiai ir ADS (aktyvumo bei dėmesio sutrikimas)
ADS suaugę asmenys patiria didesnius socialinių įgūdžių sunkumus, kurie lemia išorinę atskirtį ir izoliaciją. Dėmesio koncentracijos sunkumai, multitasking, laiko valdymas, generuoja sunkumus bendraujant ir palaikant dialogą. Vykdomosios funkcijos - tai aukščiausio lygio kognityviniai gebėjimai, kurie įtakoja dėmesį, atmintį ir motorinius įgūdžius. ADS pasireiškia vaikystėje, dažnai tęsiantis ir suaugusiose, suaugusiųjų adaptacijos procesas reikalauja specialių socialinių įgūdžių ugdymo, psichosocialinės edukacijos ir paramos. Lietuvos kontekste ADS paplitimas primena apie 2-5% populiacijos mokyklinio amžiaus ir apie tai, kad reikalinga nuosekli diagnostika bei įtraukiantis pagalbos modelis.
ADS turinčių asmenų socialinė adaptacija dažnai prasilenkia su jų kūrybiškumu ir idėjomis. Dėl lėto laiko planavimo, uždelstų atsakymų ar neįvykdomų planų gali kilti nusivylimas, ir sunkiau įsilieti į bendruomenę. Socialinis darbuotojas vaidina svarbų vaidmenį atpažintų ADS sutrikimą ir taikant tinkamus metodus padeda didinti jų savarankiškumą ir socialinę įtrauktį. Taikomos socialinės edukacijos programos, palaikymo grupės, individualizuotos strategijos padeda pagerinti kasdienę veiklą, darbą ar mokslus, bei socialinę integraciją bendruomenėje.
Psichosocialinės reabilitacijos vaidmuo
Tais atvejais, kai neuropsichiatriniai simptomai smarkiai sutrikdo veiklą ir socialinę adaptaciją, skiriama psichosocialinė reabilitacija. Stacionarinė ar ambulatorinė psichosocialinė reabilitacija orientuota į žmogaus gebėjimą įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, grįžti į darbą ar mokslus ir atgauti socialinę funkciją. Reabilitacijos proceso metu svarbu kombinuoti kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją ir kitus metodus, kurie gerina kūno judrumą, motorinę koordinaciją, miegą ir nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Reabilitacijos metodai: kineziterapija (judėjimas), masažas, ergoterapija, fizioterapija, galvanizacija, impulsinė srovė, elektrostimuliacija, TENS, diadinamoterapija, amplipulsterapija, darsonvalizacija, magneto terapija, ultragarsas, limfodrenažas ir fototerapija. Gydymo pabaigoje dažnai išlieka teigiami efektai apie 1 mėnesį. Biologiniai ir psichologiniai veiksniai yra glaudžiai susiję su psichinės sveikatos problemų rizika ir reabilitacijos poreikiu.
Socialinis požiūris ir politika Lietuvoje
Mūsų šalyje psichikos sveikatos srityje įsigalėjo biopsichosocialinio požiūrio principai, skatinantys paslaugų orientaciją į asmens gyvenimo kokybės augimą. PSO dokumentai paskatino platesnį psichikos sveikatos politikos vystymą Europoje ir Lietuvoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 944 459 asmenys, o aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (ADS) turinčių asmenų skaičius sudaro apie 2 proc. Vis dėlto ADS dažnai nėra diagnozuojamas ar jam teikiama netinkama pagalba, todėl svarbu didinti visuomenės informuotumą ir prieinamumą prie specializuotų paslaugų.
Tarp psichikos sveikatos problemų svarbiausia - ankstyvas rizikos veiksnių identifikavimas ir prevencija. Prevencijos sėkmei reikia koordinuotų veiksmų, įtraukiant šeimas, mokyklas, gydymo įstaigas ir socialinę infrastruktūrą. Įvairios reabilitacijos ir pagalbos formos sujungia sveikatos priežiūrą su socialine integracija ir gyvenimo kokybės gerinimu.
Dieta, miegas ir gyvenimo būdas kaip MS prevencija
MS prevencija turėtų prasidėti nuo pat psichikos ligos manifestacijos, dirbant su jaunais žmonėmis. Stiprinant fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, miegą ir socialinę paramą, galima sumažinti riziką išsivystyti metaboliniams sutrikimams. Nutukimo kontrolė, augantis pilvo apimtis, TG ir DTL-ch palaikymas yra svarbiausi MS rodikliai, kuriuos reikėtų stebėti ir reguliuoti profilaktiškai (24, 25).
Rūkyti ir gerti alkoholį lengvai skatina uždegiminius procesus bei MS riziką, o reguliarus fizinis aktyvumas sumažina šias rizikas. Depresijos ar bipolinio sutrikimo atvejais būtina stebėti hipotalaminiu-pitūrine- antinksčių ašies hiperaktyvumą, nes tai didina MS komponentus ir gali prisidėti prie nutukimo, dislipidemijos ir hipertenzijos.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Be vaistų, svarbu įtraukti gyvenimo būdo pokyčius: reguliari mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir socialinė parama. Tai ne tik gerina psichinę sveikatą, bet ir mažina metabolinių sutrikimų riziką, gerina apsaugą nuo ŠKL ir teigiamai veikia biopsichosocialinę funkciją.
tags: #9 #psichikos #sutrikimu #poveikis #biopsichosocialinems #funkcijoms