Mums reikalingi ir svarbūs visi jausmai, nes kiekvienas jų atleika tam tikrą funkciją. Konfliktai - natūrali santykių dalis. Konfliktas - tai skirtingų nuomonių, pažiūrų, tikslų susidūrimas.
Konfliktų priežastys globos namuose
Konfliktai tarp globos namų gyventojų gali kilti dėl daugelio priežasčių. Skirtingi charakteriai ir įpročiai: Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo įpročius, pomėgius ir charakterio bruožus. Susidūrus skirtingiems žmonėms vienoje erdvėje, natūralu, kad gali kilti nesutarimų. Sveikatos problemos: Fizinė ir psichinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus elgesiui. Demencija, Alzheimerio liga ar kitos ligos gali sukelti agresiją, irzlumą ar kitas nepageidaujamas reakcijas. Vienatvė ir socialinė izoliacija: Jaudulys dėl vienatvės ir atskirtumo gali paskatinti konfliktus, kaip būdą atkreipti į save dėmesį arba išreikšti susikaupusias emocijas. Ribotos erdvės ir išteklių: Gyvenimas globos namuose dažnai reiškia dalijimąsi ribota erdve ir ištekliais, tokiais kaip televizorius, skaitymo kampelis ar kiti bendro naudojimo objektai. Tai gali sukelti konkurenciją ir nesutarimus. Bendro gyvenimo normų nepaisymas: Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas.
Konfliktų valdymo stiliai ir strategijos
Mūsų reagavimo ir elgesio tendencijas konfliktinėse situacijose gan gerai apibūdina du esminiai konstruktai - asmeninis konflikto valdymo stilius ir konfliktų sprendimo strategijos. Konflikto valdymo stilius apibūdina tai, kokia yra pirminė mūsų reakcija į iškilusi konfliktą ir kokį elgesį jam suvaldyti pasirenkame instinktyviai. Nepatvirtinantis stilius. Nenorėjimas arba negebėjimas kalbėti apie savo jausmus, kai tai yra būtina. Tiesioginė agresija. Savo interesų gynimas naudojant tiesioginį puolimą. Pasyvi agresija. Užmaskuotas nepasitenkinimo demonstravimas. Patvirtinantis bendravimas. Minčių ir jausmų išreiškimas tiesiogiai, neprimetant savo nuomonės. Laikoma, kad patvirtinantis bendravimas yra mažiausiai žalos galintis sukelti konflikto valdymo stilius.
Tuo tarpu konfliktų sprendimo strategijos apibūdina tai, kaip mes esame linkę pasielgti jau apgalvoję esamą situaciją ir kokių veiksmų norime imtis toliau. Konfliktų sprendimo strategijos pasirinkimas yra individualus, labai dažnai susijęs su mūsų charakterio savybėmis, prioritetais ar netgi asmeniu, su kuriuo atsidūrėme konfliktinėje situacijoje. Bendradarbiavimas. Vengimas. Prisitaikymas. Dominavimas. Priešprieša prisitaikymui. Kompromisas.
Bendradarbiavimas ir kompromisas
Nors bendradarbiavimas gali atrodyti tinkamiausia konflikto sprendimo strategija, tačiau jos laikytis reikėtų gan atsargiai ir labai sąmoningai - egzistuoja rizika, kad abi pusės neturės galimybės ar noro vienodai išreikšti savo minčių bei jausmų, tad poreikiai gali būti patenkinti netolygiai, o tai kels nuoskaudas ir didins ateities konfliktų riziką. Kompromiso pasirinkimas šiuo atveju, nors ir reikalaujantis abiems pusėms kažko atisakyti, tačiau leidžia ugdyti sąmoningą konfliktinės situacijos įvertinimą bei išlaikyti harmoningą „gavimo - davimo“ santykį.
Taip pat skaitykite: Vaikų namų konfliktų įtaka
Prevencijos priemonės globos namams
Norint sumažinti konfliktų skaičių ir užtikrinti ramią atmosferą globos namuose, būtina imtis prevencinių priemonių: Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę. Užimtumo terapija: Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams. Bendravimo skatinimas: Reikia skatinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, organizuojant bendras veiklas, renginius ar tiesiog suteikiant galimybę pabūti kartu. Psichologinė pagalba: Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas.
Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta. Personalo mokymai: Globos namų personalas turi būti apmokytas spręsti konfliktus, atpažinti ankstyvus konfliktų požymius ir tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.
Konfliktų sprendimo žingsniai
Konflikto įsisąmoninimas. Jausmų atpažinimas ir reiškimas. Pirmiausia kiekvienas sau ir kitam turi juos įvardinti. Tikrųjų poreikių, norų, interesų nustatymas. Kad konfliktas būtų išspręstas efektyviai, reikia suprasti, ko noriu aš ir išsiaiškinti, ko nori kitas. Problemos sprendimo paieška. Sprendimo priėmimas ir susitarimas.
