Teisė socialinių normų kontekste

Šiame straipsnyje nagrinėjama vertybių ir elgesio normų samprata, jų klasifikacija, ryšys ir reikšmė visuomenėje. Aptariamos įvairios normų rūšys, moralės ir teisės sąveika, pabrėžiant jų svarbą reguliuojant žmonių tarpusavio santykius.

Socialinių normų sąvoka ir klasifikacija

Norma (lot. norma) - tai elgesio taisyklė, kuri reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Pagal reguliuojamus santykius ir jų reguliavimo priemones, normos skirstomos į:

• Technines normas: reguliuoja žmogaus ir gamtos santykį.
• Socialines normas: reguliuoja žmonių tarpusavio santykius. Teisės moksle socialinės normos yra svarbiausios.
• Socialines technines normas: pavyzdžiui, sporto žaidimų taisyklės.
• Religines normas: reguliuoja žmonių elgesį pagal tam tikrus religijos reikalavimus.

Pagal tai, kas jas nustato ir kaip garantuojamas jų vykdymas, socialinės normos skirstomos į:

• Teisės normas: reikšmingiausios normos, kurių laikymąsi garantuoja valstybė.
• Moralės normas: atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą.
• Paprotines normas (papročius): susiformina pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos.
• Visuomeninių organizacijų (korporatyviosios) normas: privalomos tam tikros korporacijos nariams.

Teisės norma: samprata ir ypatybės

Teisės norma - kompetentingų asmenų (fizinių arba juridinių), organizacijų (pvz., valstybės, Bažnyčios, tarptautinės organizacijos) arba jų įgaliotų institucijų (pvz., valstybėje - parlamento) priimta, sankcionuota, formaliai apibrėžta privaloma taisyklė, kurios vykdymas garantuojamas santykio dalyvių poveikio mechanizmais (išoriniais arba vidiniais).

Teisės norma turi keletą ypatumų, skiriančių ją nuo kitų socialinių normų:

Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos

• Formalus teisės normos apibrėžtumas: norma turi būti suformuluota tiksliai ir nedviprasmiškai, išdėstyta oficialiuose teisės aktuose.
• Visuotinis privalomumas: norma yra privaloma visiems, kurie patenka į jos reguliavimo sritį.
• Valstybės apsauga: pareigos nevykdymas ar draudimo pažeidimas sukelia valstybės prievartos priemonių taikymą.
• Sistemingumas: teisės normų struktūra pagrįsta normų tarpusavio ryšiais ir sistema.
• Institucinis aspektas: norma tampa teisine norma, kai ją užrašo valstybė arba kažkaip kitaip išreiškia savo poziciją.
• Bendrumas: teisės normomis laikomos bendro pobūdžio ir abstrakčios elgesio taisyklės.
• Orientavimas į ateitį: teisės norma skirta reguliuoti panašias situacijas ateityje, o ne tik esamą atvejį.

Teisės normos struktūra

Nepaisant to, kad pati teisės norma savo struktūra nėra vienalytė. Ji sudaryta iš atskirų dalių, sudarančių bendrą normos sistemą:

• Hipotezė - teisės normos dalis, nurodanti faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galioja teisės norma.
• Dispozicija - pagrindinė ir privaloma teisės normos dalis, kurioje įtvirtinta elgesio taisyklė, subjektų teisės ir pareigos.
• Sankcija - teisės normos dalis, nurodanti poveikio priemones, taikomas, kai nesilaikoma teisės normų reikalavimų.

Teisės normų funkcijos ir rūšys

Teisės normas gali priimti ne tik valstybė, savivaldybė, bet ir pavieniai asmenys - tiek organizacijos kaip juridiniai asmenys - reglamentuoti vidaus santykius, išleidžiant tokius teisės aktus kaip nuostatai, įstatai), tiek ir atskiri individai.

Pagal teisinio reguliavimo objektą teisės normos skirstomos į konstitucines, baudžiamąsias, civilines, šeimos, darbo, finansų ir kitas. Pagal juridinę galią teisės normos yra įstatyminės ir poįstatyminės. Pagal teisinio reguliavimo metodą teisės normos skirstomos į imperatyvias, dispozityvias, skatinamąsias ir rekomendacines. Pagal galiojimo apimtį teisės normos skirstomos į bendrąsias, specialiąsias ir individualias.

