Alimentai, išmokos ir socialinės paslaugos: kas priklauso Lietuvoje?

Šiame straipsnyje aptarsime vaiko išlaikymo išmokas (alimentus), ligos ir nedarbo išmokas, taip pat socialines paslaugas, kurios teikiamos neįgaliesiems ir senyvo amžiaus asmenims Lietuvoje.

Neįgalumas yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties rizikos veiksnių. Naujausios technologijos padeda neįgaliems žmonėms bei sudaro galimybes atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai be kitų žmonių pagalbos. Svarbu, kad neatsirastų skaitmeninė takoskyra, kai atsiranda skirtumai tarp tų, kurie turi prieinamumą prie technologijų ir žinių bei jomis naudojasi, ir tų, kurie tokių galimybių neturi. Jei technologijos ir elektroninės paslaugos bus prieinamos neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus asmenims, tai bus naudinga visiems vartotojams, tarp jų ir vaikams, ir asmenims, nesusipažinusiems su naujomis technologijomis.

VAIKO IŠLAIKYMO PAAIŠKINIMAS! Ką reikia žinoti apie globą ir išlaikymo vaikui mokėjimą DABAR.

Vaiko išlaikymo išmoka (alimentai)

Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai, - tai pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m. Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės. Vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatomos bendru tėvų susitarimu.

Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiamasi į teismą, kuris nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, priklausančius nuo vaiko poreikių bei tėvų turto.

Skyrybų procesas

Skyrybų procesas.

Taip pat skaitykite: Socialdemokratinis gerovės tipas

Alimentų priteisimo tvarka: kur kreiptis?

Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.

Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). 2026 m. MMA „į rankas“ - apie 846 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po ~ 423 Eur (846 Eur / 2).

Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.

Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t.

Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku. Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“.

Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėliams Vokietijoje

Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka. Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidės nuo 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio iki 2,5 BSI, todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka būtų: 2,5 x 74 = 185 Eur.

Ligos išmoka

Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), dėl būtinybės slaugyti sergantį šeimos narį praradusiems galimybę gauti darbo pajamas yra skiriama ligos išmoka. Ji mokama tuo atveju, jei asmuo yra apdraustas ligos socialiniu draudimu ir iki laikinojo nedarbingumo dienos yra sukaupęs bent 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius 2 metus.

Gauti ligos išmoką vaikui slaugyti ar prižiūrėti gali tėvai, įtėviai, seneliai, globėjai, budintys globotojai, nuolatiniai globotojai ar vaiką laikinai prižiūrintys asmenys. Išmoką pakaitomis gali gauti skirtingi teisę į ją turintys paminėti asmenys.

Savarankiškai dirbantys gyventojai, išskyrus vykdančius veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat gali gauti ligos išmoką. Savarankiškai dirbančiam asmeniui ji skiriama tik tada, kai gyventojas apdraustas ligos socialiniu draudimu ir yra sukaupęs reikiamą stažą.

Tiesa, kai kuriais atvejais ligos išmoka mokama, nors stažo ir nepakanka. Pavyzdžiui, jeigu asmuo nekaupė reikiamo stažo, nes jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, tokiu atveju ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukanka 2 metai.

Taip pat skaitykite: Viskas apie nedarbingumo pažymėjimą

Ligos išmoką taip pat gali gauti asmenys iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, studijavo aukštojoje mokykloje ir jei laikinas nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo mokslų ar studijų pabaigos.

Ši išmoka priklauso ir tiems, kurie reikiamo stažo neįgijo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvo privalomosios karo tarnybos karys ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir jeigu laikinasis nedarbingumas prasideda per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.

Ligos išmoka slaugant ar prižiūrint šeimos narį yra 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio ant popieriaus. „Sodros“ informacinėje svetainėje kiekvienas dirbantysis gali pasitikrinti, kokia preliminari ligos išmoka slaugant šeimos narį ar prižiūrint vaiką ar kitą asmenį jam priklausytų. Remiantis skaičiuokle, jei asmens draudžiamosios pajamos siekia 1 500 eurų ant popieriaus, už visą lapkričio mėnesį 2 metų vaiko slaugos jis preliminariai gautų apie 523 eurus į rankas.

Socialinės integracijos struktūra

Socialinės integracijos struktūra.

