Šiame straipsnyje apžvelgiame II ir III pakopos pensijų fondų veiklą Lietuvoje, į jų rinką įtrauktų žmonių skaičių, faktinius rezultatus bei įtaką ilgalaikiam asmens finansiniam saugumui. Analizę grindžiame pateiktais duomenimis apie pelną, portfelių struktūrą, amžiaus grupių fondų veikimą ir valstybės įtaką kaupimui.
Pagrindiniai 2024-2025 metų rezultatai ir ilgalaikė perspektyva
Nutraukus automatinį įtraukimą į antrąją pakopą bei suteikęs galimybes pasitraukti iš antrosios pakopos, Lietuvos pensijų fondai išlieka patikimu ilgalaikio augimo šaltiniu. „Gyvenimo ciklo fondų“ principas leidžia didinti rizikingesnes investicijas jaunesniems dalyviams ir palaipsniui pereiti į saugesnes priemones artėjant pensijai, taip užtikrinant nuoseklų kapitalo augimą ir apsaugą nuo staigių rinkos svyravimų. Remiantis 2019 m. įgyvendintų pokyčių kryptimi, nuo veiklos pradžios iki 2025 m. pabaigos II pakopos fondų investicinė grąža išaugo apie 74,8% birželio pabaigoje, o bendras ilgalaikio kaupimo naudų skaičius per visą laiką viršijo 3 mlrd. eurų. Tai rodo, kad struktūriniai pokyčiai pensijų sistemoje duoda reikšmingą naudą net ir laikotarpiu su didesniais ekonominiais iššūkiais.
- 2025 m. pabaigoje vidutinis II pakopos dalyvis buvo sukaupęs apie 7,3 tūkst. eurų, iš kurių apie 2,6 tūkst. eurų - investicijų grąža. Per 2025 metus vidutinė investicinė grąža siekė 432 eurus.
- Trečiosios pakopos fondai 2025 m. fiksavo +6,0% bendrą svertinį vidurkį, o didesnės akcijų dalies fondai augo daugiau - iki +6,5%.
- 2025 m. birželio pabaigoje II pakopos fondų bendras turtas viršijo 9,2 mlrd. eurų, o III pakopos fondų turtas - apie 437,5 mln. eurų.
- Kaupiant ilgalaikėje perspektyvoje, įmokų dydžiai ir išmokų lygiai užtikrina, kad pensijų fondai liktų aktualus instrumentas, o valstybės įnašai papildomai didina asmens grąžą.
Amžiaus grupių fondų veiklos dinamikos
Analizuojant pagal amžiaus grupes, 37-50 metų dalyvių fondai praėjusiais metais demonstravo geriausius rezultatus (+6,8% per metus). Konservatyvūs „Turto išsaugojimo fondai“ fiksavo apie +3,5% per metus. Nuo 2019 metų konservatyviausio investavimo portfeliai išlaikė augimą laikui bėgant, o kai kurios jaunų dalyvių grupės (23-29 m. amžiaus) pasiekė labai aukštą grąžą nuo veiklos pradžios (viršijo +76% iki 2025 m.).“ Gyventojų turtas akumuliuojamas atsižvelgiant į jų amžių ir rizikos toleravimą, todėl portfeliai artėjant pensijai tampa saugesni.
Nors trečiosios pakopos fondų pelningumas laikotarpiu po 2024 m. pradžioje rodė nuosmukį (pvz., III pakopos fondų bendras svertinis vidurkis 2025 m. pradžioje buvo neigiamas dėl kai kurių rinkos svyravimų), ilguoju laikotarpiu laikotarpiu jo teigiama tendencija išliko. Ypač išsiskyrė naujai sukurti jauniausios kartos GCF fondai „Pensija 2003-2009“ (+3,2% lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu) ir 44-50 m. amžiaus grupės fondai (+2,91-2,82% priklausomai nuo grupės).
Goindex ir kiti fondų valdytojai: įtaka rinkai ir perspektyvos
Goindex fondų valdymas pasitelkė naujoves į rinką ir, esant galimiems reguliaciniams apribojimams, stabiliai augina portfelius. Nors jų valdomų lėšų dydis dabar yra nedidelis, tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus jų dalis rinkoje gali išaugti, kai bus tolstama nuo tradicinių modelių ir sustiprės pasyvios investavimo strategijos. Tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį į reguliavimo aplinką: II pakopos fondų turtas gali būti ribotai investuojamas į užsienio fondus dėl teisinių apribojimų, todėl kai kuriose situacijose Liuksemburgo ETFs gali būti laikomi praktiška investavimo alternatyva.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Bendras įmonių valdytojų poiūris į mokesčius ir pelningumą keičiasi. Nors 2022 m. kai kurios įmonės patyrė nuostolių, šiuolaikiniai administravimo mokesčiai ir portfelio dydžiai leidžia užtikrinti stabilų pelną, ypač kai portfeliai diversifikuojami tarp akcijų, obligacijų ir kitų priemonių. Dėl kai kurių ribotų nutraukimo galimybių II pakopos fondų investicijų likvidumas kartais laikomas trūkumu, tačiau tai taip pat gali būti privalumas, kai siekiama ilgesnio laikotarpio stabilumo ir apsaugos nuo trumpalaikių nuostolių.
