Neįgaliesiems šiandien keliami vis naujesni kokybiniai reikalavimai jų socializacijai: įvairios socialinės aplinkos reikšmės pažinimui, darbo įgijimui, bendravimui, savarankiškumui. Šis ieškojimas - krantas, kuriame neįgalusis gali išreikšti save. Šiais užsiėmimais įmanoma geriau pažinti, suprasti ir priimti save, kitus žmones ir mus supantį pasaulį.
Meno socialumą galima suprasti ir pagal tai, kaip jis padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešiškai - prieštarauti socialinei aplinkai ir maištauti.
Teatriniai žaidimai yra netradicinis būdas, padedantis šiems žmonėms įgyti bendravimui, supratimui, pozityviai kaitai reikalingus įgūdžius. Kaip teigia prof. A. Šiušis, aktuali speciali specialaus ugdymo tendencija. A. Šiauskas teigia, jeigu šiandien meninio ugdymo dėka neįgalusis įgytų didesnį pasitikėjimą savimi, t.y. jeigu jo įgyti gebėjimai leistų jam sąveikauti su menu, o per jį ir su kitais neįgaliaisiais ar mokyklos bendruomenės nariais bei mikrorajono gyventojais, galbūt jau galėtume kalbėti apie visuomenės neįgaliųjų švietimo socializacijos pradžią.
Kiti autoriai siūlo vadovautis moraline nuostata: socializuoti neįgalųjį ir humanizuoti visuomenę galima tik esant abipusei jų sąveikai ir kaitai, t.y.
Problema: Vaikams, turintiems vidutiniškai sutrikusį intelektą dažnai būdingas asocialus elgesys. Jie savo emocijas neretai reiškia socialiai nepriimtinais būdais, t.y. aštriais riksmais, agresija. Šiems vaikams sunkiau suprasti, atpažinti ir valdyti emocijas. Šiai elgtis net stipriausių emocinių reakcijų metu.
Taip pat skaitykite: Žaidimai autistiškiems vaikams
Empiriniai metodai: content analizė, pokalbis, stebėjimas, atvejo analizė.
Temos ištirtumas: Užsienio autoriai, rašę apie neįgaliesiems skirtus teatrinius žaidimus: E. P. Torranc (1976), L. Vygotskis (1987), A. Holmberg (1996). Lietuvoje teatrinis žaidimas yra akcentuotas V. Gevorgianienės (1994), I. Ruškienės (1996), A. Narausko (1998), I. Škutės (1998), D. Domarkaitės (1998), prof. A. Šiausko (1998) ir kt.
Darbą sudaro įvadas, dvi dalys, išvados, literatūros sąrašas, santrauka (lietuvių ir anglų kalba) ir priedai.
Menas - tai pati universaliausia jausmų kalba, leidžianti žmonėms suvokti vieniems kitus. ryakks. kyt, 2002 ). ius /vairiausius ~monijos kultkros pasiekimus, grind~iamas viss ~mogaus kkrybinis galis atsiskleidimu, visumine dvasine kultkra. Vaidyba tiesioginis ~mogaus pasidalijimas jausmais ir mintimis be tarpininks. `i komunikacin sveika teatrinio meno esm ir reiakimosi bkdas leid~ia vykdyti svarbiausi ugdymo misij: /takoti visapus/ asmenybin/ bei sociokultkrin/ vaiko ir jaunuolio augim (Narauskas, 2002 ). ia gali tapti kitu, persikknyti / augal, gyvkn, kit asmen/, iagyventi kitokius jausmus ir taip tarsi iaplsti savo asmenybs ribas. iau tikiu, jog padeda geriau suvokti aplink, sukaupti dmes/, lavina vaizduot, ugdo kantryb ir kitas teigiamas asmenybs savybes bei charakterio bruo~us , - teig I .
