Socialinis ūkis - tai ūkinė ar socialinė įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra ne tik pelno siekimas, bet ir socialinės, visuomeninės arba aplinkosaugos problemos sprendimas. Ši veiklos forma dienomis vis dažniau minimos tiek žemės ūkyje, tiek socialinėje ekonomikoje.
Socialinio ūkio samprata ir reikšmė
Socialinis ūkis veikia pagal principą, kad pelnas yra reinvestuojamas į socialinius ar aplinkosauginius tikslus, o ne paskirstomas įmonės savininkams ar akcininkams. Tai reiškia, kad pagrindinė veiklos vertė ir nauda matuojama ne tik finansiniais rodikliais, bet ir socialiniu poveikiu.
Socialinių ūkių plėtra skatinama tiek Lietuvos valstybės, tiek Europos Sąjungos iniciatyvomis. Remiamasi įvairiomis finansavimo galimybėmis bei reglamentuojama teisiniu reguliavimu, kuris leidžia spręsti tiek socialines, tiek ekologines problemas, ypač kaimo vietovėse.
Socialinis ūkis sodininkystės sektoriuje
Sodininkystės sektorius leidžia įkurti socialinius ūkius, kurie yra socialinės atsakomybės ir ekologijos sintezė. Tai ne tik verslo modelis, bet ir galimybė spręsti svarbias visuomenės problemas, prisidedant prie tvarios žemdirbystės kaimo bendruomenėse. Tokiu būdu socialinis ūkis padeda kurti pridėtinę vertę ne tik materialine prasme, bet ir gerindamas socialinę aplinką.
Socialinio verslo ypatumai Lietuvoje
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedros docentė dr. Marija Stonkienė įsitikinusi, kad Lietuvoje socialinis verslas kaip atskira veiklos forma dar nėra pilnai išplėtotas. Šalyje veikiančios socialinės įmonės dažnai priskiriamos darbo integracinėms įmonėms, o visuomenės požiūris į jas nėra itin palankus.
Taip pat skaitykite: "Sodros" įmokos žemės ūkiui
Socialinio verslo plėtros galimybių studija 2019 metais parodė, kad Lietuvoje vis dar trūksta aiškios socialinio verslo tapatybės ir sutartinumo, kas galėtų būti laikoma socialine įmone bei kokios paramos jai reikėtų. Socialiniams verslininkams dažnai sudėtinga subalansuoti pelno siekimą su socialiniu poveikiu, nes socialiniai rezultatai gali pasirodyti tik po kelių metų, o finansinė parama socialinei veiklai dažnai yra ribota ir sudėtingai prieinama.
Teisiniai ir organizaciniai iššūkiai
Socialinio verslo plėtros įstatymo projektas Lietuvoje numato reikalavimą 80 proc. pelno reinvestuoti į socialinius tikslus, tačiau toks griežtas reikalavimas turi būti suderintas su paramos mechanizmais ir pagalbos sistema, kad socialinis verslas būtų tvarus. „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė pabrėžė, kad Socialinio verslo plėtros įstatymas šiuo metu yra atsidūręs stalčiuose, o siūlomas projektas nėra optimalus.
Daugiausia atsakomybės socialinio verslo srityje prisiėmė Žemės ūkio ministerija, kuri nuo 2015 metų vadovaujasi Socialinio verslo gairėmis. Šios gairės gimė įgyvendinant Kaimo plėtros programą, ypatingą dėmesį skiriant skurdui mažinti ir užimtumui didinti. Socialinis verslas siejamas ne tik su žemės ūkiu, bet ir su bendruomenių gerove, tvaria plėtra ir socialinių problemų sprendimu kaime.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje: „DOJUS agro“ iniciatyvos
Įmonė „DOJUS agro“ yra puikus pavyzdys, kaip žemės ūkio sektoriuje gali būti ugdoma socialinė atsakomybė. Jos vertybės - pagarba žmogui ir gamtai, atsakingas požiūris į aplinką bei kolektyvą.
Įmonės iniciatyvos apima:
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas
- Parama švietimui - mokykloms dovanoti ekonomikos vadovėliai, siekiant inovatyviau ugdyti vaikus.
- Kraujo donorystės akcijos nuo 2016 m., su darbuotojų dalyvavimu ir paramos teikimu.
- Senelių globos namų rėmimas, tiek finansiškai, tiek moraliai, dovanojant reikalingą įrangą ir leidžiant laiką su gyventojais.
- Dalyvavimas socialiniuose projektuose: „Su nauja knyga į naujus metus“, „Vaikų svajonės“, „Pink run su BENU“.
