Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Pernai PSDF lėšomis apmokamomis slaugos paslaugomis namuose naudojosi per 50 tūkst. gyventojų visoje Lietuvoje. Per pastaruosius trejus metus šių paslaugų skaičius išaugo beveik 4 kartus - nuo 660 tūkst. 2020 metais iki maždaug 2,5 mln. 2023-iaisiais. Taigi kasmet prireikia vis daugiau PSDF lėšų slaugos paslaugoms namuose apmokėti: nuo 12,4 mln. eurų 2020-aisiais iki beveik 38 mln.
Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 15 iki 29 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas. Pas mažą slaugos poreikį turintį pacientą specialistai, teikiantys slaugos paslaugas namuose, per kalendorinius metus nemokamai gali apsilankyti 52 kartus. Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną. Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 darbo dienas. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liekos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Spartus visuomenės senėjimas ir ilgalaikės ligos kelia naujų iššūkių žmonių kasdienybei. Kai tampa sunku tinkamai savimi pasirūpinti, slaugos paslaugos namuose tampa gyvybiškai svarbios. Pernai šių paslaugų prireikė daugiau nei 70 tūkst. gyventojų Lietuvoje. „Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą. Šios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar sunkiai sergantiems pacientams, kuriems reikia su sveikata susijusios priežiūros ir profesionalios pagalbos. Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną. Vertinama, ar žmogus gali savarankiškai apsitarnauti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, matyti, girdėti, judėti, orientuotis aplinkoje, reikšti mintis, taip pat įvertinamas gyvenamosios aplinkos pritaikomumas, artimųjų pagalba, specializuotos priežiūros poreikis. Klausimyną pildo šeimos gydytojas, šeimos gydytojo komandoje dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras (vyresnio amžiaus žmonių gydytojas), su gydytoju geriatru dirbantis slaugytojas, pacientą stacionare gydantis gydytojas arba slaugytojas. Slaugos paslaugos namuose gali būti skiriamos ir pacientams po operacijų, kai laikinai sutrinka jų gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savimi. Tokiu atveju slaugos poreikį nustato gydytojas chirurgas, kuris išrašo siuntimą ir pateikia slaugos rekomendacijas. Su siuntimu pacientui reikia kreiptis į savo polikliniką, kuri pasirūpins slaugos paslaugų teikimu namuose.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Padeda visa specialistų komanda. Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kam nustatytas jų poreikis, todėl visos pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi jas teikti prie jų prisirašiusiems gyventojams pačios arba sudaryti dėl jų sutartį su kita gydymo įstaiga. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandoje dirbantis specialistas paslaugas teikia pagal individualius paciento poreikius ir savo kompetenciją: Slaugytojas atlieka injekcijas, prijungia lašines, ima kraujo ar šlapimo mėginius, atlieka elektrokardiografiją, rūpinasi pragulų profilaktika, priežiūra, žaizdų ir dirbtinių kūno angų priežiūra, maitinimu per vamzdelį ir kt. Slaugytojo padėjėjas matuoja kraujospūdį ir temperatūrą, padeda pasirūpinti asmens higiena, teikia pagalbą maitinant, prausiant pacientą, keičiant jo padėtį ir kt. Kineziterapeutas padeda atkurti ar pagerinti judesių funkciją, stiprina fizinį pajėgumą. Ergoterapeutas moko kasdienių įgūdžių - nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar darbinių veiklų, padeda pritaikyti namų aplinką, parinkti pagalbines priemones: įtvarus, ramentus, vežimėlį, valgymo įrankius ir kt.
O. Burokienės teigimu, ambulatorinės slaugos paslaugos namuose - tai pagalba ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems: „Žinojimas, kad šalia yra slaugos specialistų komanda, suteikia daugiau ramybės ir pasitikėjimo, kad jų artimas žmogus galės jaustis oriai ir bus tinkamai prižiūrimas.“ Slaugos specialistai į paciento namus atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų - nuolatinė, visą parą trunkanti slauga namuose nėra teikiama.
Pagalba socialinės globos įstaigose. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, kuriose gyvena 25 ar daugiau žmonių ir kurios turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas. Jose apsilankę slaugos paslaugų namuose komandos specialistai gali atlikti tik šias paskirtas procedūras: paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, prižiūrėti dirbtines kūno angas, opas ar pragulas, išsiurbti gleives. Žmonėms, gyvenantiems socialinės globos įstaigose, kuriose nėra licencijos teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas arba kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės, gali būti teikiamos visos slaugos paslaugų namuose komandos specialistų paslaugos.
VLK duomenimis, fondo lėšomis apmokamas slaugos paslaugas namuose kasmet gauna vis daugiau Lietuvos gyventojų: 2023 m. jas gavo 60 tūkst., 2024 m. - 65 tūkst., o praeitais metais - per 70 tūkst. Augant poreikiui, didėja ir suteikiamų paslaugų apimtis bei finansavimas: 2024 m. suteikta 2,5 mln. paslaugų ir panaudota per 45 mln. eurų, o pernai - 2,7 mln. paslaugų, kurioms apmokėti prireikė daugiau nei 56 mln. eurų fondo lėšų. „Slaugos paslaugos namuose padeda pacientui gauti profesionalią pagalbą jautriu gyvenimo laikotarpiu, todėl itin svarbu skaidrumas ir aiškumas. Norime, kad šios paslaugos būtų teikiamos nuosekliai, kokybiškai ir laikantis nustatytos tvarkos, o pacientai jaustųsi saugūs bei tinkamai informuoti“, - pabrėžia O. Burokienė. Informacija apie suteiktas paslaugas skelbiama Sveikatos informacijos portale.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką dalimis?