I. Slizko, tirdama vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikų socialinius įgūdžius, akcentavo ir pedagogų nuomonę apie šių mokinių emocijų raišką: 76 proc. pedagogų teigė, kad vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikai dažnai būna liūdni be priežasties ir 81 proc. nurodė, kad vaikai verkia išreikšdami savo nepasitenkinimą. 90 proc. pedagogų nurodė, kad vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikai mėgsta ignoruoti aplinkinius. Tiek pat pedagogų nurodė, kad dažnai vaikai būna lyg sustingę, neaktyvūs. 55 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti azartinių lošimų problemą
Meninės veiklos formos ir jų nauda
Lietuvoje meninis ugdymas turi senas tradicijas. Bendrojo lavinimo ir specialiose mokyklose meninis ugdymas plėtojamas per mens dalykų pamokas (teatro, dailės, muzikos, šokio ir kt.). Šiandieninei mokyklai labai svarbu ugdyti dvasingą, dorą, kūrybingą ir laisvą pilietį. Kaip rodo literatūros šaltinių analizė, meninė veikla padeda vaikams sukaupti gilesnę estetinę patirtį, geriau pajusti meno reikšmę žmogui. is specialisjs ugdymosi poreikis bei socialinis problems.
Dailės terapija
Dailė yra savotiška - simbolių kalba. Tai puikus būdas išreikšti savo jausmus, kuomet yra neįmanoma to padaryti žodžiais. ios ia pasmons, veikiau iareiakiamos vaizdais, o ne ~od~iais. Dailje da~nai taikomas laisvo pieaimo metodas. Dailės terapijoje taikomas laisvasis piešimas, kuriuo stengiamasi pažinti save ir savo vidinį pasaulį. Kaip teigia E. Atsiranda galimybė bendrauti piešiniais. Pasitenkinimas savo darbo rezultatais padidina savo vertės pojūtį: patenkina saviraiškos ir pripažinimo poreikius.
Tyrimais nustatyta, kad spalvos stipriai veikia žmogaus jausmus, savijautą, nuotaiką, regėjimą, mokymąsi ir darbo našumą. iasi laimingas arba liūdnas, jos gali slėgti žmogų arba kelti nerimą, žadinti aktyvumą arba nuteikti melancholiškai. Daugelis teoretikų ir praktikų teigia, kad dailės užsiėmimai teatrinėje veikloje dažnai turi teigiamą terapinį poveikį. Piešimo, tapymo, spalvinimo metu vaikas turi galimybę išreikšti tai, kas jam svarbiausia. Taip lavėja kūrybiškumas, pažinimas, gebėjimas stebėti, analizuoti. Dailės ugdymas teatrinėje veikloje itin reikšmingas vaiko asmenybės raiškai. Vaikų dailė, t.y. dekoracijų piešimas, iliustracijų spalvinimas teatro užsiėmimuose yra viena iš geriausių priemonių vaikų saviraiškos poreikiams tenkinti.
Sveikatos kodas Dailės terapija
Muzikos terapija
Kad muziką galima naudoti terapiniams tikslams, tai nėra šių dienų atradimas. Jau Antikos laikais muzika buvo vadinama dievų kalba, muzika buvo laikoma priemone kūno ir sielos harmonijai pasiekti. Muzikos pozityvi įtaką įžvelgia net kitų šalių mokslininkai. E.Ciolkovskis rašė: Muzika galingas ginklas, tolygus medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas - nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir medikamentams, ji privalo būti specialistų valdžioje.
Taip pat skaitykite: Kaip linksmai praleisti laiką namuose su dviem vaikais: žaidimų idėjos
Muzikos terapija teigiama, kad muzikos psichologinis, emocinis ir dvasinis poveikis padeda atgauti psichologinį ir fizinį balansą. Muzika kaip neregimas tarpininkas padeda pažinti ir išreikšti save, kurti ir tvirtinti tarpasmeninius ryšius su kitais asmenimis bei grupe. Muzika padeda atsiverti, suvokti savo ligą, ją priimti, nusiraminti ir galiausiai, atgavus jėgas, pradėti sveikti. Muzikos terapija siekiama didinti neįgaliojo pasitikėjimą savimi, padėti rasti savyje dvasinę harmoniją bei siekti psichologinės reabilitacijos. Muzika naudojama kaip pagalba padėti atrasti tas menines veiklos sritis, kurios atskleistų neįgaliojo gabumus bei sugebėjimus. Muzika apima ne tik ugdymo, bet ir psichologinius, socialinius, terapinius tikslus (saviraiška, pasitikėjimas, dvasinė harmonija). Ji orientuota į kūrybos procesą, kur visai nebūtini meniniai įgūdžiai ar talentas. iavimo) sistemas.