Nedarbo išmoka

Slaugantys negalią turinčius asmenis yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu. Norint gauti šią išmoką, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje (UŽT) ir gauti bedarbio statusą. Ši išmoka skiriama tiems, kurie per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo UŽT turi bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji šiais metais dar sudaro 215,01 eurų (nuo Naujųjų metų turėtų pasiekti 241,5 euro), o kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir sumokėtų „Sodros“ įmokų. Pirmaisiais mėnesiais išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

  • 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos),
  • 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų,
  • 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Remiantis „Sodros“ skaičiuokle, jei asmens vidutinės pajamos siekė 1 500 eurų ant popieriaus, pirmus tris mėnesius jis gautų 796 eurus, 4-6 mėnesį - 680 eurų, o paskutinius tris jam būtų mokama 564 eurų siekianti išmoka.

Socialinės paslaugos šeimai

Socialinės paslaugos šeimai.

Socialinės paslaugos

Asmenys ar šeimos, namuose prižiūrintys ar slaugantys savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali kreiptis pagalbos į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar savivaldybės paskirtą įstaigą dėl socialinių paslaugų savo artimajam ir sau. Jiems gali būti suteiktos prevencinės socialinės paslaugos, tokios kaip individualios ar grupinės konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės tiems, kurie patiria sunkumų asmeniniame gyvenime, šeimoje ir kt.

Taip pat bendros socialinės paslaugos kaip kad informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, kitais atvejais - specialios socialinės paslaugos. Pavyzdžiui, kai asmeniui su negalia reikia saugiai nuvykti į sveikatos priežiūros ar kitas įstaigas, organizuojamas transportas. Asmenims, stokojantiems pajamų, gali būti teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt.

Kai šeima patiria emocinius išgyvenimus šeimos nariams, įvertinus jų individualius poreikius, gali būti pasiūlyta psichosocialinė ar krizių įveikimo pagalba, kurią kartu su socialiniais darbuotojais gali teikti ir psichologai, sielovados darbuotojai.

Kai sunku suderinti darbinius ir asmeninius interesus su artimojo priežiūra, prižiūrintieji gali prašyti didesnės pagalbos - periodiškai teikiamų socialinių paslaugų į namus ar socialinių paslaugų įstaigoje, integralios pagalbos, taip pat laikino atokvėpio paslaugų, kurios teikiamos tam tikram laikui.

Pagalba į namus

Asmenims ar šeimoms, kurie nori ir gali patys namuose prižiūrėti savo artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis, gali būti teikiamos socialinės paslaugos į namus. Pagalba į namus - tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui ar šeimai tvarkytis buityje, apsirūpinti maistu ir kitomis priemonėmis, gaminti maistą, rūpintis asmens higiena ir priežiūra, sumokėti mokesčius, nuvykti į sveikatos priežiūros ir kitas įstaigas, spręsti įvairias problemas, rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, pagal poreikį organizuojamos ir kitos reikalingos paslaugos.

Gaunant tokią paslaugą, artimuosius su negalia ar senyvo amžiaus asmenis prižiūrintys šeimos nariai gali eiti į darbą, atlikti visuomeninius įsipareigojimus. Pagalba į namus teikiama iki 10 val. per savaitę.

Kai asmeniui nepakanka pagalbos į namus, o jo poreikiams tenkinti reikia daugiau paslaugų, tačiau jis vis dar gali gyventi namuose, padedamas artimųjų, jam gali būti teikiama dienos socialinė globa arba integrali pagalba asmens namuose.

Dienos socialinė globa

Dienos socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Kai paslauga teikiama asmens namuose, ji apima informavimą ir konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą, maitinimo organizavimą, pagalbą maitinantis, asmens maitinimą, kasdienę asmens higieną ir priežiūrą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, palydėjimą į įvairias įstaigas ir kitas asmeniui reikalingas paslaugas, siekiant jam sudaryti galimybes gyventi savo namuose.

Dienos socialinė globa asmens namuose gali būti teikiama iki 25 val. per savaitę; asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmojo arba antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis - iki 40 val. per savaitę, o išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą, gali būti teikiama ir iki 70 val. per savaitę.

Dienos socialinė globa taip pat gali būti teikiama ir įstaigoje nuo 3 val. per dieną iki 5 dienų per savaitę. T. y. asmenys vyksta į dienos centrą, kuriame praleidžia laiką, ten yra ugdomi, palaikomi ar atkuriami jų socialiniai, kasdienio gyvenimo, darbiniai įgūdžiai, organizuojamas maitinimas, pagal poreikius organizuojamos ir teikiamos sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos. Dienos centre asmenys gali būti globojami ištisą parą iki 5 parų per savaitę, gaudami trumpalaikę socialinę globą.

