Smurtas prieš vaikus yra nepriimtinas reiškinys, pažeidžiantis vaiko teises ir darantis ilgalaikę žalą jo raidai bei gerovei. Nors dažnai smurtas yra siejamas su fizine prievarta, psichologinis smurtas yra ne mažiau žalingas ir gali turėti rimtų pasekmių vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai.
Smurtas prieš vaikus yra tema, apie kurią dažnai sunku kalbėti, tačiau nutylėti ją - dar pavojingiau. Kasmet Lietuvoje socialinės tarnybos ir teisėsaugos institucijos gauna šimtus pranešimų apie galimus smurto atvejus šeimoje ar ugdymo įstaigose. Deja, daugelis iš jų paaiškėja esant pagrįsti.
15/15: kaip atpažinti, kad prieš vaiką darželyje smurtaujama?
Smurtas prieš vaikus - globali problema
Smurtas prieš vaikus yra ne tik vaiko teisių pažeidimas, bet ir didžiulė socialinė bei visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus tyčinis veikimas ar neveikimas, darantis fizinį, seksualinį, psichologinį ar emocinį poveikį vaikui, kuris sukelia arba gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Smurto prieš vaikus formos
Svarbu atskirti įvairias smurto formas, kad būtų galima tinkamai identifikuoti ir reaguoti į smurto atvejus. Pagrindinės smurto prieš vaikus formos yra šios:
- Fizinis smurtas: Tyčiniai suaugusiųjų veiksmai, sukeliantys vaikui skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai gali būti vienkartiniai ar pasikartojantys veiksmai, tokie kaip mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas ar smaugimas. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
- Seksualinis smurtas: Suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami.
- Emocinis smurtas: Vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas žeminant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas).
- Nepriežiūra: Suaugusiųjų nesirūpinimas vaiku, neužtikrinant jam būtino maisto, drabužių, medicininės priežiūros ir apsaugos nuo pavojų. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus - gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. - tai taip pat laikoma viena iš smurto formų - nepriežiūra.
Psichologinis smurtas - tai tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t. t.
Taip pat skaitykite: Vaiko gerovė smurtinėse šeimose
Svarbu: Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Psichologinio smurto atpažinimas
Pastaruoju metu tėvai ir visuomenė vis geriau susipažįsta su smurto pasekmėmis vaikams, tačiau psichologinį smurtą vis dar atskiria ne kiekvienas. Net jeigu tėvai myli savo vaikus ir nori jiems gero, kartais jie neįvertina savo elgesio pasekmių ir tiesiog vadovaujasi mąstymu - kaip mane „auklėjo“, taip ir aš „auklėsiu“.
Tardami griežtesnį žodį turime pagalvoti ne tik apie tai, ko norime pasiekti šią akimirką, bet ir apie tai, kokį vaiką norime išugdyti, kokio tarpusavio bendravimo norėsime su juo ateityje. Apie tai pagalvojus, atsirastų daugiau noro ir laiko keisti savo elgesį. Kai mes, užuot paaiškinę vaikui, ką jis daro blogai, aprėkiame jį ir impulsyviai nubaudžiame, kai sakome „tu visiškai nieko nesugebi“, „kada tu pagaliau išmoksi“, kai išraiškingais gestais ir veido mimikomis parodome, kad vaiko nesugebėjimas kažko padaryti mus varo iš kantrybės, kai laidome sarkastiškas pastabas, moralizuojame, užuot mokę - visa tai yra psichologinis smurtas.
Psichologinio smurto poveikis vaiko raidai
Pažintinė, emocinė ir socialinė vaiko raida yra neatsiejamai susijusi su vaiko saugumu ir priežiūra, kurią suteikia tėvai ar globėjai. Pamatinis saugumas, vaiko raidos poreikių supratimas ir jų tinkamas tenkinimas yra būtina sąlyga vaikui augti ir realizuoti savo potencialą. Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą.
Nuolat patiriamas psichologinis smurtas stipriai paveikia besiformuojančio žmogaus asmenybę. Neigiamos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą ir pasireikšti bet kuriuo jo etapu. Gali išryškėti tokios savybės kaip žema savivertė, nepasitikėjimas kitais ir su tuo susijęs negebėjimas bendrauti, padidėjęs nerimas, baimingumas, uždarumas. Arba atvirkščiai - per didelis agresyvumas, priešiškumas. Jau paaugęs vaikas gali būti prislėgtos nuotaikos, greitai susierzinti, negebėti valdyti savo veiksmų. Taip pat gali pasireikšti ir tokie sutrikimai kaip nevalingas šlapinimasis, savęs žalojimo tendencijos, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui. Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais.