Konflikto metu reikia spręsti problemą. Tai bendradarbiavimo strategija, kuomet žmogus aktyviai dalyvauja konflikto sprendime, gina savo interesus, atsižvelgia į kito žmogaus nuomonę ir gali rasti visiškai abi puses tenkinantį sprendimą. Ši strategija naudojama, kai asmuo tiki, jog nesutarimą galima išspręsti nepaaukojant nė vienos pusės interesų, pvz.: „aš noriu laimėti ir noriu, kad tu laimėtum“.
Praktiniai žingsniai darbuotojams ir artimiesiems
- Dėmesingai išklausykite.
- Susilaikykite nuo gynybiškos reakcijos.
- Klysti yra normalu, kaip ir atsiprašyti, kai taip atsitinka.
- Pripažinti suklydus ir už tai atsiprašyti, jei įmanoma - pasiūlyti atlyginti žalą.
- Aptarti, kaip būtų galima pagerinti situaciją.
- Svarbu išklausyti kitą, tačiau tai nereiškia, kad reikėtų nereaguoti, kai kitas užgaulioja ar įžeidinėja.
Svarbu nepamiršti, kad yra tam tikros pagarbos taisyklės, todėl nereikėtų leisti kitam elgtis agresyviai ar kelti balso. Jei taip atsitinka, svarbu pasakyti, kad tai netinkama. Galima pasiūlyti keletą būdų nusiraminti: pasivaikščioti, kelioms minutėms atsitraukti, giliai pakvėpuoti.
Taip pat skaitykite: Suprasti socialinių vaidmenų konfliktą ir rasti išeitį
Intervencija ir tarpininkavimas
Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius konflikto požymius, reikia nedelsiant įsikišti ir padėti gyventojams išspręsti problemą. Išklausymas: Svarbu išklausyti abi konflikto puses, suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę ir jausmus. Tarpininkavimas: Jei gyventojai negali patys susitarti, galima pasitelkti tarpininką - globos namų darbuotoją, psichologą ar kitą autoritetingą asmenį. Kompromiso paieška: Svarbu padėti gyventojams rasti kompromisą, kuris tenkintų abi puses. Taisyklių priminimas: Jei konfliktas kyla dėl taisyklių pažeidimo, reikia priminti taisykles ir paaiškinti jų svarbą. Atsakingumas: Svarbu, kad gyventojai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes.
Organizacinės priemonės ir gerosios praktikos
Kaip galima pagerinti situaciją organizacijoje, kad konfliktai nesukeltų neigiamų pasekmių, o padėtų organizacijai augti ir tobulėti? Užslopintas konfliktas niekur nedingsta, psichologinė įtampa pasilieka ir gali išsiveržti kito konflikto metu, daug nepalankesnėje situacijoje, ir daug stipriau. Norint sėkmingai išspręsti konfliktą pačioje jo užuomazgoje, darbuotojai turi turėti tam tikrus gebėjimus. Konfliktas taip pat turi ir savitą dinamiką, kurią svarbu žinoti. Nuo to, kurioje fazėje yra konfliktas, priklauso galimybė jį sėkmingai išspręsti. Vadovas turi mokėti lanksčiai naudoti konflikto sprendimo strategijas, priklausomai nuo situacijos.
Globos namai tampa vis svarbesne grandimi visuomenėje, kurioje senėja populiacija. Deja, gyvenimas čia ne visada būna idiliškas. Konfliktai tarp gyventojų gali kilti dėl įvairių priežasčių, pradedant skirtingais charakteriais ir baigiant sveikatos problemomis.
| Priežastis | Prevencija / sprendimas |
|---|---|
| Skirtingi charakteriai | Individualus požiūris, bendravimo skatinimas |
| Sveikatos problemos | Psichologinė pagalba, reabilitacija |
| Riboti ištekliai | Tvarkaraščiai, taisyklių priminimas |
| Vienatvė | Užimtumo terapija, renginiai |
Kaip šeima gali padėti
Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.
Jūs patys modeliuojate savo vaikų auklėjimą. Juk vaikas yra kaip lengva medžio šakelė - į kurią pusę vėjas pučia, ten ir linksta. Svarbu nepamiršti, kad vaikai yra tėvų atspindys veidrodyje. Vaikai auga kopijuodami Jus, Jūsų elgesį, kalbą, gestus ir t.t. Konfliktus sprendžia irgi taip, kaip Jūs. Vaikai mokosi spręsti konfliktines situacijas - stebėdami ir kopijuodami Jūsų elgesį konfliktinėse situacijose. Kokį pavyzdį jiems rodote, tokį jie jį ir mato bei savo elgesiu kopijuoja.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Kai kreiptis pagalbos
Atminkite, kad jūs ne vieni. Jei turite klausimų, sunkumų spręsdami konfliktus ar kitas problemas, kurios sukelia stresą, paskambinkite, apsilankykite arba parašykite. Psichologai ir gerovės specialistai gali jums padėti. Jeigu patys suvokiate ir pastebite, kad dažnai patenkate į konfliktus ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime, tuomet nėra reikalo laukti.
tags: #konfliktas #globos #namai