- Pilietiškumo skatinimas dalyvaujant nacionalinėse akcijose, pvz., Vasario 16-osios bėgime.
- Parama kaimo bendruomenėms - akcija „Į mokyklą - su tamsoje šviečiančiais traktoriukais“ ir projektas „Pažangi praktika“.
Be to, 2014 m. DOJUS agro prisidėjo prie Maltiečių ordino organizuotos akcijos „Šypsenų ordinas“, prekiaudama organišku, becukriu šokoladu, kurio dalis buvo skirta pagyvenusiems žmonėms.
Projekto „Vaikų svajonės“ metu, įgyvendinant sudėtingomis sąlygomis gyvenančių vaikų pageidavimus, padovanota žaislinių traktoriukų ir paskatinta tikėti savo svajonėmis.
Tarptautinės socialinio verslo praktikos: Kanados pavyzdys
Kanada yra viena iš pirmaujančių šalių socialinio verslo srityje. 2019 m. šalis buvo įvertinta kaip geriausia kurti socialinį verslą dėl palankių sąlygų, valstybės politikos, lengvo prieinamumo investicijoms ir paramai bei jaunimo aktyvumo.
Kanadoje socialinės įmonės įvairuoja nuo labdaros organizacijų iki komercinių įmonių, kurios pelno dalį skiria socialiniams tikslams. Pavyzdžiui, Kvebeko provincijoje socialinį verslą vysto per 11 tūkstančių įmonių, įdarbinančių 220 tūkstančių darbuotojų, su pajamomis apie 48 milijardus dolerių.
Įdomūs socialinio verslo pavyzdžiai Kanadoje:
Taip pat skaitykite: Šeimos atsakomybės
- „ReStore“ - namų apyvokos ir statybos reikmenų parduotuvės, kurios surenka ir parduoda kokybiškas statybines medžiagas, o pelnas skiriamas būsto problemų sprendimui per organizaciją „Habitat for Humanity“.
- „Lucky Iron Fish“ - parduoda geležines žuveles, kurias dedant į maistą, pagerinama jo maistinė vertė.
- „Buy social“ - skatina socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, padėdamas įmonėms ir socialiniam verslui rasti vienas kitą.
Latvijos socialinio verslo įstatymas ir patirtis
Latvijos socialinio verslo įstatymas įsigaliojo 2018 metais, suteikdamas socialinėms įmonėms įvairias lengvatas: mokesčių atleidimą, galimybę pasitelkti savanorius, gauti paramą ir pirmumo teisę viešuosiuose pirkimuose.
Socialinė įmonė Latvijoje apibrėžiama kaip ribotos veiklos įmonė, turinti teigiamą socialinį poveikį, užsiimanti veikla, susijusia su socialinių paslaugų plėtra, įtraukiąja visuomene, švietimu, gamtos ir gyvūnų apsauga.
Socialinio poveikio matavimas yra labai svarbus, todėl Latvijoje siekiama kuo aiškiau apibrėžti kriterijus. Tačiau taip pat ir Latviijoje būna atvejų, kai valstybės parama neteisėtai naudojama, pavyzdžiui, įdarbinus nedaug negalią turinčių žmonių.
Vienas geras Latvijos socialinio verslo pavyzdys - organizacija „Blind art“, kuri siekia įgalinti regos negalią turinčius asmenis atskleisti savo meninius talentus ir kurti vertingus kūrinius.
Socialinio verslo svarba ir iššūkiai Lietuvoje
Socialiai orientuotas verslas Lietuvoje yra nepatrauklus dėl ribotų galimybių gauti paramą ir norėjimo greitai matyti rezultatus. Žmonės bijo klaidų ir bausmių, todėl socialinis verslas plinta vangiai. Nepaisant to, socialinių įmonių įtaka kaimų bendruomenėms yra reikšminga.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė pabrėžia, kad socialinio verslo gairės padėjo sukurti socialinio poveikio matavimo įrankius ir reglamentuoti veiklos formas, nors tobulintina paramos sistema.
Išvada
Socialinio verslo plėtra Lietuvoje krinta ankstyvoje stadijoje, tačiau socialinių ūkių veikla suteikia galimybes integruoti socialinius ir ekologinius tikslus žemės ūkio sektoriuje. Pavyzdžiai iš užsienio rodo, kad aiškus reglamentavimas, paramos mechanizmai ir visuomenės švietimas yra būtini norint skatinti šią veiklą ir kurti tvarią bendruomenių gerovę.
tags: #zemea #ukio #ministerija #socialines #imones