Vis dar pasigirsta abejonių, ar priklausomybę galime laikyti liga. Ar vartojantį alkoholį, psichoaktyvias medžiagas, panirusį į azartinius lošimus asmenį laikyti sergančiu, ar tai valios trūkumas? Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, dažnai atrodo, jog tai silpnybė, o ne liga. Veikiausiai todėl ir atsiduriame tragikomiškoje padėtyje, kai visuomenei turime įrodyti, jog tai liga, o priklausomam asmeniui įtikinamai išaiškinti ligos reišimosi ir gyvenimo būdo priežastinį ryšį.
Pradžių pradžia: kaip pradėjo formuotis gydymo ir suvokimo mechanizmai
Pradžių pradžia: psichoaktyvias medžiagas žmonės vartoja nuo seno. Tačiau esminis pokytis įvyko 19 a. pradžioje atradus morfiną. 1861 m. morfinas imtas naudoti JAV pilietiniame kare dalyvavusiems kareiviams gydyti. Deja, tokio gydymo pasekmės pasireiškė tuo, kad dalis kareivių vėliau kentėjo nuo morfino priklausomybės. Dvidešimto amžiaus pradžioje gydytojai heroiną skirdavo neramiems kūdikiams, moterims nuo menstruacijų skausmų ar nemigos kankinamiems žmonėms. Heroinas buvo pardavinėjamas be recepto vaistinėse, o laudaniumo (opioidas) galėjai rasti dažnos šeimos vaistinėlėje. Tačiau netruko išryškėti tokio vartojimo bėdos - besivystančios priklausomybės. Todėl 1914 m. JAV išleistas pirmasis narkotinių medžiagų prekybą bei vartojimą ribojantis įstatymas.
Psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas pirmoje savo mokslinėje publikacijoje „Über Coca“ (liet. Ant Kokos) 1884 m. rašė, jog kokainas yra veiksminga priemonė alkoholio ir morfino priklausomybėms gydyti. Vėliau paaiškėjo, jog šis gydymo būdas ne tik nebuvo sėkmingas, bet ir sukelia skaudžias pasekmes. Froidas šį būdą taikė savo draugui - kokainu jį mėgino gydyti nuo morfino priklausomybės. Deja, gydymas ne tik nepadėjo, bet ir baigėsi draugo mirtimi. Šaltiniuose minima, jog Froidas pats dvylika metų vartojo kokainą, ir nėra tikslių duomenų, ar buvo nustojęs vartoti. Dr. Howard Markel daro prielaidą, kad stiprių asmeninių sukrėtimų išgyvenimas vis dėlto jam padėjo nustoti vartoti. Mat Z. Froidas iš esmės pakeitė gyvenimo būdą - griežta dienotvarkė, dideli darbo krūviai. Jis keldavosi prieš septintą ryto ir iki išnaktų intensyviai dirbo: per dieną priimdavo ne mažiau kaip 12 pacientų, daug rašė, skaitė paskaitas. Paties Froido nuostata priklausomybės atžvilgiu gana aiški: priklausomybė nėra išgydoma, ji gali būti tik pakeičiama kita priklausomybe. Toks požiūris išlikęs iki šių dienų, nes paaiškina dažną atkrytį ar kitokį gyvenimo būdą. Sveikstantys priklausomi asmenys psichoaktyvių medžiagų vartojimą tiesiog pakeičia kitomis intensyviomis veiklomis.
Tęsdamas, Jungas netiesiogiai inspiravo Anoniminių Alkoholikų brolijos atsiradimą. Jo patarimai apie „aukštesnį proto išlavinimą“ ir „malonei veikiančias“ bei „draugų pagalbą“ paskatino Oxfordo grupelės radimąsi ir atsiradusios dvylikos žingsnių programos pagrindus. 1939 m. pasirodė knyga „Anoniminiai Alkoholikai“, kurioje aprašyta dvylikos žingsnių programa. Liga buvo pradėta žiūrėti kaip elgesio sutrikimas, o gydymo principai pradėta formuluoti kaip kompleksiniai. Tačiau sekė laikotarpis, kai mokslas apleistas, vadinamas „Narcos“ žaidimų laikotarpiu; priklausomybių tyrimai buvo sąstingio laikotarpiu, o tik 20 amžiaus pabaigoje ir 21 amžiaus pradžioje vėl įsisuko politiniai ir moksliniai tyrimai.
Neurologijos atverdžiai: smegenys ir atlygio sistema
Akademinis nušvitimas: pradėta tyrinėti priklausomybės ligas. Dr. Nora Volkow tapo vienu iš pionierių neuroskenavimo metodų panaudojime, įrodžius, kad priklausomybė yra galvos smegenų liga, pasižyminti funkciniais ir struktūriniais pokyčiais. Pirmą kartą šie tyrimai leido užčiuopti ligos prigimtį ir paaiškinti elgesį susijusiu su smegenų sritimis.
Taip pat skaitykite: Teismų praktika dėl atleidimo iš VT
Taip pat nustatytos pagrindinės galvos smegenų atlygio sistema ir jos komponentai, kurie daro įtaką smegenų sričių atsakingų už motyvaciją bei emocijas. Daug žinoma apie dopamino ir noradrenalino vaidmenį, ir jų ryšį su priklausomybės sindromu. Smegenys yra plastinės - gali atsistatyti, bet tai užtrunka ir priklauso nuo amžiaus, vartojimo stažo, vieno ar kito piktojo derinio. Po 6 mėnesių gali pradėti atsistatytis pažeista sistema, bet rezultatų svyravimas labai platus.
Dirba mokslininkai, siekdami įgalinti arba pagreitinti atsistatymo procesus. Tačiau didžiulis kliuvinys - atmintis: prisiminimai, kuriuos kuria patirtos pojūčių kelionės, gali būti įtraukiantys ir skatinti atkrytį. Eksperimentai, kuriuos veda Kembridžo elgesio ir klinikinių neuromokslų instituto tyrimai, ieško būdų selektyviai išformuoti dirgiklius ir sutrikdyti priklausomybės ciklą. Tačiau tai tik vienas iš trijų pagrindinių ligos reiškimosi sritčių: biologinė, psichologinė ir socialinė.
Biologinė dalis apima gliukozinę grandinę: endorfinų sintezės slopinimą, opioidinius receptorius, dopaminą bei serotonino stresinį balansavimą ir kt. Alberiaus prielaidos rodo, kad alkoholis ir narkotikai didina dopaminą synapsėse, keičia serotono lygmenis ir aktyvina opioidinius receptorius. Todėl remiantis neurobiologinėmis nuorodomis, priklausomybė nėra vien tik „valia“ ar „laisva pasirinkimo teisė“.
Kodėl priklausomybė yra kompleksiška: biopsichosocialinis modelis
Biologinio požiūrio pagrindas - genetiniai veiksniai: paveldimumas lemia apie 40-60% indvidualios rizikos sirgti alkoholizmu. Taip pat tyrimai rodo, kad genetiniai etiologiniai veiksniai sąveikauja su socialiniais veiksniais. Patologiniai potraukiai, tolerancija ir abstinencijos reiškiniai yra tik „ligos“ dalys. Tačiau pačios rizikos veiksniai nėra vien tik genetiniai; jie suspaudžiami į kultūrinį-socialinį kontekstą, elgesio mokymąsi bei traumas.
Psichologiniai veiksniai, kaip nerimas, depresija, impulsyvumas, bei socialinės aplinkos veiksniai - šeimos, draugų, darbo aplinka - derinami su biologiniais. Taip pat aptariama gretutinė psichikos sveikata: priklausomybė dažnai sutampa su nerimu, depresija ar kitais sutrikimais. NIMH ir EUDA analizės rodo, kad tarp priklausomybės ir psichikos sutrikimų egzistuoja glaudūs ryšiai, o du sutrikimai dažnai apsunkina gydymą ir didina atkryčių riziką.
Taip pat skaitykite: Netekto darbingumo išmoka: kas svarbu žinoti
Šeimos, socialinių ryšių ir pagalbos sistema turi būti įtrauktos į gydymo procesą. Integruotas gydymas - kai psichiatras, psichologas ir socialinis darbuotojas dirba kartu - yra laikomas efektyviausiu, ypač kai kalbama apie gebėjimą susidoroti su gretutine psichikos sveikata. Gydymo planai turi būti individualūs, derinant medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir socialinę pagalbą (darbas, finansų valdymas, šeimos terapija). Taip pat svarbu įtraukti artimuosius ir socialinę aplinką į reabilitacijos proceso etapą.
Nauji požiūriai: kada priklausomybę laikyti liga?
Nauji apibrėžimai psichoaktyvių medžiagų vartojimo sutrikimams (DSM-5) akcentuoja elgesio sutrikimą, o abstinencija ir fiziologiniai požymiai nebeatrodo pagrindiniai diagnostikos kriterijai. Yra teigiamų nuorodų, kad iššifruojantį vaidmenį atlieka galvos smegenų sistema su potraukio moduliais, tačiau elgesys, potraukis, tolerancija ir atkrytis lieka svarbiausi dalių mąstuose. Taigi priklausomybė - tai ilgesnis, progresuojantis elgesio sutrikimas, kurio esmė - kompulsatyvus medžiagų vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių.