Taip pat galima išskirti ir funkcines normas pagal jų paskirtį:

• Reguliacinė (reguliatyvinė) - nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas.
• Sankcijas nustatanti (apsauginė) - ja saugomos reguliacinės normos, užtikrinamas įgyvendinimas.
• Definicinė - įtvirtina tam tikras sąvokas.
• Kolizinė - reguliuoja tvarką, esant teisės normų kolizijai (susikirtimui, prieštaravimui).
• Bendroji norma - reguliuoja tam tikrą visuomeninių santykių rūšį (šeimos, darbo ir t. t.).
• Lokalinė - reguliuoja visuomeninius santykius, susidarančius atskirų socialinių junginių (įmonių, įstaigų, organizacijų) veikloje.
• Rekomendacinė norma - įtvirtina tam tikrus pasiūlymus, pageidavimus įvairioms institucijoms.
• Skatinamoji norma - numato skatinimą už leidžiamo poelgio ar veikos įvykdymą; skatinimas gali būti materialinis, etinis, dvasinis.

Administracinių teisės normų ypatumai

Administracinės teisės normos gali būti skirstomos atsižvelgiant į skirtingus pagrindus ar kriterijus: pagal taikymo sferą (taikytinos visoje valstybės teritorijoje), teisės normos, veikiančios ūkio valdymo srityje, teisės normos, veikiančios teisinėje socialinėje srityje. Tai teisės normos, tampriai susijusios su rekreacijos ir turizmo aplinka. Tai yra švietimas, mokslas, kultūra, socialinė apsauga, sportas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema

Be nurodytų rūšių, administracinės teisės normos dar gali būti skatinamosios ir rekomendacinės. Skatinamose normose numatytos skatinamosios priemonės subjektams. Rekomendacinėse normose subjektams siūloma atlikti tam tikrus veiksmus. Ypatingosios normos taikomos tam tikrais išimtinais atvejais.

Teisės ir moralės normų santykis

Moralės normos atitinka konkrečios visuomenės kultūros ir laikotarpio moralės sampratą, išreiškia visuomenės požiūrį į įvairias vertybes, pavyzdžiui, gėrį, blogį, teisingumą, pareigą, garbę. Dažniausiai jos yra nerašytos.

Moralės ir teisės normos glaudžiai susijusios, bet moralės normai prieštaraujantis elgesys ne visuomet prieštarauja teisės normai. Ir teisės, ir moralės normos reguliuoja žmonių socialinį elgesį, dažnai sutampa jų turinys ir tikslai, pavyzdžiui, jose įtvirtinami draudimai žudyti, vogti ir kita. Skirtumus lemia kilmė, reguliavimo mastas, teisių ir pareigų detalizavimo laipsnis, išraiškos forma ir būdai, kuriais garantuojamas normų vykdymas.

Skirtumai trumpai:

• Kilmė: moralės normos formuojasi visuomenės sąmonėje, teisės normas leidžia arba sankcionuoja valstybė.
• Reguliavimo mastas: moralė reguliuoja platesnį santykių ratą (meilę, draugystę), teisė - konkretesnes teises ir pareigas.
• Detalizavimas: teisė griežčiau apibrėžta ir fiksuota teisės aktuose, moralė dažniausiai nerašyta.
• Garantijos: teisės normų vykdymą užtikrina valstybės prievarta ir teisinės priemonės, moralę - visuomeninio poveikio priemonės ir sąžinė.

Paprotinės ir korporatyvinės normos

Paprotinė norma yra bendroji elgesio taisyklė (paprotys), susidariusi dėl daugkartinio tam tikro elgesio pasikartojimo pakankamai ilgą laikotarpį, tapusi žmonių įpročiu (pavyzdžiui, etiketo, įvairių apeigų norma). Paprotinės normos susiformuoja pamažu, dažniausiai jų laikomasi iš įpročio, asmeninės naudos, jų laikymosi nereikia papildomai garantuoti. Paprotinė norma gali virsti teisės norma, jei ją sankcionuoja valstybė.

Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas

Visuomeninės organizacijos (korporatyvioji) norma yra tam tikros korporacijos (visuomeninės organizacijos, politinės partijos, susivienijimo ir kitų) nariams privalomos elgesio taisyklės (pavyzdžiui, organizacijos įstatai, statutas). Jų laikymąsi garantuoja tos korporacijos turimos poveikio priemonės (papeikimas, pareigų pažeminimas, pašalinimas iš korporacijos ir kita).

