„Pagalbos moterims linija“ - tai savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą, anoniminę emocinę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę, nukentėjusioms nuo smurto lyties pagrindu. Savo veiklą emocinės paramos linija pradėjo Klaipėdoje, po kelerių metų išplėtė Kaune, o 2019 m. - ir Vilniuje. Lapkričio 25 dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, o akcija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ tęsiasi iki gruodžio 10 d., Tarptautinės Žmogaus teisių dienos.
Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš rimčiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka apima santuokinius ar partnerystės ryšius, svainystę ar kitus artimus ryšius, taip pat asmenis, kartu gyvenančius ir tvarkančius bendrą ūkį.
Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių. Dažnai moterys, nesulaukiančios palaikymo, patenka į uždarą ratą, kai smurtas kartojasi ir stiprėja. Svarbu suprasti, kad psichologinis smurtas dažnai yra nepripažįstama, bet itin skaudi smurto forma. FRA duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie teisės aktus, skirtus apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Lietuvoje taip pat vyksta iniciatyvos, skatintos įvairių partnerių, tarp jų - Nacionalinis informacijos centras apie seksualinį smurtą ir žinios apie pagalbą.
Remiantis statistika, Lietuvoje apie 20-29 proc. moterų patiria fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 50-59 proc. - psichologinį smurtą. Daugiau dėmesio skiriama psichologiniam smurtui, kuris ne mažiau skaudus, o kartais sukelia depresiją ir panikos atakas. Pogimdyvinė depresija yra viena iš aktualijų, kurios paplitusios, bet tikslūs skaičiai nėra tikslingai žinomi. Apytiksliai apie 10-15 proc. jaunų mamų patiria pogimdyvinę depresiją, o apie 70 proc. moterų pradeda suvokti sunkumus jausmuose po gimdymo. Tačiau tikslių duomenų apie visą populiaciją trūksta, nes stereotipai bei stigmos trukdo atvirai kalbėtis ir ieškoti pagalbos.
Šiame kontekste svarbu žinoti, kad pagalbos gali būti teikiamos įvairiomis formomis: telefonine pagalba, laiškais, internetiniais pokalbiais ir kt. Dažnai pagalbos ieškoma telefonu, tačiau taip pat galima rašyti laiškus ar naudotis internetiniais pokalbiais. Užsieniečiai tautiečiai taip pat gali kreiptis ir gauti pagalbą. Svarbu žinoti apie skubią pagalbą - jei situacija kelia pavojų gyvybei ar sveikatai, reikia skambinti 112. Taip pat veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, teikiantis pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinio smurto artimoje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
„Pagalbos moterims linija“ siekia būti asmeniu - moteriai, moteriai. Savanorės atsakinėja į laiškus ir pokalbius, išklausydamos, išlaikydamos konfidencialumą ir suteikdamos emocinę paramą. Konsultantės nukreipia į tolesnę pagalbą ar informacijos šaltinius. Linija veikia nuo 2004 m., per metus atsakoma į daugiau kaip 23 tūkstančius pagalbos skambučių, daugiau kaip 500 laiškų ir daugiau kaip 300 pokalbių žinutėmis. 2021 m. pabaigoje trijuose miestuose (Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje) dirbo apie 200 savanorių. Jie parengti ir išlaiko 24/7 budėjimą visus metus.
Pagalbos moterims linijos projektas nagrinėja nemažai smurtinių formų - fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą. Tačiau duomenys rodo, kad seksualinio smurto atvejai yra sunkiai atpažįstami ir užfiksuojami. Dėl to būtina skatinti kreipimąsi į liniją ir teikti tvarią, anoniminę pagalbą. Projekto nauda siekia daugiau nei 1 000 moterų, patiriančių įvairaus pobūdžio smurtą, kreipiasi į liniją. Svarbu pripažinti, kad nusikaltimas ir trauminės patirtys nėra kaltė pačios aukos, o smurtautojo atsakomybė.