Lietuvoje diagnozuojama remiantis TLK-10 kriterijais, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama integruotam gydymui, prekybauojam su lošimais, interneto naudojimo priklausomybe ir kitomis elgsenos problemomis. Gydymo plėtra Lietuvoje įrodo, jog yra prieinamos kompleksinės paslaugos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir socialinė pagalba. Tai leidžia žengti į platesnį supratimą, jog priklausomybė yra ne tik „prisirišimas“ prie medžiagos, bet ir daugybė kitų veiksnių, kurias reikia spręsti kartu.
Priklausomybės gydymas: nuo detoksikacijos iki palaikomojo periodo
Priklausomybės gydymas taikomas kompleksiškai, derinant vaistinius ir nemedikamentinius metodus. Vaistai gali būti skiriami norint mažinti potraukį, palengvinti abstinencijos simptomus ar palaikyti atsigavimą. Naltreksonas, nalmefenas, disulfiramas ir kiti agentai gali būti derinami su psichoterapija ir socialine pagalba. Detoksikacija ambulatorinė arba stacionari - priklauso nuo sunkumo; sudėtingesniais atvejais gali būti taikoma ligoninė. Palaikomasis gydymas - metadonas ar buprenorfinas - dažnai skiriami ilgesniam laikotarpiui, siekiant užkirsti kelią atkryčiams ir suteikiant pacientui galimybę kurti naujus įpročius, darba, socialinius santykius ir gyvenimo struktūrą.
Taip pat svarbus psichologinis ir socialinis palaikymas: individuali psichoterapija, šeimos terapija, socialiniai darbuotojai, pagalba integruojantis į darbo rinką, tinkami finansiniai sprendimai ir gyvenimo organizavimas. Pritarimas šeimoms ir artimiems asmenims - kopriklausomų žmonių įtrauktis - yra būtinas žingsnis sėkmingai reabilitacijai. Tačiau svarbiausia aiški komunikacija: „priklausomybė - tai lėtinė neurobiologinė liga, o ne moralinė ydė“; gydymas reikalauja ilgo, nuoseklaus darbo ir pagalbos ekosistemos.
Taip pat skaitykite: kaip eksploatacijos trukmė veikia gedimų rodiklius
Žvilgsnis į ateitį: nauji tyrimai ir praktika Lietuvoje
Vilčių teikia faktas, kad jau yra veiksmingų, moksliniais tyrimais pagrįstų kompleksinių gydymo paslaugų, kurios jau yra prieinamos ir Lietuvoje. TLK-10 diagnostikos kriterijai skaidriai atspindi priklausomybės sindromą ir galimą elgesio pokyčių spektrą, o DSM-5 nurodo, kad svarbiausia - elgesys. Integruotas gydymas, gydytojų, psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų komanda, taikant vaistus ir psichoterapiją vienu metu, yra laikomas efektyviausiu metodu. Taip pat svarbu ankstyvas pagalbos teikimas ir bendradarbiavimas su šeima bei socialine aplinka.
Socialiniai darbuotojai, šeimos gydytojai ir savivaldybės psichikos sveikatos centrai vaidina svarbų vaidmenį, kad pacientai gautų reikalingą pagalbą. Reikšminga išvadas rodo, jog kalbant apie lošimus ir interneto priklausomybes, šios paslaugos integruojamos į bendrą priklausomybių gydymo tinklą. Taip pat pabrėžiama, jog klaidingos durys - kai žmonės tikisi, kad gydymas bus vienas „stebuklingas“ veiksmas - neturėtų būti pagrindinis tikslas; reikia ilgalaikio darbas su elgesio keitimu, psichologine sveikata ir socialine aplinka.
Praktiniai patarimai skaitytojams
- Pripažinti problemą ir kreiptis į licencijuotas gydymo įstaigas - tai pirmasis žingsnis į sėkmingą atsistatymą.
- Ieškoti integruoto gydymo: psichiatro, psichologo ir socialinio pagalbininko bendras darbas dažnai duoda geresnių rezultatų.
- Atsižvelgti į gretutinių sutrikimų riziką ir gydyti juos kartu - tai sumažina atkryčio riziką.
- Atkreipti dėmesį į socialinę aplinką: keisti žalingus santykius ir įtraukti šeimą į gydymo procesą.
- Vengti pseudomokslinių priemonių ir „stebuklingų“ gydymo metodų; tik licencijuoti gydytojai gali užtikrinti saugų ir veiksmingą gydymą.
2 minučių neurologija: atlygio sistema
tags: #vidutinio #gedimu #greicio #priklausomybe #nuo #elemento