Socialinės vertybės ir jų vaidmuo

Socialinės vertybės - tai visuomenėje plačiai pripažįstama dorinių, politinių ir estetinių nuostatų sistema, susijusi su siekiamu idealu. Socialinės vertybės yra socialinėmis normomis reiškiami ir tam tikrus veiksmus bei tikslus pateisinantys bendri elgesenos standartai, pavyzdžiui, teisingumas, laisvė, patriotizmas, meilė.

Jos skatina užimti tam tikrą poziciją įvairių klausimų ar problemų atžvilgiu, yra konfliktų sprendimų atskaitos taškas, padedantis individui ar socialinėms grupėms pasirinkti iš kelių alternatyvų. Socialinės vertybės, atspindėdamos idealizuotus elgesenos tipus ar trokštamus galutinius tikslus, atlieka motyvacines funkcijas ir suteikia individų ar socialinių grupių poreikių tenkinimui tam tikras išraiškos formas.

Socialinės vertybės formuojasi ilgai ir yra ilgaamžės, jas veikia auklėjimas ir patirtis. Socialinės vertybės glaudžiai susijusios su socialine aplinka, lemia žmogaus tikslus ir būdus jiems pasiekti, objektų ir elgsenos pasirinkimą.

Vertybių kaitos veiksniai

Socialinės vertybės kinta dėl religinių įsitikinimų, dorinių vertybių raidos, žiniasklaidos, ekonominių pokyčių, technologinių naujovių, demografinės kaitos ir kitų priežasčių. Socialinių vertybių evoliuciją ir kaitą lemia samprata, kas yra moralu ir amoralu, kas yra asmeninė nuodėmė ir nusikaltimas, ar siekiama lygybės, arba reikalaujama nelygybės.

Dažnai socialinį veiksmą paskatina ne sąmoningas galimų alternatyvų naudos įvertinimas, o mažiau sąmoningas paklusimas įsigalėjusioms socialinėms vertybėms.

Vertybinė orientacija ir socialiniai konfliktai

Vertybinė orientacija yra vidinė asmens charakteristika, veikianti jo elgseną. Socialinės vertybės individualioje sistemoje gali būti skirtingai integruojamos į vertybių hierarchinę struktūrą, pakeičiamos mažiau reikšmingomis ar joms suteikiama kita prasmė.

Vertybių sistemų hierarchijų neatitikimai tampa įvairių socialinių konfliktų priežastimi ir asocialaus elgesio prielaida. Žmogaus pagrindinėje veikloje patirtos nesėkmės gali būti kompensuojamos atsidavimu pomėgiams, pasilinksminimams, kurie pamažu gali tapti individo gyvenimo pagrindine prasme.

Teisės normų tarpusavio ryšiai ir sistemos reikšmė

Teisės norma yra pirminis ir bene svarbiausias teisės sistemos elementas, kuris reguliuoja svarbius valstybei visuomeninius santykius. Kiekvienoje visuomenėje susiformuoja ypatingai sudėtinga normų sistema, kuri priklauso nuo valstybės ekonominės padėties, vyraujančios religijos, kultūros, tradicijų.

Modernioje teisėje konkrečią situaciją reguliuoja ne viena, o daugybė teisės normų. Visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu, jos viena kitą papildo, garantuoja viena kitos funkcionavimą. Teisės normos veikia glaudžiai su kitomis teisės normomis: normos struktūroje skiriama hipotezė, dispozicija ir sankcija, o jų tarpusavio ryšys užtikrina teisės sistemos veikimą.

Normų tipas	Pagrindinė funkcija	Vykdymo garantija
Teisės normos	Nustato teises ir pareigas, reglamentuoja elgesį	Valstybės prievarta, teisinės priemonės
Moralės normos	Apibrėžia dorines nuostatas ir socialinę etiką	Visuomeninis pasmerkimas, sąžinė
Paprotinės normos	Reguliuoja tradicijas ir apeigas	Įprotis, socialinė praktika
Korporatyvinės normos	Reglamentuoja organizacijos narių elgesį	Organizacijos poveikio priemonės

Teisės normų turiningieji požymiai išreiškia teisės normų vertybinius tikslus (laisvė, lygybė, teisingumas ir t. t.). Nepaisant to, kad pati teisės norma savo struktūra nėra vienalytė, ji užtikrina teisinio reguliavimo stabilumą ir prognozuojamumą.

tags: #teise #socialiniu #normu #kontekst