Nūdienos visuomenėse informacijos srautų valdymo kontrolę iš masinės žiniasklaidos profesionalų perima informacijos vartotojai. Intensyvi interneto plėtotė, globalizacijos bei skaitmenizacijos procesai suteikė galimybę vartotojams ne tik gauti informaciją, bet ir ją kurti, dalytis su kitais.
Viena aktualiausių šiuolaikinės žiniasklaidos tendencijų yra įvairiuose socialiniuose tinkluose išraiškingai veikiantys bei įsitvirtinantys lyderiai - savo srities profesionalai, ekspertai, mėgėjai, itin aktyvūs vartotojai. Dalydamiesi savo kūryba, idėjomis, patirtimis, nuomonėmis pasirinktame socialiniame tinkle, lyderiai užmezga ir palaiko glaudžius santykius su kitais vartotojais, gauna grįžtamąjį ryšį, suburia didžiules sekėjų bendruomenes, formuoja jų nuomonę, pažiūras, daro joms tiesioginę įtaką. Šių platformų vartotojai, dalydamiesi informacija, sparčiai buriasi į bendruomenes, o jų lyderiai aktyvūs virtualių bendruomenių nariai ir interaktyviai bendrauja su savo sekėjais.
Socialiniai tinklai kaip magnetas traukia žmones prie jų jungtis, tačiau didelis įsitraukimas į juos gali sukelti daug pavojų. Itin svarbiu tampa gebėjimas kritiškai mąstyti apie socialinius tinklus, atpažinti juose sutinkamas rizikas ir suprasti, kaip galima jų išvengti. Naujienų medijos, pasižyminčios privilegija formuoti viešąją nuomonę ir ugdyti sąmoningumą, gali padėti kovoje su socialinių tinklų grėsmėmis, šviesdama visuomenę apie jų poveikį vartotojams ir apsisaugojimo nuo jo būdus.
Kaip socialinė žiniasklaida veikia 13–17 metų vaikų psichinę ir elgesio sveikatą
Socialinių Tinklų Poveikis Jaunimo Socializacijai
Svarbu nustatyti, ar ugdymas, edukacinės erdvės gali būti kuriamos socialinių tinklų pagalba ir kaip toks metodas yra vertintinas. Darbe siekiama pabrėžti, kad socialinių tinklų analizė - XX-ojo ir XXI-ojo amžių sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Būtent „socialinio tinklo“ sąvoka tapo viena pagrindinių sąvokų tiriant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje, medicinoje, vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Taigi ir ugdymo aspektu, išgryninant jauno žmogaus edukacinę erdvę, atlikus socialinį empirinį tyrimą, socialinių tinklų analizė - ne tik galimas, bet ir reikalingas darbas.
Darbo tikslas - nustatyti socialinių tinklų vaidmenį jaunimo socializacijos kontekste. Darbo uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Naujienų gavimas Lietuvoje per socialinius tinklus
- Pristatyti socializacijos sampratos ypatumus;
- Aptarti socialinio tinklo teorinius aspektus;
- Atskleisti veiksnius, skatinančius ir trukdančius akademinio jaunimo dalyvavimui socialiniuose tinkluose.
Šiame magistro darbe tyrimo objektas - socialiniai tinklai jaunimo socializacijos kontekste. Hipotezės:
- Interneto socialiniai tinklai šiandienos jaunimo tarpe - vienas iš svarbesnių socializacijos būdų;
- Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius tinklus jaunų žmonių tarpe.
Tyrimo metodologija: Darbo autorės nuomone galimos ir reikiamos kelios skirtingos socialinių tinklų analizės metodologinės kryptys, tačiau tikslingiausia daugiausia dėmesio skirti naujausioms tendencijoms, nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją dalį. Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimas yra trumpalaikis, todėl tikslingiausia, darbo autorės nuomone, buvo taikyti kelis tyrimo metodus, t.y. naudota trianguliacija. Siekiant atskleisti jaunimo grupei svarbius bei aktualius socialinio tinklo aspektus, pasirinktas kiekybinis (anketinė apklausa) bei kokybinis tyrimas, kuriam atlikti parengtas pusiau standartizuotas interviu ir focus grupė. Tyrimo hipotetinis modelis sudarytas pagal socialinio tinklo kaip edukacinės ugdymo erdvės metodą.
Magistro darbo generalinę tyrimo aibę (populiaciją) sudaro socialinė grupė - akademinis jaunimas. Šiuo atveju iš šios tikslinės socialinės grupės buvo atsitiktinai atrinkta 200 Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dieninių studijų studentai.
Lyderystė Socialiniuose Tinkluose
Youtube - populiariausias socialinis tinklas pasaulyje, kuriame dominuoja vizualinė komunikacija (vaizdo įrašai) kaip pagrindinė vaizdinės socialinės medijos priemonė. Mokslinės literatūros lyderystės tema nagrinėjimas, kitų teorinių šaltinių, vaizdinės komunikacijos medžiagos analizė ir savarankiškai atlikto tyrimo rezultatai patvirtino darytą prielaidą, kad Youtube lyderystei daug įtakos turi vaizdo turinio autentiškumas (savitumas), kuris atsiskleidžia per unikalią, įtaigią lyderio kūrėjo komunikaciją - verbalinę (žodžius) ir neverbalinę (nežodinius ženklus).
Lyderiai perduoda informaciją ir bendrauja su sekėjais vartodami ne tik žodžius, jie geba išradingai pasinaudoti nežodiniais ženklais: kūno kalba, veido išraiška, gestais, intonacija, apranga ir kt. Neverbalinis bendravimas dažnai būna efektyvesnis, nes padeda perduoti žodžiais neišreikštas emocijas (atvirumą, įsitempimą, atsipalaidavimą, džiaugsmą ir kt.).
Taip pat skaitykite: Kelionių agentūra "Baltic Clipper"
Socialinių Tinklų Rizikos ir Naujienų Medijų Vaidmuo
Darbo tikslas - išsiaiškinti, kaip naujienų medijos nušviečia socialinių tinklų poveikį vartotojams. Tikslui įgyvendinti buvo analizuojama mokslinė literatūra ir informacijos šaltiniai, taip pat atlikti du kokybiniai tyrimo metodai - kokybinė turinio analizė ir tikslinės grupės diskusija. Kokybinės turinio analizės metu buvo tiriamos 55 dviejų populiariausių šalies naujienų portalų (Delfi.lt ir 15min.lt) publikacijos socialinių tinklų tema.
Mokslinės literatūros analizės ir empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad tirtose šalies naujienų medijose konstruojamas socialinių tinklų poveikio diskursas daugiausiai orientuotas į neigiamų socialinių tinklų aspektų išryškinimą. Jų teikiamos naudos vartotojams yra nustelbiamos keliamo pavojaus saugumui, sveikatai, asmeniniam įvaizdžiui ir savivertei. Buvo išsiaiškinta, kad kritiškas socialinių tinklų vertinimas naujienų medijose atsispindi ir skaitytojų požiūryje į juos. Informavimas apie socialinių tinklų poveikį, išryškinant neigiamus akcentus, prisideda prie kritinio mąstymo ugdymo.
Projekte bus tęsiami socialinės gerovės tyrimai, kurie buvo pradėti 2010 metais. Pakartotinis papildyto socialinės gerovės modulio įtraukimas užtikrins longitudinę palyginamąją (8 metų) Lietuvos duomenų analizę ir leis atskleisti visuomenės nuostatų/ patirčių socialinės gerovės srityje kaitą. Šis modulis apima šalies socialinės struktūros vertinimus, prioritetinių socialinių problemų, valstybės vaidmens, socialinės politikos pagrindinių pasiekimų vertinimus, socialinio saugumo subjektyvias percepcijas, individo galios suvokimą, atvirumą pokyčiams, vykstančių socialinių pokyčių vertinimus. Projekto metu surinkti duomenys bus patalpinti į nacionalinį (LiDA) bei tarptautinį duomenų (Vokietijos socialinių mokslų tarnybos?GESIS) archyvus ir bus laisvai prieinami Lietuvos ir užsienio tyrėjams antrinei analizei.
| Sritis | Apimtis |
|---|---|
| Šalies socialinė struktūra | Vertinimai |
| Prioritetinės socialinės problemos | Identifikavimas |
| Valstybės vaidmuo | Vertinimas |
| Socialinės politikos pasiekimai | Vertinimas |
| Socialinis saugumas | Subjektyvios percepcijos |
| Individo galia | Suvokimas |
| Atvirumas pokyčiams | Įvertinimas |
| Socialiniai pokyčiai | Vertinimas |
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų žala: ką svarbu žinoti?
tags: #vdu #socialiniai #tinklai