Šiame straipsnyje gilinamės į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip - penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti. Apie šią teoriją kalbamės su psichologu Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Antanu Kairiu.
Didžiojo penketo bruožai
Kas yra Didžiojo penketo asmenybės teorija?
Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg). „Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, - pradeda pasakoti psichologas dr. A. Kairys.
Jis toliau aiškina, kad šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t. Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, - prideda jis.
Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, pašnekovo paprašėme apibūdinti šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi. Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
„Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, - teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.
Penki pagrindiniai asmenybės bruožai:
- Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi - tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
- Neurotiškumas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu.
- Atvirumas patirčiai. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius - mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.
- Sutarumas. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.
- Sąmoningumas.
Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas - mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus - ekstravertas.
Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, - pabrėžia dr. A. Kairys.
Kaip pritaikyti Didžiojo penketo teoriją?
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių - tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, - sako dr. A. Kairys.
Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.).
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Ryšys su sportiniu šaudymu
Šiame kursiniame darbe yyra daugiau panagrinėti dviejų pagrindinių asmenybės tipų: žmonių, linkusių į ekstraversiją ir intraversiją, sportinio šaudymo rezultatai. Psichologiniai tyrimai rodo, kad daugumoje komandinių sporto šakų didelė dauguma sportininkų yra ekstravertai. Individualiose sporto šakose dominuoja intravertai (Вайнштейн Л. Individualios sporto šakos reikalauja didelio savarankiškumo, neleidžia tikėtis pagalbos ir palaikymo iš draugų ar kolegų, sudaro sąlygas, leidžiančias veikti nepriklausomai nuo vidinės terpės. Šiuo metu yra manoma, kad aukštos klasės sporto varžybose stresinis poveikis yra toks didelis, kad intraversija padeda sportininkui išlaikyti savitvardą ir lengviau atlaikyti krūvius.
Tyrimo objektu buvo pasirinktos dvi Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos kursantų grupės, kuriose žinias įgyja po 24 asmenis (viso 48) nuo 2002 metų vasario 2 dienos. Sportinio šaudymo mokymas iš pistoleto „Margolin“ buvo pradėtas 2002 metų birželio mėn., o asmenybės testavimas buvo atliktas jau žinant ganėtinai daug šaudymo rezultatų, t.y. 2003 sausio mėn. vykdomas pagal Hans J. Eysenck (1963) asmenybės klausimyną (metodiką). Testo tikslas - išnagrinėti individualius asmenybės bruožus, nustatant bruožų pasireiškimo laipsnį.
Praktinį šaudymą iš sportinio šautuvo (pistoleto) „Margolin“ šios laidos Visagino pasieniečių mokyklos. kursantai atliko nuo 2002 m. birželio iki 2003 m. kovo mėnesio imtinai. IIš viso iš šio pistoleto kursantai šaudė septynis kartus atlikdami vienodą pratimą. Prieš atliekant praktinį šaudymą kursantai buvo gerai supažindinti su šaudymo technika bei buvo atlikta nemažai šaudymo be šovinių treniruočių. Po to sulyginu gautų šaudymo rezultatų pasiskirstymą tarp tam tikroms asmenybės tipų grupėms priklausančių žmonių.
Šaudymo varžybos
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
tags: #priklausomybes #asmenybes #dimensijos