Darbuotojo laikinas nedarbingumas - sudėtingas teisinis ir praktinis klausimas, kuris remiasi griežtomis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos bei darbo ministro patvirtintomis taisyklėmis ir nuostatomis. Šiame straipsnyje nuodugniai aptarsime esminius teisinius aspektus, susijusius su darbuotojo nedarbingumo metu atliktu patikrinimu valgykloje, taip pat specialistų ir darbdavių pareigas ir teisės aktų įgyvendinimą.
Elgesio taisyklės ir prievolės nedarbingumo metu
Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos bei darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. V-533/A1-189, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo privalo būti supažindintas su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu, kurias nustato gydytojas išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Gydytojas pasirašytinai supažindina asmenį su taisyklėmis bei įrašo telefono numerį arba gyvenamosios vietos adresą į Elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistemą (EPTS).
- Nedarbingumo metu privaloma vykdyti gydytojo nurodymus ir likti namuose, taip pat atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kai to pareikalauja Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas nedarbingumo kontrolei.
Griežtai draudžiama nedarbingumo metu:
- Neatvykti į gydytojo paskirtą laiką patikrinti darbingumo ar į GKK posėdį.
- Nesilaikyti gydymo, diagnostikos ar slaugos režimo.
- Dirbti, mokytis, keliauti ar dalyvauti kultūros, sporto ir kitose pramogose.
- Vartoti alkoholį, narkotikus ar psichotropines medžiagas.
- Atvykti pas gydytoją neblaiviam ar apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Šio tipo pažeidimai laikomi elgesio taisyklių pažeidimais, už kuriuos Valstybinis socialinio draudimo fondo valdyba gali nutraukti ligos išmokų mokėjimą bei kreiptis į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), sprendžiančią dėl asmens darbingumo.
Patikrinimai ir kontrolė nedarbingumo laikotarpiu
Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių motinystės atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės numato, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių specialistai arba darbdaviai turi teisę nustatyti galimus taisyklių pažeidimus ir, esant pagrindui, inicijuoti patikrinimus.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Gydytojų konsultacinė komisija atlieka laikinojo nedarbingumo ekspertizę, sprendžia ginčytinus klausimus dėl paciento darbingumo ir priima sprendimus dėl ligos pašalpos skyrimo arba neskyrimo. Jei buvo nustatyti elgesio taisyklių pažeidimai, informacija apie tai įrašoma į EPTS.
Asmenys, kuriems buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas slaugant šeimos narį ar vaiką, privalo tinkamai rūpintis prižiūrimu asmeniu, nes elgesio taisyklių pažeidimai, pavyzdžiui, neslauga, taip pat gali būti vertinami kaip pažeidimai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos funkcijos
Fondo valdybos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei yra atsakingi už:
- Nedarbingumo laikotarpiu vykdomą patikrinimą ir elgesio taisyklių pažeidimų nustatymą.
- Asmenų kvietimą atvykti į sveikatos priežiūros įstaigą darbingumo patikrinimui.
- Nutraukimą ligos pašalpos mokėjimo ir nepagrįstai išmokėtų sumų išieškojimą.
Darbdavių teisės ir pareigos nedarbingumo laikotarpiu
Darbdaviui darbingumo laikotarpis suteikia apsaugą nuo darbuotojo atleidimo, tačiau jis turi teisę inicijuoti patikrinimus ir gauti informaciją apie darbuotojo darbo negalėjimą. Svarbu pažymėti:
- Darbdavys neturi teisės reikalauti darbuotojo atvykti į darbą ar vykdyti darbines funkcijas per nedarbingumo laikotarpį.
- Darbdavys gali sudaryti komisiją elgesio taisyklių pažeidimams nustatyti ir pateikti duomenis Fondo valdybai.
- Nutarus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo sveikatos būklės, darbdavys privalo gerbti Darbo kodekso nuostatas ir laikytis įspėjimo terminų.