Muzika teatrinėje veikloje skatina vaikus labiau pasitikėti savo jėgomis, darbingumu, gebėjimais. Yra atlikta daugybė muzikos poveikio žmonėms tyrimų. Rezultatai rodo, kad muzika veikia emocijas, kvėpavimo sistemą, širdies darbą, laikyseną ir klausytojo vaizdinius. Muzika gali pakeisti vaiko elgseną. A. Šiauskas (1998), pažymi, kad muzikos jėga, jos meninė vertė ir socialinė reikšmė slypi tame, jog ji pajėgi išreikšti personalinius žmogaus išgyvenimus, t.y. emocijas.
iau negalia blokuoja potenciali saviraiak. Kita vertus, kaip teigia A. iauskas (1998), iaugdyta muzikin saviraiaka gali /takoti skmingesn ne/galisjs socialin integracij. P. Nordofas ir K. Muzikos ir teatro slytis neabejotinai praturtina vienas kit. Reikaming ugdomj ir koreguojamj reikam turi ir choreografija.
Sveikatos kodas Dailės terapija
Šokio terapija
Anot R. Šaitės (2000), požiūris į šokį, kaip ir visur, taip ir Lietuvoje ilgam įtvirtino šio meno žanro pragmatiškąją ugdymo vertę: šokis ilgą laiką buvo kaip būdas, metodas, skirtas įgyvendinti ugdymo tikslus. Vis labiau įsitvirtinant naujoms ugdymo idėjoms Lietuvoje, programose skirta daugiau dėmesio šokio menui. Anot E. Savukynaitės (1998), plastikos mokymo būdai yra labai įvairūs: fizinis - sportinis, choreografinis, veiksminis - pantomiminis ir kt. Fizinis - sportinis būdas - tai fizinis kūno treniravimas su visais fizinės kultūros ir sporto elementais, pradedant mankšta ir baigiant įvairiais sporto žaidimais. Labai efektyvus veiksminis - pantomiminis plastikos mokymo būdas. Šis būdas ne tik fiziškai treniruoja vaiko kūną, bet ir padeda jiems atsipalaiduoti, lavina kūno pojūtį, aktyvų veiksmingumą, individualią plastiką.
Šokio menas, kaip reiškinys, kaip žmogaus kūrybos produktas, yra kultūrinė vertybė. ia asmenybei socializuotis. Šokio menui pažinti yra aktuali liaudies kūryba. Kartu tai ir savotiška, laiko patikrinta vaikų ugdymo priemonė. Ji grindžiama nesudėtingais judesiais, yra paprasta savo forma, joje glūdi vaikui suprantamas ir prasmingas turinys. Kiekvienam žmogui poreikis judėti yra įgimtas ir būtinas. Jį slopinant kartu slopinama ir neigiamai veikiama medžiagų apykaita, sutrikdomas natūralus žmogaus santykio su aplinka procesas, ne tik fizinė, bet ir dvasinė asmenybės raida. ianti judėti mkss raumenis. Nuolatinio proceso dėka nuo nekoordinuoto, spontaniško judesio pamažu peraugama į valdomą, organizuotą ir kryptingą judėjimą bei atitinkamus judesius.
Kaip teigia J. Judėjimą, judesius skatina ne tik žmogaus biologiniai, bet ir vidinio pasaulio poreikiai. Judesys teatro užsiėmimuose naudojamas kaip meninės išraiškos priemonė, euritmija suartina su šokiu ir pantomima. Muzikos garsas, dainuojamas ar tariamas žodis yra lydimas nematomo vidinio virpesio žmoguje.