Smurto vaikystėje aukos neturi galimybės patirti sveiko, grįsto meile ir pasitikėjimu ryšio su juo besirūpinančiu suaugusiuoju, vietoje to vaikas patiria pažeminimą, išnaudojimą, skausmą. Santykiai su svarbiausiais žmonėmis, pagrįsti prievarta ir išnaudojimu, siaubu ir bejėgyste, išlieka visam gyvenimui kaip esminis santykių modelis, kuriame vaikas „gali pasirinkti“ būti „auka“ ar „smurtautoju“.
Vaikai augantys grėsmingose salygose, nuolat patiriantys fizinę ir emocinę prievartą, išmoksta, kad pasaulis yra grėsmingas, o suaugusieji yra tos grėsmės ir skausmo šaltinis. Kuo ankstesniame amžiuje vaikas patiria prievartą ir kuo ilgiau ji trunka, tuo rimtesnes elgesio problemas stebime vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus elgesyje. Stebimi elgesio sunkumai gali būti internalizuoti - atsiribijomas, nusišalinimas, arba eksternalizuoti - agresija ir padidintas aktyvumas.
Ilgalaikės psichologinio smurto pasekmės
Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams sukelia ilgalaikių psichologinių pasekmių. Net ir praėjus daugeliui metų po įvykio, asmuo vis dar gali patirti traumą taip lyg tai būtų įvykę ką tik. Psichikos sveikatos specialistai tokias užsitęsusias psichologines reakcijas vadina potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Šie ryškūs nelaukti ir nepageidaujami atsiminimai verčia vaiką lyg dar kartą visa tai patirti.
Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudiška elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti. Vaikystėje patirta fizinė prievarta ir emocinis žeminimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susijęs su prievartos naudojimu ir kitų žmonių žeminimu. Yra nustatyta stipri koreliacija tarp patirtos prievartos ir nusikalstamo elgesio.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir teisinė apsauga nuo psichologinio smurto
Prievarta ir nepriežiūra patirta kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje iš esmės pakenkia vaiko kognityvinių funkcijų raidai, ypatingai kalbos raidai, gebėjimui tikslingai ir planingai veikti, koncentruoti dėmesį.
Kaip padėti vaikui, patiriančiam psichologinį smurtą?
Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką. Vaiko amžius, genetinis pažeidžiamumas, elgesio ar emocinės problemos, negalė - tai veiksniai, kurie gali padidinti pažeidžiamumą. Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas, pobūdis ir sunkumas, smurtautojo ir vaiko santykių artumas, specialistų intervencijos pobūdis - visa tai turi įtakos pasekmėms.
Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes. Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam.
Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Ar bijai man ką nors pasakyti?
Nerimą keliantys ženklai
- Vaikas staiga pradėjo bijoti ir vengti suaugusiųjų.
- Išsigąsta, kai kas nors šalia verkia arba netikėtų, staigių kito žmogaus judesių.
- Agresyvus elgesys arba, atvirkščiai, atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas.
Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais. Jeigu matote, kad guvus ir linksmas vaikas tapo uždaras ir tylus arba, kad nepavyksta susikoncentruoti, jaučiasi prislėgtas, pirmiausia pabandykite jį prakalbinti. Vaikui užsiminus, kad buvo skriaudžiamas, labai svarbu tikėti jo žodžiais. Nereikėtų to nuleisti juokais ar sakyti, kad taip negalėjo būti, tu pats prisiprašei, neprisigalvok nesąmonių.
Maži vaikai nemoka aiškiai ir konkrečiai pranešti, kad patyrė smurtą, be to, dažnai nesupranta, kad tai netinkamas elgesys. Tad kai mažametis grįžta į namus suirzęs ar piktas, būtinai paklauskite, ką šiandien žaidė darželyje, kas patiko, o kas nepatiko.
Kaip elgtis su blogai pasielgusiu vaiku?
Jei visgi vaikas elgiasi netinkamai nepaisant amžiaus ar kitų aplinkybių, kritika turi būti nukreipta į elgesį, o ne į jį. Vaikui turime ramiai ir pagarbiai paaiškinti, ką jis padarė netinkamai, kokios šio elgesio pasekmės jam ar kitiems žmonėms. Tai reikia daryti tinkamu metu - ne tada, kai mes arba jis labai susijaudinę.
Tinkamo elgesio vaiką reikia mokyti nuolat, daug kalbėtis apie įvairių poelgių pasekmes, aiškinti, nustatyti taisykles, išsakyti savo norus ir lūkesčius, diskutuoti. Būna, kad mes pradedame mokyti tik tada, kai vaikas suklysta. Atsakomybę už vaiko klaidas reikia prisiimti ir sau - pagalvoti, ko mes nepasakėme vaikui laiku, kokie dalykai galėjo sukelti tokį jo elgesį.
Kaip išvengti psichologinio smurto?
