Garantijos darbuotojams invalidams: Teismų praktika ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje

Darbas yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Ne veltui liaudies išmintis sako: "Kas nedirba - tas nevalgo!". Teisė į darbą, kaip viena iš žmogaus teisių, yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokios garantijos yra suteikiamos dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia, įsigaliojusios nuo 2022 m. rugpjūčio 1 dienos.

Darbo kodekso garantijos neįgaliesiems

Darbo kodeksas (DK) leidžia prašyti darbdavio dirbti ne visą darbo laiką neribotą laikotarpį, jeigu jūsų prašymas pagrįstas sveikatos būkle, neįgalumu, būtinybe slaugyti šeimos narį ar kitą kartu gyvenantį asmenį. Taip pat jeigu to prašo nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, auginantys vaiką iki 8 m., vienas auginantis vaiką iki 14 m. ar vaiką su negalia iki 18 metų.

Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).

Teisės, įtvirtintos Darbo kodekse:

• Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu.
• Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu.
• Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.
• Ilgesnis įspėjimo terminas - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.

Papildomos garantijos:

• Kasmetinės apmokamos atostogos: Jeigu turite negalią ar vienas auginate neįgalų vaiką iki 18 m., jums priklauso 25 d. d. apmokamų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 d. d. atostogų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.
• Nemokamos atostogos: Jei turite negalią, auginate vaiką su negalia iki 18 m. arba slaugote asmenį su negalia, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, darbdavys privalo tenkinti jūsų prašymą suteikti nemokamas atostogas.
• Mamadienis/tėvadienis: Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, gali pasinaudoti 2 laisvomis dienomis per mėnesį (arba sutrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę).
• Pirmenybė likti dirbti: Priklauso darbuotojams, kurie vieni augina neįgalų vaiką iki 18 m., taip pat vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis nei 55 proc.

Neįgalius darbuotojus, o taip pat darbuotojus, auginančius vaiką iki 18 m., įspėti apie atleidimą reikia prieš 1,5 mėn. Negalima be sutikimo skirti budėti pasyviai ar budėti pasyviai namie.

Taip pat skaitykite: Viskas apie socialines garantijas Ispanijoje

Tarptautiniai darbo standartai

Darbo santykiai pradėti reglamentuoti XX amžiaus pradžioje JTO, vėliau ES dokumentais. Asmens teisės darbo santykių srityje yra sudėtinė žmogaus teisių dalis.

Žmogaus teisės nėra vien tik valstybės vidaus reikalas - sulaukia vis daugiau tarptautinio dėmesio ir tampa tarptautinės teisės objektu. 1939 m. Vienoje vykusioje Pasaulinėje konferencijoje žmogaus teisių klausimais buvo akcentuota nuostata, kad visos žmogaus teisės tarpusavyje yra susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir nedalomos, todėl tarptautiniais dokumentais siekiama skatinti tarptautinės bendrijos visuotinę pagarbą visoms žmogaus teisėms.

Ypatingą reikšmę įgyvendinant žmogaus teisių apsaugą pasauliniu mastu turi tarptautinė organizacija - Jungtinės Tautos (JTO), kurios reglamentuoja įvairias žmogaus teisių sritis bei nustato žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.

Darbo santykių nutraukimo klausimus reglamentuoja ir kitos tarptautinės sutartys. Svarbiausia šiuo klausimu yra Europos Tarybos priimta Europos socialinė chartija, pasirašyta 1961 m. Europos Tarybos narių, kuri garantuoja pagrindines socialines ir ekonomines teises. Laikui bėgant Europos socialinė chartija evoliucionavo ir jos poveikis stiprėjo. Europos socialinės chartijos papildomas protokolas (1988 m.) bei Europos socialinė chartija (pataisyta) (1996 m.) išplėstė garantuojamų teisių sąrašą ir šiuo metu užtikrina efektyviausią tarptautinę žmogaus teisių apsaugą. Šios darbo santykius, yra Tarptautinės darbo organizacijos (toliau - TDO) konvencijos, kadangi istoriškai didžiausią įtaką turėjo tie tarptautiniai darbo standartai, garantuojantys darbuotojų teises, kurie buvo paskelbti TDO.

TDO yra Jungtinių Tautų specializuota organizacija, įkurta 1919 m. Versalio sutartimi. TDO svarbiausias tikslas - siekti socialinio teisingumo ir ginti visuotinai pripažįstamas žmogaus darbo teises.

