Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Senatvės pensijos amžius Lietuvoje nuosekliai didėja ir 2026 metais pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos amžius ir stažas
Pensinis amžius 2026 metais ir vėliau: vyrams - 65 metai, moterims - 65 metai. Iki 2027 metų būtinasis stažas didėja iki 35 metų. 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 750 EUR, o turintiesiems būtinąjį stažą - apie 810 EUR. Tuo pačiu laikotarpiu tikimasi, kad vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Senatvės pensijos dydis Lietuvoje skaičiuojamas iš dviejų pagrindinių dalių: bazinės pensijos dalies ir individualiosios pensijos dalies. Bazinė pensijos dalis yra fiksuota ir mokama visiems turintiesiems būtinąjį stažą. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo sukaupto socialinio draudimo stažo ir apskaitos taškų (PAV) vertės.
Pinigų dydžio sudedamosios dalys
2026 metais bazinės pensijos dydis priklauso nuo įgauto būtinojo stažo (34,5 metų) ir fiksuotos bazinės pensijos/didėjimo. Bazinės dalies dydis: gebėjimo sukurti įtaką turi įgytas stažas ir įmokų dydis. 2026 metais vidutinė senatvės pensija, turint visą būtinąjį stažą, ≈ 810 EUR, o be jo - apie 750 EUR.
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijos dydis Estijoje
Papildomas paaiškinimas: papildomos įmokos (pvz., II pakopos pensijų fondas) gali padidinti ir bazinę, ir individualiąją pensijos dalis. Kuo daugiau įmokų sumokėte „Sodrai“ ar į kuriamus papildomus fondus, tuo didesnė bus pensija.
Pensijų skaičiavimas: bendroji ir individualioji dalys
Pensijų skaičiavimo principai: Bendroji pensijos dalis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo sukauptų apskaitos taškų ir taško vertės tuo metu. Taigi, norint paskaičiuoti atliktus padidinimus, būtina žinoti sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių ir metus, kuriais išėjote į pensiją.
Žemiau pateikti pavyzdžiai iliustruoja bendrus principus, tačiau kiekvieno žmogaus pensija gali skirtis dėl individualių aplinkybių, pavyzdžiui, išankstinės ar vėlyvesnės išmokos ir dirbto laiko. 2024-2025 m. metų duomenys iliustruoja, kaip keičiasi bazinė pensija, taško vertė ir bendroji dalis.
Pavyzdžiai (iliustratyvūs): bendroji ir individualioji dalys
1 situacija: asmuo išeina į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir 20 apskaitos taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi stažas mažiau nei būtinasis, bendroji dalis lygi bazinės pensijos dydžiui: Bazinės pensijos dydis 2024 metais - 269,77 euro, taško vertė - 6,38 euro. 2024 metų pensija: 269,77 + 127,60 = 397,37 EUR. 2025 metais bazinė dalis didėja iki 298,45 euro, taško vertė - 7,16 euro. 2025 metų pensija: 298,45 + 143,20 = 441,65 EUR.
2 situacija: asmuo išeina į pensiją su 42 metais stažo ir 40 apskaitos taškų. 2024 metais bazinė dalis - 269,77 euro. Kadangi stažas viršija būtinojo stažo ribą, bendroji dalis skaičiuojama proporcingai: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 EUR. Taško vertė 2024 metais - 6,38 euro; individualioji dalis: 40 x 6,38 = 255,20 EUR. Iš viso 2024 metais: 593,41 EUR. 2025 metais bazės dydis didėja iki 298,45 euro, taško vertė - 7,16 euro; bendroji dalis: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 EUR; individualioji dalis: 40 x 7,16 = 286,40 EUR; galutinis 2025 metų dydis: 660,57 EUR.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistemos apžvalga: palyginimas su Europos šalimis
3 situacija: asmuo išeina į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi stažas mažiau nei būtinasis, bendroji dalis lyg Bazinei pensijai: Bazinė pensija 2019 metais - 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė - 6,38 euro. 2019 metų pensija: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47 EUR. 2024 metais bazinė dalis didėja iki 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė - 7,16 euro. 2024 metų pensija: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47 EUR. 2025 metais pensija: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85 EUR.
Taip pat pažymima, kad „Sodra“ pranešimuose rodomas padidėjimas gali būti individualus ir priklausyti nuo įvairių aplinkybių. Vis dėlto egzistuoja bendri principai: sukomplikuoto stažo įtaka, įmokų dydžiai, taškų skaičius, bei metų, kuriuos išėjote į pensiją, pavedimai.
Persikėlimas į Lietuvą ir užsienio šalys
Senatvės pensijos skaičiuojamos pagal socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo pilietybės. Jei persikeliate į Lietuvą iš ES šalių ar Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Naudojimosi įrankiais ir skaičiavimai
Planavimui naudinga žinoti, kokias pensijas galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktinis įrankis, padedantis įvertinti prognozuojamą pensijos dydį pagal sukauptą stažą ir įmokas. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, kurią galima naudoti planuojant finansinę ateitį.
Taip pat galima naudoti skaičiuoklę „Senatvės pensijos amžiaus skaičiuoklė“ pagal gimimo datą. Bendroji dalis didėja dėl bazinės pensijos dydžio augimo, o individualioji dalis - dėl taško vertės augimo. Kiekviena dalis didėja atskirai - tai reziumuojama kaip indeksavimas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Santrauka apie svarbiausius rodiklius
Senatvės pensiją Lietuvoje sudaro dvi dalys: bendroji dalis ir individualioji dalis. Bendroji dalis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai išeinate į pensiją. Individualioji dalis priklauso nuo sukauptų apskaitos taškų ir taško vertės tuo metu. Indeksavimas vyksta kasmet - padidėja abi dalys, bet skirtingais pagrindais: bazinė dalis proporcingai pagal bazinį dydį, taško vertė - pagal įsigytų taškų skaičių.
Prieš renkantis ateitį: svarbiausi patarimai
- Pasinaudokite Sodros skaičiuoklėmis, kad įvertintumėte savo prognozuojamą pensijos dydį.
- Pasirūpinkite papildomomis įmokomis II pakopos pensijų fondui, kad padidintumėte tiek bendrąją, tiek papildomąją dalį.
- Apsvarstykite, kada išeiti į pensiją: dirbdami ilgiau galite didinti pensijos dydį.
- Prisijunkite prie asmeninės paskyros sodra.lt/gyventojui, kad tiksliai patikrintumėte sukauptą stažą, taškų skaičių ir bazinį dydį.