Žingsniai, kuriuos gali žengti pačios aukos ar jų artimieji, norėdami pradėti pagalbos kelią: pirmiausia pasirūpinti saugumu, pasidalinti situacija su artimu žmogumi, išsaugoti įkalčius, nuspręsti dėl policijos įtraukimo (įkalčiai gali būti aptikti iki 72 val., geriausia per 24 val.), kreiptis į gydytoją (idealiai per 72 val. po įvykio), ir, jei reikia, gauti informacijos apie skubiąją kontracepciją bei lytiškai plintančias infekcijas. Taip pat svarbu žinoti apie teisinę ir psichologinę pagalbą bei galimybes per Nacionalinį informacijos centrą apie seksualinį smurtą. Konsultantai ir savanoriai - pasirengę išklausyti, pasirūpinti saugumu, suteikti informaciją ir nukreipti į pradines pagalbos grandis.
Todėl svarbu žinoti, kur kreiptis ir kaip pradėti pokalbius
Jeigu patiriate seksualinį smurtą, pirmasis žingsnis - suvokti, kad tai ne jūsų kaltė. Seksualinis smurtas apima bet kokį veiksmą, atliktą prieš asmens valią, arba su kuriuo jis nesutinka. Sutikimas yra laisvas visų šalių susitarimas įsitraukti į seksualinę veiklą, o jo trūkumas - pagrindas įvertinti situaciją. Jei norite, galite kreiptis į pagalbos liniją nemokamai: savanorės išklauso, palaiko ir padeda rasti tolimesnę pagalbą. Į konsultacijas kviečiama ne tik moteris, bet ir jų artimuosius, kurie nori būti šalia, kai reikia.
Nepaisant to, neturite kentėti vieni. Lietuvoje yra organizacijų, kurios teikia pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems žmonėms: pirminiai kontaktai gali būti per telefoną ar internetą. Iki šiol daug dalių informacijos apie pagalbą buvo nepilnai prieinama, todėl svarbu žinoti apie „Pagalbos moterims liniją“ ir kitus partnerius, kurie teikia emocinę paramą ir informaciją apie teisinę bei medicininę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Šiandieninės rekomendacijos: 1) pasirūpinkite savo saugumu; 2) pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite; 3) surinkite įkalčius neišskyrus jų; 4) nuspręskite dėl policijos įtraukimo, įkalčiai gali būti aptikti per 72 valandas; 5) kreipkitės į gydytoją per 72 valandas; 6) pasinaudokite paslaugų tinklu, kuriame dalyvauja Įvairovės ir edukacijos namai bei partneriai - Lietuvos žmogaus teisių centras, Jaunimo linija ir kt. PRABILK - nacionaliniame informacijos apie seksualinį smurtą centre - teikia konsultacijas ir paramą.
Kur ieškoti pagalbos po seksualinės prievartos ar smurto prieš partnerį | Ko tikėtis
Praktiniai patarimai ir žingsniai į pagalbą
- Pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu.
- Jei galite, pasidalinkite su artimu žmogumi apie tai, kas nutiko.
- Išsaugokite įkalčius ir rinkite informaciją sakant, kad tai įvyko konkrečiu laiku ir vietoje.
- Nuspręskite, ar norite pranešti policijai. Įkalčiai gali būti aptikti per 72 valandas, o geriausia - per pirmą 24 valandas.
- Kreipkitės į gydytoją dėl medicininės pagalbos ir informacijos apie skubiąją kontracepciją bei infekcijų profilaktiką.
- Susisiekite su specialistais: Nacionalinis informacijos centras apie seksualinį smurtą, pagalbos linija arba vietinės organizacijos - konsultantės padės rasti tinkamą kelią.
„Aš girdžiu, priimu, tikiu tavimi, noriu tau padėti, mūsų pokalbis liks tarp mūsų“ - taip konsultantės atsako į užklausas. Išgyvenusiems seksualinį smurtą svarbu suvokti, kad pradžioje jų prioritetas yra saugumas ir emocinės potrzebės, o sutikimas - raktas į pasitikėjimą ir sąžiningą komunikaciją su partneriais bei specialistais.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
tags: #pagalba #moterims #patyrusioms #seksualini #smurta