Taip pat skaitykite: Individualios veiklos socialinio draudimo principai

Tarptautinės darbo organizacijos nustatomi tarptautiniai darbo standartai išdėstomi konvencijose, rekomendacijose bei kituose dokumentuose. TDO konvencijos yra universalios, kadangi jomis gali vadovautis skirtingos socialinės raidos valstybės.

TDO reglametuoja ir atleidimo iš darbo klausimus. Darbo santykių nutraukimą reglamentuoja 1982 m. TDO konvencija Nr. 158 "Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva" bei 1982 m. TDO rekomendacija Nr. 166 "Dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva". Konvencijos tikslas nustatyti principines nuostatas, kurios užtikrintų, kad atleidimas iš darbo būtų pagrįstas svarbia priežastimi.

TDO konvencijos principai:

• Darbo sutartis negali būti nutraukta (darbdavio iniciatyva), išskyrus, kai yra pagrįsta priežastis, susijusi su darbuotojo profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe arba pagrįstais įmonės poreikiais.
• Narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu arba darbdavio sutikimu ir darbo metu.
• Buvimas motinystės atostogose.
• Laikinas nebuvimas darbe dėl ligos ar traumos.

Konvencija reikalauja, jog darbo santykių nutraukimas turėtų pagrįstą priežastį, ir numato pareigą darbdaviui, įspėjus apie darbo sutarties nutraukimą, nurodyti atleidimo iš darbo priežastį.

Europos Sąjungos teisė

Nemažai dėmesio darbo teisės klausimams skiria ir Europos Sąjunga, leisdama direktyvas bei reglamentus. Europos Sąjungos institucijos (Europos Komisija ir Taryba) santykius tarp Europos Sąjungos ir TDO apibrėžia kaip kooperaciją ir konstruktyvų dialogą. vidinis Europos Sąjungos valstybių narių elgesio reguliavimas.

Pasirašant Romos sutartį 1957 m., trūko domėjimosi tarptautiniais darbo standartais vystymu Europos ekonominėje bendrijoje (EEB). To priežastis - silpna tiesioginė TDO įtaka Bendrijos formavimui. Vyravo požiūris, kad skirtingi darbo teisės standartai valstybėse narėse iškreips Europos bendrą rinką. Specialios priemonės suvienodinti socialinę politiką buvo vertinamos kaip neįgyvendintinos, išskyrus atvejį, jei visos Europos Bendrijos valstybės narės taptų TDO narėmis ir prisiimtų visus TDO konvencijų įsipareigojimus.

Taip pat skaitykite: Socialinės garantijos Lietuvoje

Šiuo metu Europos Sąjunga tapo svarbia dalyve tarptautinėje arenoje. Tai susiję su jos kaip regioninės organizacijos ekonomine jėga. Reikia paminėti, kad Europos Komisija nutarė dalyvauti TDO reformoje, siekiant užtikrinti efektyvesnę darbuotojų teisių apsaugą. Dalyvavimo TDO konstitucinėje reformoje tikslas, nustatytas Komisijos pranešime 2001 m. ir Tarybos rezoliucijoje 2003 m. Europos Komisija ir Europos Taryba pareiškė, kad planuoja teikti didesnę finansinę paramą, remiant TDO projektus.

Apibendrinant Europos Sąjungos ir TDO santykį, pabrėžtina, kad Europos Sąjungos institucijos santykius su TDO apibūdina kaip bendradarbiavimą ir konstruktyvų dialogą. Europos Sąjunga prisideda vystant tarptautinius darbo standartus, o TDO vengia ignoruoti Europos Komisijos pareiškimus.

Kaip žinome, Europos Sąjungos valstybės narės yra TDO narės, bet Europos Sąjunga kaip organizacija nėra TDO narė. Europos Sąjunga neturi atsakyti už savo valstybių narių TDO nustatytų standartų pažeidimus. Vadinasi, Europos Sąjunga kaip organizacija gali išvengti atsakomybės už tarptautinių darbo standartų neįgyvendinimą. Tai rodo, kad TDO įtaka Europos Sąjungai yra labai silpna, tuo tarpu Europos Sąjungos poveikis TDO išaugo.

Bendrijos steigimo metu buvo siekiama ekonominės integracijos tikslų, todėl valstybės narės į darbo santykių reguliavimą žiūrėjo labai siaurai. Kitaip sakant, darbo teisės normos buvo fragmentiškos ir darbo santykių teisinis reguliavimas buvo visiškai neišplėtotas. Tai reiškia, kad darbo santykių reguliavimas liko valstybių narių kompetencijai.

tags: #garantijos #darbuotojams #neigaliems #teismu #praktika