Darbo kodeksas bei sveikatos apsaugos įstatymai draudžia atleisti darbuotoją tik dėl ligos ar nedarbingumo, išskyrus atvejus, kai objektiviai įvertinus medicinines išvadas gydytojo nustatytas darbingumo apribojimas leidžia konstatuoti, kad darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir pratęsimas
Laikinas nedarbingumas išduodamas gydytojų ir registruojamas per e.sveikata sistemą. Maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis gali būti:
| Laikotarpis | Aprašymas |
|---|---|
| 122 kalendorinės dienos | Nepertraukiama liga, kurios metu išduodamas nepertraukiamas nedarbingumo pažymėjimas |
| 153 kalendorinės dienos | Ilgalaikis nedarbingumas su pertraukomis per 12 mėnesių |
Pasibaigus šiems terminams ir tęsiant gydymą, gydytojas siunčia pacientą į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl ligos tęstinumo ar darbingumo lygio nustatymo. GKK gali rekomenduoti siųsti asmenį į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA) dalyvumo lygiui nustatyti.
Jei nedarbingumo pažymėjimas nutraukiamas anksčiau dėl nustačius nedarbingumo taisyklių pažeidimą, tai ne visada reiškia nedarbingumo pabaigą - galutinį sprendimą priima gydytojas ar GKK atsižvelgdama į asmens sveikatos būklę.
Nematoma Lietuvos istorija. Panevėžio Tulpiniai
Darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės
Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato darbuotojo teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, kai dėl ligos ar kitos sveikatos būklės jis negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų arba turi slaugyti šeimos narį, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Nutraukdami darbo sutartį pagal šią nuostatą, darbuotojai privalo pateikti gydytojo ar kitos sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, patvirtinantį profesinį netinkamumą ar darbo apribojimus. Darbdavys turi teisę vertinti pateiktą dokumentaciją prieš priimdamas sprendimą.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Darbdavys draudžiamas atleisti darbuotoją vien tik dėl ligos, o nutraukimo procesui taikomi prailginti įspėjimo terminai pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms, pvz., sergantiems sunkia liga arba auginantiems nepilnamečius vaikus.
Darbuotojo elgesys valgykloje ir kiti praktiniai aspektai nedarbingumo metu
Darbuotojas, turėdamas leidimą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, neturėtų užsiimti veikla, kuri prieštarauja gydymo režimui ir elgesio taisyklėms, įskaitant lankymąsi valgykloje be svarbios priežasties ar kitus veiksmus, trukdančius sveikti.
Darbdavys ar patikros įstaigos turi teisę gauti informaciją apie galimus pažeidimus, tačiau laikantis pacientų teisių ir duomenų apsaugos įstatymų, sveikatos duomenys suteikiami tik su paciento sutikimu arba įstatymų nustatytais atvejais.
Dažniausios darbo teisės problemos ir kaip jas spręsti
- Atleidimas nedarbingumo metu - draudžiamas, išskyrus išimtinius atvejus, kai darbuotojas negali atlikti darbo funkcijų dėl objektyvių medicininių priežasčių.
- Darbo sąlygų keitimas - turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, o darbuotojas turi teisę nesutikti; darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso nuostatas, jei nesutariama.
- Darbo sutarties nutraukimas dėl sveikatos - darbuotojas turi teisę nutraukti Darbo kodekso 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu, pateikdamas sveikatos priežiūros dokumentus.
- Ligos išmokos skiriamos tik už tinkamai patvirtintą nedarbingumo laikotarpį, o jų mokėjimas gali būti nutrauktas dėl elgesio taisyklių pažeidimų.
Apibendrinimas
Darbuotojo nedarbingumo metu atliktas patikrinimas valgykloje ir kiti su elgesiu susiję aspektai yra griežtai reglamentuojami teisės aktų. Laikantis taisyklių, galima ne tik apsaugoti darbuotojo teisėtus interesus, bet ir užtikrinti teisingą ligos išmokų skyrimą bei darbo santykių stabilumą.
tags: #vyr #virejos #nedarbingumo #metu #valgykloje #atliktas