Išskiriama keletas pagrindinių žingsnių, kurie gali padėti išvengti psichologinio smurto:
- Visuomenės švietimas. Kuo daugiau informacijos apie smurtą ir jo žalą bus skelbiama internete, televizijoje ar spaudoje, tuo daugiau vaikų ir tėvų suvoks, kas yra psichologinis smurtas, ir tuo bus didesnė tikimybė, kad problema mažės. Vaikai galės įvardinti tėvams, kad juos skaudina įžeidinėjimai, nepasitikėjimas, nepaisymas. Tiesiog būtina kalbėtis apie tai, kas vyksta.
- Pozityvios tėvystės kursai. Tėvai gali dalyvauti kursuose, kuriuose specialistai patars jiems, kaip ugdyti savo vaiką, išvengiant psichologinio smurto ir pozityviai bendraujant su vaiku.
- Prevencinės smurto mažinimo programos mokyklose. Šių programų metu mokyklų personalas mokomas atpažinti smurto, įskaitant ir psichologinį smurtą šeimoje, atvejus, ir padėti smurtą patiriančiam vaikui. Į programas įtraukiami ir patys vaikai, kurie yra raginami diskutuoti, kalbėtis ir nebijoti esant reikalui pranešti suaugusiems apie šeimoje patiriamą psichologinį smurtą. Tuomet dirbama su tėvais, kad tokių atvejų mažėtų.
- Seminarai nedidelėms tėvų grupėms. Net ir labiausiai besiruošiantys tėvystei tėvai negali numatyti visų atvejų, iškilsiančių bendraujant su vaiku. Tačiau nedidelėms tėvų grupėms skirtų seminarų metu tėvai tarpusavyje gali aptarti auklėjimo iššūkius, nuosavas patirtis ir bendrai ieškoti tinkamų būdų sugyventi ir susitarti su vaikais.
Kur kreiptis pagalbos?
Smurtas prieš vaikus, įskaitant psichologinį smurtą, yra rimta problema, reikalaujanti visos visuomenės dėmesio. Pastebėjus smurto požymius, svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į specialistus. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, teikiančios pagalbą smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms.
Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Susidūrus su vaikų auklėjimo sunkumais, kviečiame kreiptis pagalbos į Telšių krizių centrą.
| Organizacija | Kontaktai | Pagalbos tipas |
|---|---|---|
| Vaiko teisių apsaugos skyrius | Kreiptis į teritorinį skyrių | Konsultacijos, pagalba smurto atvejais |
| Telšių krizių centras | (Informacija nenurodyta) | Pagalba vaikų auklėjimo klausimais |
| Vaiko teisių linija | (Informacija nenurodyta) | Konsultacijos vaiko teisių klausimais, pranešimai apie pažeidimus |
Nors daugelis, išgirdę sąvoką smurtas prieš vaiką, pirmiausia pagalvoja apie fizinę prievartą, psichologinis smurtas - ne mažesnė grėsmė vaikui.
Net ir nuoširdžiai siekiant, kad vaikas mokytųsi iš savo klaidų, tyčiojimasis, grasinimai, gąsdinimas ar atstūmimas yra žalingi veiksmai ir jam nepadeda. Net savo vaikams gero linkintys ir mylintys tėvai kartais neįvertina savo elgesio pasekmių ir vadovaujasi mąstymu - kaip mane auklėjo, taip ir aš auklėsiu. Tardami griežtesnį žodį turime pagalvoti ne tik apie tai, ko norime pasiekti šią akimirką, bet ir apie tai, kokį vaiką siekiame išugdyti, kokio tarpusavio bendravimo norėsime su juo ateityje. Apie tai pagalvojus, atsirastų daugiau noro ir laiko keisti savo elgesį.
Smurto žala
Nuolat patiriamas psichologinis smurtas stipriai paveikia besiformuojančio žmogaus asmenybę. Neigiamos pasekmės gali išlikti visą gyvenimą ir pasireikšti bet kuriuo etapu. Gali išryškėti tokios savybės kaip žema savivertė, nepasitikėjimas kitais ir su tuo susijęs negebėjimas bendrauti, padidėjęs nerimas, baimingumas, uždarumas. Arba atvirkščiai - per didelis agresyvumas, priešiškumas. Taip pat gali pasireikšti ir tokie sutrikimai kaip nevalingas šlapinimasis, savęs žalojimas, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų.
Patarimai tėvams
Vaikui turime ramiai ir pagarbiai paaiškinti, ką jis padarė netinkamai, kokios šio elgesio pasekmės jam ar kitiems žmonėms. Tinkamo elgesio vaiką reikia mokyti nuolat, daug kalbėtis apie įvairių poelgių pasekmes, nustatyti taisykles, išsakyti savo norus ir lūkesčius, diskutuoti. Atsakomybę už vaiko klaidas reikia prisiimti ir sau - pagalvoti, ko mes nepasakėme vaikui laiku, kokie dalykai galėjo sukelti tokį jo elgesį.
tags: #jei #tevas #maudoja #psichologini #smurta #bendraujant