ESG ir tvarumas investavime
Investuojant į pensijų fondus vis svarbesniu kriterijumi tampa ESG reitingas. MSCI ESG duomenys suteikia įžvalgas apie įmonių aplinkosaugos, socialinį tinkamumą ir gerą valdymą; tai gali turėti įtakos ilgalaikei finansinei įmonei. ESG orientuotos įmonės dažnai rodo aukštesnį veiklos efektyvumą, mažesnę darbuotojų kaitą bei geresnį rizikos valdymą, todėl gali būti patrauklesnės pensijų fondų kontekstui, ypač kai siekiama tvaraus augimo per ilgą laiką.
2026 metai ir priimti teisės aktų pokyčiai
2025 metais priimti įstatymų pakeitimai Lietuvoje įtvirtino nuostatas: atsisakyta automatinio įtraukimo į II pakopą, artimiausi dveji metai suteiktos galimybės pasitraukti be papildomų sąlygų, įsigaliojo lankstesnis įmokų mokėjimas bei galimybė dalį lėšų atsiimti sunkiai susirgus ar nesulaukus pensinio amžiaus. Taip pat padidinta vienkartinės išmokos pensijos atveju riba. Šie pokyčiai dėlės į žmogaus pasitikėjimą pensijų sistema, skaitmeninėse platformose suteiks galimybes geriau valdyti savo lėšas ir skatins asmeninę atsakomybę už senatvės finansinį saugumą. LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, jog nors kai kurie žmonės iš II pakopos išstos, tai neturės neigiamos įtakos likusiųjų dalyvių pensijų kaupimui ir ilgalaikei grąžai. Valstybė vis dar prisideda papildomai - kas mėnesį pridedama po 1,5% nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2026 m. kiekvienam papildomai kaupiančiam gyventojui valstybė pridės apie 400 eurų.
II pakopos ir III pakopos fondų įsigilinimas: ar verta investuoti?
Analitikai pabrėžia, kad pensijų kaupimas yra maratonas, o ne sprintas. Net esant laikiniems nuosmukiams, ilgalaikiai rezultatai išlieka teigiami ir viršija infliaciją. II pakopos fondai orientuojasi į gyventojų amžių: jaunesni dalyviai renkasi didesnę akcijų dalį, o artėjant pensijai didinamas saugesnių instrumentų vaidmuo. Pasaulio patirtis rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje referenciniai rodikliai ir toliau generuoja stabilų augimą, o valstybės įnašai didina tikėtiną grąžą. Tuo pačiu prisimintina, kad portfelio sudėtis, mokesčiai ir reguliavimas turi būti aiškūs ir skaidrūs, kad vartotojai galėtų priimti informuotus sprendimus.
Apibendrinimas apie įmokas, išmokas ir našumą
Pausėję laikotarpiai rodo, kad dauguma fondo portfelių viršija 70% ilgalaikį pelningumą nuo veiklos pradžios, o portfeliai su naujomis GCF struktūromis demonstruoja geresnį atsparumą rinkos svyravimams. Per pastaruosius metus pensijų fondų bendras turtas Lietuvoje išaugo žymiai: II pakopos fondų turtas birželio pabaigoje buvo apie 9,2 mlrd. eurų, o III pakopos - apie 437,5 mln. eurų. Taip pat matoma, kad per 6-12 mėnesių laikotarpį didesnė akcijų dalis portfeliuose dažnai kompensuoja rinkos nuosmukius, užtikrinant ilgalaikės grąžos stabilumą.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Infografikai ir papildomi ištekliai
| Amžiaus grupė | Prieaugis nuo veiklos pradžios (%) |
|---|---|
| 23-29 m. | Viršija 76% (nuo 2019 m.) |
| 30-36 m. | +79,9% |
| 37-43 m. | +81,35% |
| 44-50 m. | +82,6% |
| 65-71 m. | Mažiau nei +0,9% metiniuose augimuose |
Pastaba: lentelė ir Infografikai pateikti kaip vizualizacijos pagal išskirtą išteklių informaciją. Jie papildomai iliustruoja pagrindines tendencijas ir padeda skaitytojams geriau įsivaizduoti ilgalaikio kaupimo dinamiką Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
tags: #pensiju #fondu #veiklos #rezultatu #lietuvoje #vertinimas