Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokia yra vidutinė senatvės pensija Estijoje ir kaip ji atrodo, lyginant su Lietuva bei kitomis Baltijos šalimis.
Baltijos šalys: Lietuva, Latvija ir Estija.
Pensijų dydžiai Baltijos šalyse
Oficialūs duomenys rodo, kad estų senatvės pensijos yra daug didesnės nei lietuvių ar latvių.
„Statistics Estonia“ skaičiuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį vidutinė senatvės pensija Estijoje buvo 789 eurai - taigi beveik 200 eurų didesnė nei Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Dabar Estijoje yra 310,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
„Sodra“ skelbia, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu yra 598 eurai.
Iš viso Lietuvoje yra beveik 623 tūkst. senatvės pensijų gavėjų.
Oficialusis Latvijos statistikos portalas skelbia, kad čia vidutinė senatvės pensija šių metų rugpjūtį buvo kiek didesnė nei 570 eurų.
Skaičiuojama, kad šioje šalyje yra 435 tūkst. senatvės pensijų gavėjų.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistema Airijoje: ką reikia žinoti
Taigi, lietuviai gali pasiguosti nebent tuo, kad Latvijoje pensijos yra dar mažesnės nei pas mus.
Primename, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija yra 538,8 euro. Tiems, kas turi būtinąjį pensijų stažą, mokama 574,1 euro vidutinė pensija, o kas neturi - 342,7 euro.
Pensijų apmokestinimas
Tiesa, Baltijos šalių vidutines pensijas lyginti kiek keblu, nes, kitaip nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu tik viršija nustatytą neapmokestinamų pajamų ribą.
Estijoje pensijos neapmokestinamos, jeigu neviršija 776 eurų, o Latvijoje - 500 eurų.
Esminis skirtumas tarp lietuviškų ir estiškų pensijų yra jų apmokestinimas. Estijoje, kaip ir daugumoje kitų ES valstybių, gyventojų pajamų mokestis taikomas tai pensijų daliai, kuri viršija neapmokestinamąjį dydį.
Taip pat skaitykite: Kaip keitėsi pensijos sovietinėje Lietuvoje?
Paprastai neapmokestinama ta estiškos pensijos dalis, kuri neviršija 8448 eurų per metus arba 704 eurų per mėnesį. Didesnės sumos apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčiu.
Pensijų indeksavimas Estijoje
Pensijos Estijoje kasmet nuo balandžio indeksuojamos nuo 2008 metų, įvertinus infliaciją bei privalomojo socialinio draudimo mokesčio įplaukų dinamiką per metus.
Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė siūlymą valstybės mokamas pensijas nuo balandžio 1 dienos padidinti vidutiniškai 10,6 proc., pranešė jos spaudos tarnyba.
Sulaukus suinteresuotų institucijų pritarimo ir vyriausybės patvirtinimo, vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 700 iki 774 eurų.
Toks augimas valstybės iždui papildomai atsieitų 212,3 mln. eurų per metus, tačiau jį pajustų maždaug 325 tūkst. pensininkų.
Demografinė padėtis ir pensijų sistemos tvarumas
Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, ir juos išlaikyti bus vis sunkiau.
Atsižvelgiant į bendrą gyventojų senėjimą, Europos Sąjungos šalyse ypatingas dėmesys skiriamas vyresnio amžiaus žmonių (55-64 metų) įtraukimui į darbo rinką ir jų užimtumo didinimui.
Siekiant užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, nuo 1994 metų pensinis amžius buvo ilginamas tik keturis kartus. Naujausias sprendimas - nuo 2027 m. pensinis amžius bus keičiamas atsižvelgiant į tikėtiną gyvenimo trukmę, t. y. pensinio amžiaus keitimas tampa statistinis ir priklauso nuo tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčių.
Šiuo metu pensinis amžius Estijoje yra 64 metai ir devyni mėnesiai, o 2027 metais pailgės iki 65 metų ir vieno mėnesio.
Pagal įstatymą pensinis amžius tvirtinamas specialiu dekretu prieš dvejus metus nuo pokyčių įsigaliojimo.
Nuo 2027 metų bus imta taikyti dar 2018 metais patvirtinta nauja sistema, pagal kurią kiekvieniems kalendoriniams metams bus nustatomas vis kitas pensinis amžius. Tai reiškia, kad galimybė išeiti į pensiją nebepriklausys nuo asmens gimimo metų, o bus nustatoma pagal jo amžių konkrečiais kalendoriniais metais.
Pensinis amžius Estijoje apskaičiuojamas remiantis tikėtina 65 metų amžiaus žmonių gyvenimo trukme ir atspindi penkerių metų laikotarpio vidurkį.
Palyginimui, Lietuvoje 2026 metais į pensiją galės išeiti 65 sulaukusios moterys ir tokio paties amžiaus vyrai (gimę 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau).
Pensijų dydžių palyginimas regione
Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau - 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje - 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje - 350 eurų (1.208 litus).
Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje - atitinkamai 304 eurai (1.050 litų) ir 232 eurai (801 litas).
„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją.
Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione - pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc.
Vidutinės senatvės pensijos Baltijos šalyse
| Šalis | Vidutinė senatvės pensija (eurais) |
|---|---|
| Estija | 789 |
| Lietuva | 598 |
| Latvija | 570 |
Nors vidutinė pensija Estijoje yra didesnė, svarbu atsižvelgti į apmokestinimo skirtumus ir kitus socialinius rodiklius, kad būtų galima pilnai įvertinti pensininkų padėtį kiekvienoje šalyje.