Lietuvoje atnaujintas teisinis reglamentavimas, susijęs su darbingumo lygiu, keičiant sąvoką į „dalyvumo lygis“. Šiame straipsnyje aptariami dalyvumo lygio nustatymo kriterijai, tvarka ir svarbūs pakeitimai, įsigalioję 2024 m. sausio 1 d.
Dalyvumo lygio nustatymo esmė
Pakeitimu siekiama mažinti medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimo rezultatui, labiau atsižvelgiant į konkretaus žmogaus individualius poreikius, dalyvumo sutrikdymą ir aplinkos kliuvinius. Nustatant dalyvumo lygį ar neįgalumo lygį, bus vertinamas asmens mobilumas, gebėjimas apsitarnauti, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kitos sritys, taip siekiant nustatyti asmens pagalbos poreikį.
Kam nustatomas dalyvumo lygis?
Dalyvumo lygis, vadovaujantis patvirtintu Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, nustatomas:
- Asmenims iki pilnametystės, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu.
- Vertinant asmens dalyvumą pirmą kartą, Agentūros teritoriniame skyriuje asmeniui dalyvaujant užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti į klausimus negali, į juos atsako asmens atstovas).
Dokumentai ir tvarka
Dokumentai, reikalingi dalyvumo lygiui nustatyti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė arba leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje), išskyrus atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
- Elektroniniai dokumentai E025 ar E003 ir E027 pateikti ESPBI IS - gydančio gydytojo parengtas siuntimas į Agentūrą ir kitus medicininius dokumentus, patvirtinančius siuntime pateiktą informaciją, prireikus - išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a) arba asmens sveikatos istorijos (forma Nr.).
Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. paštą.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi Teismų Praktikos klausimai
Situacijos, kai dalyvumo lygis nevertinamas
- Asmeniui nedalyvaujant paskelbto karantino laikotarpiu ar paskelbtos ekstremaliosios situacijos visoje šalyje laikotarpiu.
- Tuo atveju, kai asmuo, kurio dalyvumo lygis vertinamas, kviečiamas be pateisinamų priežasčių neatvyksta į Agentūrą arba atsisako dalyvauti dalyvumo lygio vertinimo procedūroje ar prašo dalyvumo lygio vertinimo procedūrą nutraukti.
Specialūs atvejai
Asmeniui, kuriam sunkus neįgalumo lygis buvo nustatytas dėl diagnozių, žymimų kodais F72 ir F73 (sunkus arba gilus protinis atsilikimas), sukakus pilnametystę, sunkus neįgalumo lygis Agentūros sprendimu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 priede nurodytais kriterijais, per 20 darbo dienų nuo pilnametystės sukakties dienos prilyginamas 0 procentų dalyvumo lygiui. Taip pat asmeniui (jo atstovui) paliekama galimybė, sukakus 18 metų, kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo įprasta tvarka, t. y. švietimas.
Aukštesniojo teisinio reglamentavimo pakeitimai švietimo srityje
Atnaujintas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Atskirų pakeitimų esmė:
- Nuo šiol bendrieji ir specialieji kriterijai, kuriuos atitinkančios mokyklos gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, numatyti įstatyme.
- Mokyklos turi turėti mokyklos ugdymo planą, materialioji aplinka turi būti kuriama vadovaujantis švietimo aprūpinimo standartais, mokymosi aplinka turi būti pritaikoma mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti ir atitikti higienos normas.
- Nevalstybinė mokykla ugdymą turi grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta savitos pedagoginės sistemos samprata.
- Jeigu mokyklos skirtos šalies (regiono) mokiniams, turi atitikti papildomus kriterijus, tokius kaip bendrabutis arba vežimas į mokyklą ir atgal, ir kt.
- Nustatyti atvejai, kada mokymo lėšos iš valstybės biudžeto neskiriamos ir kada mažinamos.
Kiti pakeitimai
- Aplinkosaugos srityje - pakeistas mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (6 straipsnio 4 dalis) dėl lengvatų taikymo plastiko, PET ir kombinuotų pakuočių atliekoms perdirbus.
- Būstas - patvirtintas Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos patikrinimo tvarkos aprašas.
- Dokumentai priimti - piliečių registravimo sertifikatams gauti taisyklės (svetainės registracijos ir elektroninės paslaugos).
Bylų nagrinėjimas ir diskriminacijos apsauga
Nauja redakcija išdėstyta Lietuvos medicinos norma MN 73:2023 „Darbo medicinos gydytojas“. Patvirtintas Mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos sudarymo tvarkos aprašas. Nuo diskriminacijos darbe nukentėję asmenys gali rinktis keletą teisinių kelių, kaip ginti pažeistas teises. Tačiau tik teismas gali priimti kompensacinio pobūdžio sprendimus - grąžinti į darbą, priteisti neturtinę žalą ar pan.
2012 m. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikta byla M. M. Pareiškėja teigė, kad dėl struktūrinio pertvarkymo buvo panaikinta jos pareigybė ir pasirinkta iš pareigų atleisti ją. Šioje byloje pažymėta įrodinėjimo naštos perkėlimo diskriminacijos bylose taisyklė: pareiškėjas, nurodęs aplinkybes, leidžiančias spėlioti dėl diskriminacijos, preziumuoja diskriminaciją, o darbdaviui tenka įrodyti, kad priimtas sprendimas buvo pagrįstas objektyviais faktais. Taip pat konstatuota, kad konstituciniam lygybei užtikrinti būtina viešasis interesas - darbuotojo apsauga nuo diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose.
Taigi, byloje buvo pabrėžta, kad diskriminacijos įrodymai gali kelti įrodinėjimo naštą darbdaviui, o teismai turi įvertinti, ar sprendimai buvo pagrįsti objektyviais kriterijais, nesusijusiais su amžiumi ar kitomis diskriminuojančiomis nuostatomis.
Taip pat skaitykite: Biuletenio Nr. 40 apžvalga
Taikant šias nuostatas, teismai vertina konkrečias bylas, įskaitant struktūrinio pertvarkymo ir diskriminacijos klausimus, atsižvelgdami į faktinę situaciją, įrodymų pakankamumą ir teisės principų laikymąsi. Svarbu, kad bylų nagrinėjimo metu įrodinėjimo pareiga būtų teikta darbdaviui tuo atveju, kai kyla įtarimų dėl diskriminacijos ar kai įrodinėjama neatitiktis lygybės principui.
Motyvacinė dalis bylose
Teismai pabrėžia, kad diskriminacija gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė, o tai reikalauja objektyvių ir aiškių įrodymų, kad sprendimai buvo įvykdyti pagrįstu pagrindu. Viešasis interesas - užtikrinti lygybę darbo teisiniuose santykiuose ir apsaugoti darbuotojus nuo diskriminacijos - turi būti tinkamai ginamas teismų bylose.
Taip pat skaitykite: Teismų praktika dėl neįgaliųjų
tags: #teismu #sprendimai #del #darbingumo #lygio #nustatymo