Ekonominei situacijai pablogėjus, naminius gyvūnus kai kurie žmonės ima laikyti prabanga, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju, gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys.
Benamis katinas gatvėje
Gyvūnų globos namų iššūkiai
Kaip teigia Vilniaus gatvėse benamius šunis ir kates surenkančių gyvūnų globos namų „Grinda“ vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vladas Masiulis, benamių gyvūnų nepadaugėjo, tačiau kone dvigubai išaugo savininkų, atvežančių savo globotinius į prieglaudą, skaičius. Lyginant su ankstesniais metais, gatvėse sugaunamų benamių kačių ir šunų skaičius nėra padidėjęs. Tačiau kiek daugiau negu dvigubai išaugo savininkų atvežamų gyvūnų į prieglaudą. Ypač šunų.
„Žmonės nebeturi kur dėti, nebeišlaiko, ir atveža. Vis dažniau būna, kad visą šuniukų vadą atgabena“, - pasakoja V. Masiulis. Kiek mažesnis skirtumas tarp kačių. Vienu metu gyvūnų globos namuose „Grinda“ gali būti apie 60 šunų ir 70 kačių.
Finansavimo klausimai
Kadangi visi norintieji netelpa, vykdoma tam tikra atranka. „Pirmiausia paklausiame, ar atvežtas gyvūnas yra skiepytas. Jeigu taip, tuomet jį priimame, nes jam nereikia būti privalomame 14 dienų karantine. Iš tiesų, mes tiesiog neužsikrauname ant savo pečių gyvūno šeimininko prievolių. Taip pat ir taupome“, - neslepia V. Anot jo, vieno gyvūno išlaikymas per dieną atsieina apie 15 litų. Iš Vilniaus miesto savivaldybės finansuojama organizacija šiemet vienam mėnesiui gauna 54 tūkst.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Vis dėlto priglausti benamius žmonės nėra tokie aktyvūs, kaip juos atiduoti. Anot V. Viena jų - „SOS gyvūnai“. Iš aukų išsilaikanti organizacija sako, kad nepaisant to, kad žmonės sunkmečiu kone perpus mažiau aukoja, nuo šio pavasario išmetamų gyvūnų skaičius patrigubėjo.
Panašias tendencijas vardina ir viešosios įstaigos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė. Ji taip pat sako pastebinti, kad atiduodamų ir niekam nebereikalingų gyvūnų smarkiai padaugėjo. „Būna, kad skambina, ir sako - pasiimkit rytoj, nes išvažiuoju. O pas mus kaip tik pilna, nėra vietos fiziškai, kur tą gyvūnėlį priglausti.
Vis dėlto žmonių parama organizacijai V. Auškalnienė nesiskundžia: „Žmonės remia, tačiau pasikeitė tai, kad dabar nebegali tiesiog prašyti pinigų. Paklausta, kiek ir kam reikia gyvūno išlaikymui, V. Auškalnienė ima skaičiuoti: „Paimkime katę. Skiepai - 30 litų, sterilizacija - 90 litų, na ir maistas bei kraikas kokie 2 litai dienai. Tiesa, būna, kad ir ligoniai atkeliauja, kuriuos reikia gydyti. Tada gydymas būna ir 100 litų kainuoja, o jeigu kokia operacija, lūžis - tai ir 700 litų. Būtent daugiausiai į gydymą ir investuojame, nes žinote kaip prieglaudoje būna: vienas nusičiaudi, ir visi tuoj čiaudi.
Gyvūnų prieglauda
Katės gaudymas
"Katė turi būti parą laiko nešeriama. Tada atvažiuoja "Nuaro" darbuotojas, padeda jauką ir taip po truputį gyvūnas įlenda į narvelį. Jeigu katės bus sočios, jų teisėtu būdu nepavyks sugauti. Nes jokio tinklo ar šaunamųjų ginklų naudoti negalima. Gaudymas vyksta specifiškai, taip, kaip yra nurodyta Veterinarijos įstatyme - jauku.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Savanorių pagalba
Oficialios žinybos ir daugybė savanoriškų organizacijų teikia pagalbą gyvūnams. Savanoriai dar tą pačią dieną iš visos šalies ėmė vežti maistą, vandenį ir atsigabeno motorines valtis. Į Chersoną suvažiavę savanoriai gelbėjo ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Gyvūnų gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir 49 metų lietuvis veterinaras Vytautas Židonis. Mat, skubią operaciją vykdęs Chersono veterinaras buvo mažiau patyręs, o Suomijoje savo kliniką turintis V. Židonis yra aukšto lygio specialistas.
Sužinojęs, kad Charkove atsirado daugybė šeimininkus praradusių gyvūnų, lietuvis atvyko nemokamai šiuos operuoti. Daliai gyvūnų reikalingos sudėtingos operacijos, kurias ir atlieka V. Židonis. Išgelbėtos katės ir šunys Charkove praeina reabilitaciją ir karantiną, gauna vitaminų ir raminančių vaistų, nes išgyveno didžiulį stresą, patyrė sužeidimus ir kentė badą. Visiems šunims teko skubiai leisti specialius vaistus, nes buvo sukandžioti daugybės erkių, ir dėl didelio nuodų kiekio per keletą parų galėjo mirti, sutrikus kepenų veiklai. Spėjama, kad gelbėdamosi nuo vandens ant namų stogų užsiropštė ir erkės, vėliau sušokusios ant šunų.
Prieš kelias dienas V. po dvejų savaičių grįš į Charkovą.
Gyvūnų laikymo taisyklės
Asmenys, laikantys gyvūnus (šunis, kates), privalo laikytis galiojančių Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 17 d. Nr. Užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Draudžiama laikyti gyvūnus (šunis, kates) (toliau - gyvūnai) lovų tipo bendrabučiuose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendro naudojimo ar butų balkonuose, teritorijose. Bendro naudojimo teritorijoje šunis galima vedžioti tik su pavadėliu. Jei šalia yra kitų asmenų ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 metro ir šunys vedami prie vedančiojo kojos.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai