Lietuvoje senatvės pensija yra svarbi finansinė parama sulaukus pensinio amžiaus, leidžianti išlaikyti gyvenimo lygį bei užtikrinti finansinį saugumą. Valstybinė pensija suteikiama atsižvelgiant į amžių, darbo stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Nuo 2012 metų pensinis amžius kasmet kyla ir pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims 2026 metais. Norint gauti pilną senatvės pensiją 2026 metais, reikės turėti 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą, o iki 2027 metų būtinajam stažui bus reikalingi 35 metai.
Vidutinės senatvės pensijos dydis ir pokyčiai 2025 metais
Pasak „Sodros“, 2025 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje prognozuojama siekti 673 eurus, o tai yra 73 eurais didesnė nei 2024 metais, kai vidutinė pensija siekė 600 eurų. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, pensijos vidutinė suma padidės 81 euru ir sieks 721 eurą. Pensijos dydis gali skirtis atsižvelgiant į individualų sukauptą pensijų apskaitos vienetų skaičių, kuris priklauso nuo mokėtų draudimo įmokų dydžio.
Bazinė pensija 2025 metais bus 298,45 euro, o vieno pensijų apskaitos vieneto vertė - 7,16 euro. „Sodros“ duomenimis, jei pensija yra mažesnė už minimalių vartojimo poreikių dydį, pensijų gavėjams mokama papildoma priemoka, o nuo 2025 metų ši suma sieks 450 eurų. Tai reiškia, kad asmenims, turintiems būtinąjį stažą, bendra pensijų suma negalės būti mažesnė už šią minimalią ribą.
Skirtingos pensijų rūšys ir jų indeksavimas
„Sodros“ duomenimis, 2025 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės iki 42,29 euro, o tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Šios išmokos mokamos automatiškai ir yra skirtos pagerinti finansinę situaciją gaunantiems mažiausias pensijas. Pensijos indeksuojamos pagal tam tikrą indeksavimo koeficientą, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo augimą per septynis metus.
Finansų ministerijos prognozės rodo, kad 2025 metais pensijos gali kilti dar apie 8,5 procento. Tokiu atveju, pavyzdžiui, vidutinė pensija, siekianti apie 805 eurus, galėtų išaugti iki 873,5 euro. Tačiau faktiniai pokyčiai priklauso nuo individualaus stažo ir sukauptų apskaitos vienetų skaičiaus.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Kada mokamos pensijos ir jų pristatymas į namus
Senatvės pensijos, negalios, našlių ir kitų socialinio draudimo pensijų gavėjai sausį sulauks padidintų išmokų. Išankstinių senatvės pensijų gavėjai pokyčius pajus vasarį, nes šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį. Kitos išmokos, tokios kaip šalpos ir pareigūnų pensijos, taip pat bus padidintos vasarį.
Pensijos ir šalpos išmokos pristatomos į namus kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Šių paslaugų tiekėjai keisis kai kuriose teritorijose, pavyzdžiui, Širvintose, Kaune, Klaipėdoje ir kt. Į namus pensija pristatoma tiems gavėjams, kurie sulaukę 80 metų, turi negalią, reikalinga nuolatinė slauga arba gyvena vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus. Atvykęs darbuotojas paprašys pateikti asmens dokumentus ir gavęs išmoką, gavėjas turi pasirašyti išmokėjimo kvite.
Lietuvos pensijų sistema tarptautiniame kontekste
Pagal „Eurostat“ duomenis, 2022 metais vidutinė pensija Europos Sąjungoje sudarė apie 1345 eurus per mėnesį. Didžiausias pensijas gauna Liuksemburgo gyventojai - apie 2653 eurus per mėnesį, o Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje vidutinės pensijos taip pat ženkliai didesnės nei Lietuvoje.
Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą kol kas siekia apie 805,3 euro, o neturint - 471 eurą. Tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis. Tai lemia ir faktas, kad Lietuva pensijoms skiria santykinai mažiausiai lėšų - apie 7,3 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 12,9 proc. Daugiausiai pensijoms skiria Italija, Austrija ir Suomija, kur jų išlaidos siekia nuo 15 iki 17 proc. BVP.
| Šalis | Vidutinė pensija per mėnesį (eurais) | Išlaidos pensijoms (% BVP) |
|---|---|---|
| Lietuva | 805,3 | 7,3 |
| Liuksemburgas | 2653 | nėra duomenų |
| Danija | ~2500 | nėra duomenų |
| Švedija | 1870 | nėra duomenų |
| Suomija | 1757 | 15,2 |
| Italija | nėra duomenų | 17,0 |
| Austrija | nėra duomenų | 16,2 |
Dideles ir mažas pensijas gaunantys asmenys Lietuvoje
Lietuvoje yra apie 635,5 tūkst. pensijų gavėjų, tačiau tik labai maža dalis gauna daugiau nei 2 tūkst. eurų pensijas - tokių asmenų yra tik 1469. Dauguma jų gyvena didmiesčiuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Dideles pensijas dažniausiai gauna vyrai. Ši statistika atspindi didelį pensijų skirtumą ir socialines nelygybes.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Kodėl pensijos Lietuvoje ne visada pakankamos pragyvenimui?
Daugelis pensininkų susiduria su finansiniais sunkumais, dėl ko dažnas verčiasi dirbti po pensijos. Pavyzdžiui, turguje galima pamatyti vyresnio amžiaus žmones, kurie prekiauja savo rankdarbiais arba namuose pagamintais produktais, kad papildytų savo pensiją. Tokia situacija rodo, kad gaunamos pensijos dažnai nepakanka visapusiškam pragyvenimui užtikrinti.
Pensijų mokėjimas persikėlus į Lietuvą iš užsienio
Jei asmuo persikelia į Lietuvą iš kitų ES/EEE šalių, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, jis toliau gaus pensiją iš tos šalies, kurioje dirbo ir mokėjo mokesčius. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada bei Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Jei persikeliate iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas, o pensija bus skirta Lietuvoje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekto 2025 metams pagrindiniai skaičiai
2025 m. „Sodros“ biudžetas planuojamas daugiau nei 8,646 mlrd. eurų pajamų ir apie 7,906 mlrd. eurų išlaidų, kurių didžioji dalis (apie 78 proc.) skirta pensijoms. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projekte numatyti tokie indeksavimo koeficientai ir dydžiai:
- Pensijų indeksavimo koeficientas - 1,1063;
- Bazinė pensija - 298,45 euro;
- Našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro;
- Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimo koeficientas - 1,014;
- Pensijų apskaitos vieneto vertė - 7,16 euro.
Prognozuojama, kad 2025 metais vidutinis senatvės pensininkų skaičius padidės iki 629 tūkst. (apie 7 tūkstančius daugiau nei 2024 metais), o vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės 12,7 proc., siekdama 721 eurą.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų