Nors žodis „autizmas“ yra plačiai žinomas, daugelis žmonių vis dar neturi tikslaus supratimo apie šią sąvoką arba yra įsitikinę klaidingais įsivaizdavimais. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o smegenų neurologinio funkcionavimo variacija, todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skiriasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius autizmo gydymo tyrimus, gydymo būdus ir perspektyvas, siekiant suteikti išsamesnį supratimą apie šį sudėtingą sutrikimą.
Kas yra autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra kompleksinis neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, komunikacijos sunkumais, ribotais interesais ir pasikartojančiu elgesiu. Autizmas nėra liga, kuria galima susirgti ar išgydyti, tai yra būklė, su kuria žmogus gimsta. Autizmo požymiai paprastai pastebimi ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai 2-3 metų amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai įvairus, todėl kiekvienas autistiškas asmuo turi unikalių stiprybių ir iššūkių.
Autizmo požymiai vaikams
Autizmo spektro sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairius sutrikimus, įskaitant:
- Autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas)
- Aspergerio sindromas: Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
- Retto sindromas
- Netipiškas autizmas
Autizmo Paplitimas ir Priežastys
Autizmo paplitimas yra gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Mokslininkai mano, kad autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Autizmo Diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresniame amžiuje nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresniame amžiuje neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresniame amžiuje nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresniame amžiuje nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresniame amžiuje nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresniame amžiuje nesako jokių prasmingų dviejų žodžių junginių (neįskaitant mėgdžiojimo ar atkartojimo).
Svarbu pabrėžti, kad neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Autizmo Gydymo Būdai ir Naujausi Tyrimai
Nors autizmas nėra išgydomas, yra įvairių gydymo būdų ir terapijų, kurios gali padėti autistiškiems asmenims lavinti įgūdžius, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Psichologinės ir Pedagoginės Priemonės
Psichologinių ir pedagoginių priemonių spektras yra labai platus. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones.
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. ABA terapija siekiama išmokyti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį, naudojant atlygio ir pastiprinimo sistemas.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta iniciatyvos, kurios siūlo alternatyvias, moksliškai nepatvirtintas priemones vaikams su autizmo spektro sutrikimais (ASS). Kai kurie net teigia, kad autizmas yra viso kūno liga, kurią reikia gydyti. Taip pat teigia, kad autizmas išsivysto dėl neva vakcinose esančių toksinų. Esą su skiepais vaikas gavo gyvsidabrio. Nors šiuolaikinėse vakcinose nėra jokio gyvsidabrio. Tai, kad paskiepytam vaikui diagnozuojamas ASS, tėra tik sutapimas. Išsamūs tyrimai įrodė, kad skiepai nesukelia ASS. Kai kuriuos jų siūlomus gydymo metodus galėčiau pavadinti drastiškais. Pavyzdžiui, jie siūlo įvairias smarkiai maistą ribojančias dietas. Tai yra itin pavojingas metodas. Jo šalininkai mano, kad autizmą sukelia būtent sunkieji metalai vaiko organizme. Vaikui duodama cheminė medžiaga, kuri paprastai naudojama tik tada, jeigu žmogus iš tiesų apsinuodija sunkiaisiais metalais. Ir tai daroma griežtai su mediko priežiūra. Šie vaistai įprastai iš organizmo pašalina ne tik sunkiuosius metalus, bet ir gerąsias medžiagas. Tarptautinės organizacijos taip pat griežtai įspėja neeksperimentuoti su vaikais.
Kamieninių Ląstelių Terapija
Šioje naujienų istorijoje pristatoma tėvams interneto svetainė CORD BLOOD, STEM CELLS & AUTISM („Virkštelės kraujas, kamieninės ląstelės ir autizmas“). Šioje interneto svetainėje pateikiamas vadovas tėvams, ieškantiems ląstelių terapijos autizmui gydyti. Tinklalapio nuoroda „Klinikos“ skaitytojus nuveda į informacijos lentelę, kurioje pateikiama informacija apie klinikas visame pasaulyje, siūlančias ląstelių terapiją autizmui gydyti: kur jos įsikūrusios, koks yra jų gydymo protokolas ir kiek kainuoja gydymas jose.
Kai kuriems virkštelės krauju ir MKL gydomiems autizmo spektro vaikams būdingi reikšmingi pagerėjimai, kurių nebūtų pasiekta jokiais kitais būdais. Tokiais atvejais šie pasiekimai pakeičia vaiko ir jo šeimos gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
Sprendimas imtis autizmu sergančių vaikų regeneracinio gydymo nėra lengvas. Mokslo žinios apie tai iš esmės dar tik kuriamos. Gydymas padeda ne visiems vaikams ir nėra galimybės iš anksto žinoti, ar jis padės konkrečiam vaikui, ar ne, jau nekalbant apie tai, kad tai brangi procedūra. Kai kuriose šalyse šis gydymas laikomas neteisėtu, o visame pasaulyje nėra taisyklių, kurios sukurtų vienodą tvarką šioje srityje, todėl įvairiose laboratorijose pagamintas terapinis produktas labai skiriasi.