Pasakų terapija
Ugdymas pasakomis - tai pats seniausias pedagogikos metodas. }inios apie pasaul/ ir gyvenimo filosofij nuo sens am~is bkdavo perduodamos ia lkps / lkpas, o kiekviena pasakos klausytojs karta visa tai permstydavo kitaip ir perimdavo reikamingiausius patarimus. Psichologiniu po~ikriu pasaka - simbolin asmeninio ieakojimo iaraiaka, ieakojimo, kuris turi tiksl pasiekti aukatesn/ asmenybs iasivystymo lyg/ ir paslpti asmens smoningum (Gudait, 2001). Pasakos simbolis dka ~mogaus pasmon pasiekia informacija apie dvasin jo raid. Pasaka rodo, jog bktina iamokti kontroliuoti asmenines reakcijas taip, kad jos nesunaikints pozityvis santykis su kitais ~monmis, kad reikia iamokti ka~k paaukoti, ka~ko atsisakyti.
R. Brazienės (2005) teigimu, pasakos itin svarbios vaiko psichiniam vystymuisi. Pasakos padeda suprasti savo neigiamas emocijas ir teigiamai spręsti psichologines problemas, žadina žmogaus gebėjimą veikti, aktyvina vidines galias, skatina naujus vaiko išgyvenimus ir kūrybinius impulsus, žadina vaiko pasąmonę, padeda formuotis jo savarankiškumo jausmui, suteikia gyvenimui kryptingumo. Pasakos jau seniai sėkmingai taikomos terapiniais tikslais - įveikiant baimes, krizes, negatyvius išgyvenimus bei koreguojant vaikų elgesį. Terapinis pasakų naudojimas remiasi psichoanalize, Jungo ir egzistencinės teorijos prielaidomis apie objektyvius santykius. Šios teorijos teigia, kad pasakose atsispindi augimo ir vystymosi tikslai bei problemos. Pasaka yra puikus įrankis žmogaus emocinis - psichologinis problemų sprendimui. Literatūroje galima aptikti psichologinės pasakos prasmės aiškinimą.
Vaikams nuo 4 iki 12 metų patraukliausios stebuklų pasakos. is palieka juos, pasirenka keli, susipa~/sta su naujomis pasakos bktybmis, /veikia blog/, gr/~ta namo. iant reakcijas / j/. Pasakos, naudojamos terapiniais tikslais, tarytum įkvepia vaikus žygdarbiams, skatina pasitikėjimą savimi, o taip pat didina jų atsparumą negandoms, stresui. Juk pasakos herojus dažnai klysta, kol pasiekia savo tikslą. Pasak analitinės psichologijos atstovės, tai rodo augimo, brendimo procesą. Kaip teigia G. Gudaitė (2001), psichoterapinės pasakos yra lengviausias būdas pakeisti, koreguoti vaiko elgesį. herojus pradeda ieškoti išeities. Taip pasakos pavidalu vaikui perteikiama daug elgesio modelių įvairioms gyvenimo situacijoms: kuo turtingesnis asmens reakcijų, elgesio modelių arsenalas, tuo geriau pritampama prie aplinkinio pasaulio reikalavimų.
Lėlių terapija
Praktika rodo, kad vaikų ugdymui yra naudingas lėlių teatras bei lėlės, kaip ugdymo priemonės naudojimas. Lėlės yra tarsi žmogaus kopija, galinti pakartoti judesius, išreikšti nuotaikas. ios aplinkos. Ia lėlės istorijos žinome, kad pirmosios lėlės buvo skirtos ne žaidimui, o ritualams atlikti (Skuratova, 2005, Užinskis, 2005), o jie buvo naudojami ir gydymo tikslams. Lėles galima piešti, kurti, konstruoti, rengti, kalbėti apie jas ir su jomis, kurti siužetus. Galima su lėlėmis žaisti arba vaidinti, t.y. ką nors su jomis veikti. ia ir su manimi. ius js santyk/ su pasauliu.
Užduodant klausimus lėlei, galimi netikėti, iškyla žmogaus pasąmonėje esantys atsakymai, kurie padeda asmeniui susivokti savyje, suprasti savo problemas, suradus jas ir spręsti. Naudojantis lėle kaip būdu išsakyti tai, ko paprastai sakyti vengiama, atveriamas kelias komunikacijai, pažinimui. iau aptartos mens rkays (kitaip dar - terapijos) ir dar daugelis kits nepamints, da~nai integruojasi viena / kit, persipina vaiks ugdymo veikloje.
Menų integracija teatrinėje veikloje
Teatrinėje veikloje ypatingai svarbi mens (dailės, šokio, muzikos ir t.t.) integracija. Lietuvoje teatrinius mokymo būdus vienas iš pirmųjų aptarė P.Geniušas (1929), vadindamas juos dramatizmu ir inscenizavimu. A. Gaižutis (1982, 1988) teigė, kad iš visų vaiko estetinės ir meninės veiklos rūšių labiausiai integruojanti yra teatrinė veikla, kuri apima žaidimą, gamtos reiškinius, darbo elementus ir pan. Apie vaikų dramą (teatrą), jos auklėjamąją reikšmę, teatrinius mokymo būdus rašė Z. Buožis (1988), jis tyrinėjo sceninį veiksmą ir jo improvizavimą mokinių vaidinimuose. V. Kazragytė parengė dramos (teatro) programą bendrojo lavinimo mokykloms (1996). Taip pat apie vaikų dramą (teatrą), jos auklėjamąją reikšmę, teatrinius mokymo būdus rašė V. Dzingelienė (2002), R. Ercmonienė (2001), L. Tupikienė (1988), D. Pa...
Žaidimai kaip ugdymo priemonė
Pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo forma - žaidimas, kai vaikas paklūsta įgimtam judėjimo ir mėgdžiojimo instinktui. Žaidimas skatina ne tik socialinę raidą, ugdo mąstymą, kūrybiškumą, pažintinius procesus, bet ir vysto vaiko kalbą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai mėgsta ir noriai žaidžia didaktinius žaidimus, kurie skatina tarpusavio bendravimą, monologinę kalbą. Didaktinis žaidimas nėra vien tik specialiai organizuotas užsiėmimas, kuriame suaugusysis siekia užsibrėžtų ugdomųjų tikslų. Jame būtinai turi būti žaidybinis momentas. Kitaip vaikams bus neįdomu, jie nesidžiaugs ir nejaus pasitenkinimo.
Didaktiniai stalo žaidimai vaikams išlaisvina vaizduotę ir skatina mąstyti, kuria bendrystę, lavina socialinius bei kalbinius gebėjimus. Tokiems žaidimams reikės stalo ar kito pagrindo. Kai kuriems net prireiks idealiai lygaus, stabilaus paviršiaus. Judrieji žaidimai kilę iš liaudies žaidimų. Jie turi aiškų sumanymą, taisykles, yra turiningi, įdomūs ir paprasti. Juose atsispindi realus gyvenimas: darbas, pramogos, gamta. Vaidybiniai-kūrybiniai žaidimai naudingiausi tie, kurių taisykles sugalvoja patys vaikai. Šių žaidimų metu plečiasi ir turtėja žodynas, rišlioji kalba, gerėja kalbos supratimas.
Pavyzdžiai žaidimų aikštelių ir rinkinių
- Vaikiška vidaus žaidimų aikštelė „Viduramžių pilis“ - linksmybės be ribų!
- Vaikų žaidimų rinkinys „Mažasis Miestelis“ - kūrybingam vaidmenų žaidimui!
- Natūralios medienos vaikų žaidimo aikštelė - saugumas, kokybė ir estetika viename!
- Medinė vaikų žaidimų aikštelė - natūralumas ir saugumas kiekviename žingsnyje!
- Olimpinis batutas Bebeji J7885 - profesionali kokybė aktyviam ir saugiam laisvalaikiui!
- Olimpinis batutas Bebeji J7884 - saugus šuolis į aktyvų pasaulį!
- Bebeji J7886 - šešių olimpinių batutų kompleksas aktyviam, saugiam ir smagiam vaikų judėjimui!
- Bebeji Junior Batutas J7883 - saugus ir smagus pirmasis šuolis į aktyvų pasaulį!
- Bebeji Junior Trampoline J7881 - saugi šuolių erdvė patiems mažiausiems!
Komplektą sudaro:
- 2 vnt. kamuoliukų baseinų
- 4 vnt. minkštų trampolinų
- 1 vnt. uolos laipiojimo siena
- 1 vnt. virvės tiltas
- 1 vnt. virvės tunelis
- 1 vnt. „Palmių“ minkštas žaidimas
Komplektacija:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 50 cm)
- 1 vnt. kamuoliukų baseinas
- 2 vnt. minkštų trampolinų
Komplektaciją sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm)
- 1 vnt. kamuoliukų baseinas
- 1 vnt. minkštas tramplynas
- 7 vnt.
Komplektą sudaro:
- 3 vnt. minkštų čiuožyklų (aukštis - 100 cm)
- 1 vnt. spalvingas kamuoliukų baseinas - neribotoms linksmybėms
Komplektą sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm) - linksmybėms nuo kalniuko
- 1 vnt. spalvingas kamuoliukų baseinas - saugiam žaidimui ir atsipalaidavimui
Komplektą sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm) - smagiam nusileidimui
- 1 vnt. kamuolių baseinas - atsipalaidavimui ir pojūčių lavinimui
- 1 vnt. tramplynas - aktyviam šokinėjimui
- 3 vnt.
Komplektą sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm) - smagiam nusileidimui iš „džiunglių viršūnės“
- 1 vnt. spalvingas kamuolių baseinas - pasislėpti ir žaisti
- 1 vnt. minkštas tramplynas - linksmiems šuoliams
- 4 vnt.
Komplektą sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm) - skrydžiui per planetas
Komplektą sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm) - smagiam nusileidimui iš autobuso „stogo“
- 1 vnt. kamuolių baseinas - kupinas spalvų ir džiaugsmo
- 1 vnt. tramplynas - šuoliams ir energijos iškrovai
Komplektą sudaro:
- 1 vnt. čiuožykla (aukštis - 100 cm) - smagiems nusileidimams
Konstrukcija pagaminta iš patikimų 40 x 40 mm plieninių profilių, padengtų minkštu putplasčiu ir apvilkta aukštos kokybės 1100 denier 650 g/m² apsauginiu PVC audiniu. NEOLINI® - tai inovatyvi vertikali žaidimų sistema, suteikianti daug aktyvaus judėjimo ir pramogų galimybių net mažose erdvėse. Modulinių konstrukcijų sistema leidžia kurti įvairaus dydžio ir formos žaidimų erdves - nuo mažų darželių kampelių iki įspūdingų žaidimų aikštelių. Vaikai gali laipioti, čiuožti, kabinėtis ir šokinėti, o skirtingo aukščio lygiai leidžia jiems išbandyti naujas trasas kasdien.
NEOLINI® - tai inovatyvi vertikali žaidimų sistema, suteikianti daug aktyvaus judėjimo ir pramogų galimybių net mažose erdvėse. Modulinių konstrukcijų sistema leidžia kurti įvairaus dydžio ir formos žaidimų erdves - nuo mažų darželių kampelių iki įspūdingų žaidimų aikštelių. Vaikai gali laipioti, čiuožti, kabinėtis ir šokinėti, o skirtingo aukščio lygiai leidžia jiems išbandyti naujas trasas kasdien.
NEOLINI® - tai inovatyvi vertikali žaidimų sistema, suteikianti daug aktyvaus judėjimo ir pramogų galimybių net mažose erdvėse. Modulinių konstrukcijų sistema leidžia kurti įvairaus dydžio ir formos žaidimų erdves - nuo mažų darželių kampelių iki įspūdingų žaidimų aikštelių. Vaikai gali laipioti, čiuožti, kabinėtis ir šokinėti, o skirtingo aukščio lygiai leidžia jiems išbandyti naujas trasas kasdien.
tags: #zaidimai #taikomi #neigaliesiems