Pastaruoju metu daug diskutuojama apie socialinių įmonių veiklą ir jų efektyvumą įdarbinant neįgaliuosius bei kitus pažeidžiamus asmenis. Socialinių įmonių asociacija „Kylanti gervė“ vienija dalį šių įmonių ir aktyviai dalyvauja diskusijose dėl socialinių įmonių įstatymo tobulinimo.
Socialinės įmonės turi ne vieną privilegiją, kuri leidžia siurbti pinigus iš biudžeto: yra atleistos nuo pelno mokesčio, gauna valstybės pagalbą atlyginimams mokėti, turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, panaudos pagrindais joms gali būti perduodamas valstybės turtas.
Seimo narių planams viešojoje erdvėje garsiausiai prieštaravo būtent N. Briedis. Socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ atstovas pavasarį teigė, kad dėl siūlomų pokyčių neįgalieji praras darbo vietas, pablogės jų įdarbinimo galimybės.
Socialinių įmonių atstovai tokią kritiką atmeta: šiose įmonėse turi galimybę dirbti apie 6 000 neįgaliųjų, per metus papildomai įdarbinama apie 700 negalią turinčiųjų. Socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ vadovas Nerijus Briedis teigia, kad mielai įdarbintų sunkią negalią turinčiuosius, tačiau jie neieško darbo. Šiuo metu tarp 11 tūkst. darbo biržoje užsiregistravusių darbo ieškančių neįgaliųjų - vos 3 turi sunkią negalią.
Lietuvoje trečdalis žmonių su negalia skursta: įstaigos pripažįsta – net nežino neįgaliųjų skaičiaus
Neįgaliųjų įdarbinimo problemos
Vis dėlto, ne visi patenkinti dabartiniu neįgaliųjų įdarbinimo modeliu. Didžiausią valstybės paramą gaunančios socialinės įmonės steigiamos kaip grybai po lietaus, tačiau sunkią negalią turintieji kaip buvo, taip ir lieka neįdarbinti.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Birutė Šapolienė teigia, kad proto negalią turintiesiems nėra jokių galimybių rasti darbo. Socialinės įmonės įdarbina tik darbo rinkai patrauklius asmenis. Tai patvirtino ir VšĮ „Sopa“, padedančios neįgaliesiems rasti darbo, vadovė Jurga Kuprytė. Jos teigimu, darbdaviai ieško „sveikų“ neįgaliųjų. Proto, psichikos negalią turintieji iš karto atmetami.
VšĮ „Sopa“ vadovė sako kartą buvusi išvaryta iš darbo pokalbio, kai pasiūlė įdarbinti žmogų su intelekto negalia. Socialinių įmonių paskirtis, pasak Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorės Henrikos Varnienės, turėtų būti įdarbinti sunkią negalią turinčius žmones. Juk jos gauna ne tik subsidiją darbo užmokesčiui, bet ir nemoka pelno mokesčio, šioms įmonėms suteikiama pirmumo teisė dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, garantuojamas kreditavimas verslui plėsti iš Europos struktūrinių lėšų.
Siūlomi įdarbinimo modelio pakeitimai
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Zigmantas Jančauskis įsitikinęs, kad šiuo metu veikiančių socialinių įmonių tikslas yra ne įdarbinti neįgaliuosius, o kuo daugiau uždirbti. Joms paranku įdarbinti tą negalią turintįjį, kuris gali dirbti pilnu krūviu. Socialinėse įmonėse, pasak Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko, turėtų dirbti tik tie, kurie tikrai nepajėgs dirbti atviroje darbo rinkoje.
Be to, jos galėtų būti tarpinė stotelė, kur neįgalieji įgytų darbo įgūdžių pakeliui į kitą darbą. Daugeliui neįgaliųjų užtektų tik pritaikyti darbo vietą, suteikti reikiamas paslaugas.
Premjero Algirdo Butkevičiaus padėjėja Genovaitė Paliušienė taip pat įsitikinusi, kad socialinės įmonės turėtų tapti panašesnės į socialinį verslą - t. y. siekti spręsti vienokias ar kitokias visuomenės problemas. Tam pritaria ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Daiva Kvedaraitė, kuri atskleidė Europos Komisijos poziciją: socialinės įmonės turi siekti ne pelno, o socialinių tikslų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėja Raminta Krulikauskienė pabrėžė, kad socialinės įmonės ir socialinis verslas yra skirtingi dalykai. Pastarasis mūsų šalyje įsibėgėja. Kol kas parengta tik socialinio verslo koncepcija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė atkreipė dėmesį, kad parengtas Socialinių įmonių įstatymo projektas, kuriame numatyta, kad socialinės įmonės statusas galės būti suteiktas ne tik akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kaip yra šiuo metu, bet ir viešosioms įstaigoms. Be to, į projektą įtrauktas reikalavimas 15 procentų įmonės lėšų investuoti į veiklą.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos vadovės H. Varnienės manymu, reinvestavimas turėtų būti kur kas didesnis - net iki 100 procentų. H.Varnienės manymu, dabartinis neįgaliųjų įdarbinimo modelis - neefektyvus.
Socialinių įmonių įstatymo projektas
Nauja socialinių įmonių įstatymo redakcija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburtoje darbo grupėje buvo svarstoma ketverius metus. Išvydę ketverių metų ministerijos darbą Seimo nariai nusprendė jo net nesvarstyti.
„Analizavome vakarų šalių patirtį, bet nei vienoje iš jų nėra sukurta tobula socialiai pažeidžiamų asmenų įtraukimo į darbo rinką sistema. Nekantriai laukiame kokį modelį pristatys Seimo nariai. Socialinės įmonės iš Seimo narių tikisi aiškios valstybės politikos tikslinių grupių integravimo į darbo rinką klausimu.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ketverius metus bandome įrodyti, jog tikslinių grupių integracija veikia pernelyg lėtai. Visą laiką sakome, jog pertvarkos reikia ir mes jos norime. Ne visos socialinės įmonės veikia pavyzdingai, tačiau galimus nusižengimus privalo fiksuoti valstybės institucijos ir bausti.
Verslininko nuomonė
Į DELFI redakciją kreipėsi anonimu likti norėjęs verslininkas, kuris papasakojo, kaip jam siūlė gauti socialinės įmonės statusą. Jis pasakojo, kad Lietuvoje veikia kelios socialinių įmonių steigimu užsiimančios konsultacijų bendrovės, tarp kurių yra ir N. Briedžio „Sopro Consulting“.
„Jie važiuoja per potencialius klientus ir siūlo jiems tokią paslaugą: jūs mums X pinigų ir procentų nuo paramos, o mes jums padėsime sutvarkyti visus dokumentus“, - sakė pašnekovas. Jis pastebėjo, kad Lietuvos darbo birža (LDB) išties griežtai vertina įmones, kurios nori gauti socialinės statusą, todėl kartais tenka pavargti.
Tokiu būdu realiai niekas nepasikeičia, bet juridiškai viskas sutvarkyta ir jau galima prašyti paramos. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos duomenimis, socialinėms įmonėms per metus skiriama apie 30 mln. eurų. DELFI šaltinis teigė, kad konsultacijų bendrovė už statuso gavimą gali paprašyti ir 20 tūkst. eurų, tačiau verslininkui esą tai vis tiek apsimoka.
Pašnekovas pripažino, kad Lietuvoje yra kelios socialinės įmonės, kurios realiai vykdo savo misiją, tačiau jos įsikūrusios iškart po 2004 metų, kada Socialinių įmonių įstatymas pradėjo galioti. „O visa kita yra tiesiog pinigų pasiėmimas, nes darbuotojai padaro tą patį darbą, kaip ir sveikieji. Tik verslas gauna labai dideles kompensacijas už juos“, - sakė jis.
Neįgaliųjų komisijos duomenimis, Lietuvoje veikia 170 socialinių įmonių, kuriose dirba beveik 9,5 tūkst. žmonių.
Nors N. Briedis dar pavasarį tvirtino, kad „Sopro Consulting“ nutraukia veiklą, įmonė ir toliau sėkmingai dirba. „Sodros“ duomenimis, 2017 metų lapkričio 21 dieną įmonė turėjo 23 darbuotojus, o vidutinis atlyginimas rugsėjį siekė 1258,48 euro „ant popieriaus“.
DELFI pasiteiravo jo paties, tačiau iš pradžių pasidomėjo „Sopro Consulting“ įkainiais.
- Kiek pas jus kainuoja gauti socialinės įmonės statusą?
- Tai nėra taip paprasta. Reikia žiūrėti, ar jūsų veikla tai atitinka, ar su įstatymo koncepcija susiję. Nuo daug ko labai priklauso.
- Man vienas verslininkas, kuris bandė gauti statusą, sakė, kad kainuoja 20 tūkst. eurų.
- Mes esame konsultantai ir realiai, kai konsultuojame... Čia kaip ir europinį projektą parašyti irgi kainuoja, tai čia lygiai tas pats kainuoja.
- Ar čia viskas gerai, kad jūs viešai atstovaujate poziciją prieš socialinių įmonių pertvarką, o privačiai jūsų įmonė pelnosi iš dabartinės sistemos?
- Pažiūrėkime, ką jis inicijuoja. Jei pažiūrėtume nuo 2008 metų, tai neįgaliųjų darbuotojų socialinėse įmonėse padaugėjo.
- Jūs suprantate, kad dabartinė sistema jums leidžia uždirbti? Ir jūs prieštaraujate pertvarkai.
- Nesutikčiau su jūsų pasakymu. Mes konsultuojame, lygiai taip pat dirbame ir su europiniais projektais, kokie žmonės kreipiasi, tiems ir konsultuojame, kaip ką daryti. Jeigu nebus šito, tada yra europiniai projektai.
- Man susidarė įspūdis, kad socialinių įmonių statuso suteikimas yra viena pagrindinių jūsų veiklų, nes įvedus į „Google“ „socialinių įmonių steigimas“, pirmoje paieškos rezultatų vietoje yra „Sopro Consulting“ ir net jūsų tinklapis taip vadinasi.
- Ar taip vadinasi, aš abejoju.
- Pabandykite pats.
- Aš dabar nesu prie kompiuterio, bet mes pajamas gauname ir iš kitų konsultacinių veiklų - tai normali praktika.
- Jūs gegužę sakėte, kad „Sopro Consulting“ nutraukė veiklą dėl keičiamo reglamentavimo.
- Taip.
- Bet jūs nenutraukėte veiklos.
- Mes naujų klientų nebeieškome, tiesiog baigiame vykdyti savo įsipareigojimus prieš esamus klientus. Aš dabar esu išvykęs, jau keturis mėnesius. Buvau truputį pasirodęs Lietuvoje.
- Jūs žadėjote emigruoti.
- Taip, aš dabar esu Ispanijoje.
Seimo narių pozicija
Lapkričio 9 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje A. Maldeikienė sakė, kad pertvarkant socialinių įmonių sistemą sprendžiamas neįgaliųjų įgalinimo, o ne valstybės paramos klausimas. „Egzistuoja klausimas, kaip neįgalieji galėtų veikti atviroje darbo rinkoje, ne specializuotose įmonėse, kurios sukurtos tarsi uždari kombinatai, bet kaip jie galėtų labiau integruotis į tą patį pasaulį, kuriame gyvename mes visi“, - sakė ji.
Seimo narė taip pat piktinosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbu, nes per metus problemos išspręsti nepavyko.
J. Džiugelis sakė, kad Neįgaliųjų komisijoje parengtos koncepcijos pagrindu turi būti parengti įstatymo projektai, kurie kalbėtų apie tai, kad žmogus eidamas dirbti į bet kokią organizaciją atsineštų su savimi taip vadinamą krepšelį. „Eitų didelis paketas paslaugų paskui žmogų, t.y. darbo asistento pagalba, tam tikri mokymai. Taip pat išlieka darbo užmokesčio subsidijos, tačiau tik pirmos grupės neįgaliesiems, o antros ir trečios grupės - subsidijos negali būti taikomos. Visiems bus pailgintų atostogų kompensavimas. Manome, kad darbdaviui to nereikėtų prisiimti“, - dėstė parlamentaras.
Ši Seimo narių parengta koncepcija oficialiai perduota SADM, pristatyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, o iki gruodžio 8 dienos Vyriausybė turėtų parengti atitinkamus teisės aktus, kurie toliau bus svarstomi Seime.
J. Džiugelis taip pat yra kreipęsis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad ši ištirtų socialinių įmonių veiklą.
„Turimais duomenimis, daugiausia socialinių įmonių gaunamų lėšų tenka darbo užmokesčio subsidijoms, nors neįgalieji atlieka darbus, už kuriuos įmonės gauna pelnus. Be to, vis dažniau gauname skundų, kuriuose socialinėse įmonėse dirbantys asmenys tikina, kad jaučiasi tarsi įrankiai valstybės finansinei paramai ir technikai gauti. Maža to, kai kurių socialinių įmonių deklaruojama veikla, pavyzdžiui, darbas statybose ar miško kirtimo darbai, neatitinka neįgalaus žmogaus galimybių. Kitų neįgaliesiems sudaromos darbo sąlygos niekuo nesiskiria nuo negalios neturinčiųjų, nors gaunamos valstybės lėšos turėtų būti darbo vietų pritaikymui“, - teigė jis.
tags: #socialiniu #imoniu #asociacija #kylanti #gerve