Svarbu Žinoti
- Ankstyva diagnostika ir intervencija yra labai svarbios. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
- Kiekvienas autistiškas asmuo yra unikalus. Gydymo planas turėtų būti pritaikytas individualiems poreikiams ir gebėjimams.
- Svarbu palaikyti autistiškus asmenis ir jų šeimas. Jie dažnai susiduria su dideliais iššūkiais ir jiems reikia visuomenės supratimo ir paramos.
- Autizmas nėra kliūtis sėkmingam gyvenimui.
Šeimos Gyvenimo Kokybė
Šiame magistro darbe yra nagrinėjama neįgalaus asmens šeimos gyvenimo kokybė, jos vertinimas. Akcentuojama tai kas yra gyvenimo kokybė, kaip ji vertinama, vertinimo modeliai. Taip pat aptarta ir neįgalaus asmens šeimos gyvenimo kokybės ypatumai, kurie apima šeimos psichosocialinius poreikius, problemas bei nevyriausybinės organizacijos teikiamus pagalbos būdus, norint gerinti gyvenimo kokybę. Darbe vadovaujamasi trimis mokslinėmis grindžiančiomis teorijomis. Taip pat šiame darbe atliktas tyrimas neįgalaus asmens šeimos gyvenimo kokybės vertinimas. Tyrimu siekta atskleisti ir įvertinti remiantis literatūra pagal magistro darbo autorės sukurtą gyvenimo kokybės vertinimo modelį penkis išskirtus gyvenimo kokybės rodiklius: sveikata, fizinė būklė, materialinė gerovė, gyvenamoji aplinka, kultūra/laisvalaikis, tarpasmeniniai santykiai apklausiant šeimos narius. Sukurtame modelyje kiekvienas rodiklis, turi jam būdingus tris požymius. Tyrime naudotas interviu metodas - pusiau struktūruotas interviu. Tyrimui buvo pasirinkti tėvai būtent auginantys savo šeimoje autizmo sutrikimą turintį asmenį.
Šiame darbe išsiaiškinta, kad šeimos su sunkumais problemomis vertinant gyvenimo kokybę susiduria visose srityse, vieni mažiau kiti daugiau. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos ir fizinė būklės vertinime parodė sveikata yra pagrindinė visos šeimos problema ir ji gana sudėtinga, nes vaikus turinčius autizmo sindromą, lydi ir kitų organų ligos. Šeimos tėvai ir dėl amžiaus ypatumų ir dėl gyvenimo būdo su neįgaliu vaiku taip pat pasižymi bloga sveikata. Materialinė šeimos gerovė vertinama gan palankiai, tai susiję su gerų ir vidutinių pajamų gavimu, pastoviu šeimos narių darbiniu užimtumu. Gyvenamosios aplinkos, apimančios gyvenamojo būsto kokybę, santykius su kaimynais, gyvenamąją vietą yra vertinami gerai. Laisvalaikio /kultūros rodiklis vertinamas gerai, kadangi šeimos naudojasi „Vilties akimirkos“ dienos centro paslaugomis, tarp kurių nemažai ekskursijų, meninių -kultūrinių reniginių. Šeimos tarpasmeninių santykių rodiklis atskleidė, kad ryšiai ir tarpusavio santykiai yra riboti ir palaikomi tik su artimiausiais giminaičiais ir tokiomis pat šeimomis, todėl šeimų savijauta vertinama vidutiniškai. Tyrimas parodė, kad gyvenimo kokybės palaikymą įtakoja būtent tokie veiksniai, kuriuos mes išskyrėme savo gyvenimo kokybės modelyje: sveikatos būklė, materialinė šeimos gerovė, gyvenamosios aplinkos pritaikymas, laisvalaikio/kultūros kokybė, tarpasmeninių santykių plėtros galimybės.
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas
Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio.
Veiksniai, galintys lemti autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo didėjimą:
- Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešoji nuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose.
- Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio.
- Genetika ir paveldimumas: tyrimai rodo, kad autizmas turi genetinį pagrindą, ir tam tikri genai gali padidinti šio sutrikimo riziką.
- Bendruomenės ir visuomenės sąmoningumas: didėjantis visuomenės sąmoningumas apie autizmą gali skatinti daugiau žmonių ieškoti pagalbos ir gauti diagnozę.
Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.
Autizmo spektro sutrikimas (ASS): Esminiai aspektai
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.
Svarbu suprasti, kad autizmas yra unikalus ir kiekvienam asmeniui pasireiškia skirtingais bruožais ir simptomais, tad kiekvienas asmuo turi savo individualias ypatybes.
Autizmo Spektro Sutrikimų (ASS) Atsiradimo Priežastys
Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.
- Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
- Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
- Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.
Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas.
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas
Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.
- Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
- Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
- Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
- Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
- Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
- Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.
Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.
Autizmo spektro sutrikimų tipai
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.
- Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
- Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
- Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.
Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis. sutrikimo diagnozę.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.