Ikimokyklinis amžius yra vienas svarbiausių vaiko raidos etapų, o vaikų, turinčių elgesio ir kalbos sutrikimus, ugdymas reikalauja ypatingo dėmesio ir specializuotų metodikų. Šiame straipsnyje aptariami elgesio ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo ypatumai ikimokyklinėje įstaigoje, analizuojami įvairūs ugdymo metodai ir strategijos, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir ypatumus.
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) samprata ir vaiko ypatumai
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai poreikiai, atsirandantys dėl įvairių raidos sutrikimų, negalių ar kitų sunkumų, trukdančių vaikui sėkmingai mokytis ir dalyvauti ugdymo procese. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, įskaitant elgesio ir (ar) emocijų sutrikimus, kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, aktyvumo ir dėmesio sutrikimus, autizmo spektro sutrikimus, kompleksines negalias bei socialinę atskirtį patiriančius vaikus.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Elgesio ir emocijų sutrikimai pasireiškia sunkumais kontroliuojant emocijas, impulsyvumu, agresija, nepaklusnumu ir kitais nepageidaujamais elgesio modeliais. Emocijos yra psichologinės būsenos, kurios daro didelę įtaką vaiko elgesiui, socialinei sąveikai ir mokymuisi.
Emocinių sutrikimų priežastys gali būti įvairios: centrinės nervų sistemos pažeidimai, socialinių kontaktų trūkumas ar nepilnavertiškumas vaikystėje, nepilna, nedarni šeima, nuolatiniai tėvų nesutarimai bei konfliktai, emocinių ryšių tarp tėvų ir vaikų trūkumai.
Kalbos sutrikimai
Kalba - vienas svarbiausių psichikos komponentų, dalyvaujantis visose žmogaus psichikos apraiškose. Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, kalbos vystymuisi įtaką daro nemažai psichologinių, socialinių ir fizinių veiksnių. Mokslinėje literatūroje išskiriamos įgimtos ir įgytos priežastys, kurios gali lemti vaikų kalbos sutrikimus. Įgimtos: genetika, biologiniai veiksniai, klausos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Kalbos ir socialinė raida
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai.
Autizmo spektro ir įvairiapusiai raidos sutrikimai
Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris veikia socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus.
Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.
Ugdymo metodai ir strategijos ikimokyklinėje įstaigoje
Ikimokyklinėje įstaigoje taikomi įvairūs ugdymo metodai ir strategijos, skirti elgesio sutrikimų turintiems vaikams. Klasikiniai ugdymo metodai: tai tradiciniai metodai, tokie kaip pokalbiai, aiškinimas, demonstravimas ir pratimai. Netradiciniai ugdymo metodai: tai įvairūs kūrybiniai metodai, tokie kaip dailės terapija, muzikos terapija, šokio ir judesio terapija, žaidimų terapija ir socialinių įgūdžių grupės.
Žaidimas yra pagrindinis ugdymo metodas ikimokyklinėje įstaigoje. Žaidimas padeda vaikams mokytis, bendrauti, spręsti problemas ir reguliuoti savo emocijas. Žaidimas ir savireguliacija yra glaudžiai susiję, nes žaidžiant vaikai mokosi kontroliuoti savo impulsus, laikytis taisyklių ir susitarti su kitais.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės bruožus
Komunikuojant aptariamos emocijos, stengiamasi jas ne tik atpažinti, bet ir įvardinti. Tas pats metodas vieną kartą pasiteisina, o kitą kartą - ne, ir tai priklauso nuo situacijos, aplinkybių, nuotaikos.
Elgesio intervencijos ir funkcinis elgesio vertinimas
Funkcinis elgesio vertinimas gali būti naudojamas Lietuvos sąlygomis renkantis ugdymo metodus, skirtus pakeisti autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko probleminį elgesį. Tačiau šio metodo taikymas reikalauja papildomų žinių, laiko ir energijos sąnaudų.
Elgesio intervencijos planas apima tokius metodus kaip antecedentinių įvykių manipuliavimas, siekiant sumažinti probleminio elgesio tikimybę ir padidinti pageidaujamo bei alternatyvaus elgesio tikimybę; DRA (diferencinis alternatyvaus elgesio stiprinimas); DRI (diferencinis nesuderinamo elgesio stiprinimas); bausmė. Elgesio intervencijos planas, kuris apima ugdymo metodus, skirtus pakeisti autizmo spektro sutrikimų turinčio vaiko probleminį elgesį, leidžia efektyviai ir greitai sumažinti probleminio elgesio epizodų skaičių.
Atliktas pusiau standartizuotas interviu, siekiant surinkti pirminius išplėstinius duomenis apie probleminį elgesį. Interviu klausimyną sudarė 35 klausimai iš 9 blokų. Sukurti du tiesioginio stebėjimo protokolai, siekiant surinkti duomenis apie probleminį elgesį. Parengtas probleminio elgesio korekcijos planas, taip pat stebėsenos protokolas, skirtas sekti probleminio elgesio epizodų skaičių ir nustatyti elgesio pokyčius.
Individualizuotas ir diferencijuotas ugdymas
Ugdymo individualizavimas reiškia, kad ugdymo turinys, metodai ir priemonės yra pritaikomi prie individualių vaiko poreikių ir ypatumų. Ugdymo diferencijavimas reiškia, kad ugdymo turinys yra modifikuojamas, siekiant patenkinti skirtingus mokinių poreikius ir gebėjimus. Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą pagalbą ir galėtų sėkmingai mokytis.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: asmenybės vystymosi teorijos
Specialistų komanda (logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, dailės, muzikos, šokio judesio terapeutai, socialinių įgūdžių grupės specialistas, socialiniai darbuotojai) dirba aplink vaiką, todėl visi specialistai yra specialiai parinkti.
Praktinės elgesio keitimo priemonės ikimokykliniame amžiuje
- Elgesio keitimo būdai apima individualiai vaikui pritaikytus būdus, galimybę pasišalinti iš dirginančios aplinkos, fizinius prisilietimus, veiklą būtent jam, muziką, asmeninį žaislą.
- Skirtingose situacijose taikomi skirtingi metodai. Labiausiai tinka užkandžiai, sensorinės-raminančios nusiraminimo priemonės, išbuvimas kartu vaiku, esant šalia ir jį palaikant.
- Vaikui gali būti sukuriamas atskiras nusiraminimo kampelis arba kampelis grupėje, leidžiama pačiam pasirinkti nusiraminimo vietą.
Pozityvaus elgesio skatinimas ir agresijos valdymas
Pozityvaus elgesio skatinimas grupėje: sukurti aiškias taisykles ir lūkesčius; girti ir apdovanoti už gerą elgesį; ignoruoti smulkų netinkamą elgesį; naudoti neigiamas pasekmes už rimtą netinkamą elgesį; būti nuosekliam ir teisingam.
Vaikų agresijos valdymas apima priežasčių nustatymą, mokymą įveikti pyktį, saugios aplinkos kūrimą ir suaugusiųjų pavyzdžio rodymą. Nustatyti agresijos priežastis: svarbu suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai. Mokyti vaikus įveikti pyktį: vaikams reikia išmokti atpažinti pyktį ir valdyti jį tinkamais būdais. Sukurti saugią aplinką: vaikai turi jaustis saugūs ir gerbiami. Būti pavyzdžiu: suaugusieji turi rodyti tinkamą elgesį ir spręsti konfliktus taikiai.
Fizinė ir emocinė ugdymosi aplinka
Fizinė ir emocinė ugdymosi aplinka turi didelę įtaką vaikų elgesiui ir savijautai. Svarbu sukurti saugią, jaukią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi gerbiami ir vertinami. Specialus centras, skirtas būtent vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, pritaiko viską nuo aplinkos iki specialistų, kad atitiktų vaikų, patiriančių iššūkių visose gyvenimo srityse, poreikius.
Bendradarbiavimas su tėvais ir ugdymo įstaigų procedūros
Sėkmingas elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su tėvais. Svarbu, kad tėvai ir pedagogai kartu aptartų vaiko poreikius, tikslus ir strategijas, bei nuosekliai taikytų jas namuose ir įstaigoje.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Vertinimo procedūros ir specialioji pagalba
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Įtraukusis ir integruotas ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.
Ankstyvoji intervencija ir jos reikšmė
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu.
Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime.
Ugdymo turinys ir praktinės rekomendacijos
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys. Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis.
Kas nustato specialiuosius ugdymosi poreikius?
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.
Ko galima išmokti iš specialiųjų poreikių turinčių vaikų?
Šiame straipsnyje aptariami specialiųjų poreikių turinčių vaikų elgesio ypatumai, apimant įvairius raidos sutrikimus, negalias, mokymosi sunkumus ir socialinius veiksnius, turinčius įtakos jų elgesiui. Straipsnyje remiamasi Lietuvos ir Vakarų šalių mokslininkų teorijomis, taip pat praktine patirtimi dirbant su specialiųjų poreikių vaikais.
| SUP grupė | Pagrindiniai ypatumai | Siūlomi ugdymo būdai |
|---|---|---|
| Elgesio ir emocijų sutrikimai | Impulsyvumas, agresija, emocijų reguliacijos sunkumai | Elgesio intervencijos, pozityvus skatinimas, nusiraminimo kampeliai |
| Kalbos sutrikimai | Tarimo, kalbos suvokimo ir raiškos problemos | Logopedinė pagalba, individualizuotos kalbos užduotys, muzikinės terapijos |
| Autizmo spektro sutrikimai | Socialinės sąveikos ir komunikacijos sunkumai, stereotipinis elgesys | Vizualinis struktūravimas, specialūs mokymo metodai, individualūs planai |
| Sensorinės / judesio sutrikimai | Motorikos ir sensorinės integracijos iššūkiai | Prieiga pagal universalaus dizaino principus, fizinė pagalba, specialūs įrankiai |
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
tags: #specifine #asmenybes #raida #specialiuju #poreikiu #mokiniu