Integrali pagalba asmens namuose

Integrali pagalba asmens namuose - tai slaugos ir dienos socialinės globos paslaugos, teikiamos asmens namuose, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius, suteikiant jiems psichologinę pagalbą. Vaikams su negalia tokia pagalba gali būti teikiama ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Integralią pagalbą teikia socialinių paslaugų srities bei asmens sveikatos priežiūros specialistų mobili komanda. Ši pagalba gali būti derinama su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis asmens namuose, kurias teikia ambulatorines slaugos paslaugas asmens namuose teikiančios mobiliosios komandos.

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa

Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa - tai paslaugos, kuriomis teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba savarankiškumą praradusiam asmeniui. Ji skiriama asmenims, įvertinus jų socialinės globos poreikį, kuriems būtina nuolatinė priežiūra ir net slauga, kad būtų visiškai užtikrinti asmens poreikiai, o jiems patenkinti nepakanka teikiamų paslaugų į namus ar dienos socialinės globos dienos centre.

Ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa viena nuo kitos skiriasi teikimo trukme, periodiškumu ir teikimo vieta. Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa apima bendrąsias socialines paslaugas: apgyvendinimą, maitinimą, socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymą ir palaikymą, atkūrimą. Pavyzdžiui, tai gali apimti savitvarką, asmens higieną, sveikos gyvensenos įgūdžius, namų ruošos darbus, saugumą, švaros namuose palaikymą, maisto ruošimą, biudžeto planavimą, naudojimąsi banko paslaugomis, apsipirkimą, orientavimąsi aplinkoje, darbo įgūdžių ugdymą ir dienos užimtumą, laisvalaikio organizavimą ir t. t. Atsižvelgiama į tai, kokios paslaugos reikalingos asmeniui pagal jo nesavarankiškumą.

Laikino atokvėpio paslauga

Namuose slaugomų, nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia kartu gyvenantys artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, norėdami pailsėti nuo nuolatinės priežiūros, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Atsižvelgiant į prižiūrimo asmens individualius poreikius, negalią, reikalingą atokvėpio terminą ir kitas aplinkybes, gali būti pasirenkamas laikinas atokvėpis dviem atvejais:

  • Kai namuose prižiūrimam asmeniui teikiamos socialinės priežiūros paslaugos - informavimas, konsultavimas, pagalba buityje, maisto produktų pirkimas ir ruošimas, higienos priežiūra, palydėjimas, pagalba krizėse ir kt., - leidžiančios asmeniui gyventi savo namuose.
  • Kai asmeniui teikiamos trumpalaikės arba dienos socialinės globos paslaugos.

Bendra šių paslaugų trukmė vienai šeimai per metus neturi viršyti 720 valandų. Išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai, kaip kad skyrybos, darbo praradimas, artimojo netektis ir pan., laikino atokvėpio paslauga gali būti nepertraukiamai teikiama iki 90 parų.

Jei laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas, teikdamas laikino atokvėpio paslaugą, lieka nakvoti paslaugos gavėjo namuose, jam turi būti užtikrintos tam reikalingos sąlygos - suteiktas visas nakvynei reikalingas inventorius, sudaryta galimybė naudotis namuose esančiais indais, kitu inventoriumi bei visais patogumais, skirtais žmogaus fiziologiniams ir higienos poreikiams patenkinti. Laikino atokvėpio paslaugą teikiantis specialistas paslaugos teikimo metu turi užtikrinti asmeniui tuo metu teikiamų socialinių ir kitų paslaugų nepertraukiamumą.

Prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugos gali būti teikiamas ir sprendimas dėl jų skyrimo gali būti priimamas vieną kartą per 2 metus. Prašyti laikino atokvėpio gali vaikų su negalia iki 18 metų tėvai, globėjai, rūpintojai, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taip pat suaugusio asmens su negalia asmens artimieji, kurie gyvena kartu ir jį prižiūri ar globoja, jeigu asmeniui nustatytas ne didesnis nei 55 proc. dalyvumo lygis ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Jei kreipiamasi tiesiogiai į socialinių paslaugų įstaigą, pavyzdžiui, į privačius globos namus nepateikus prašymo savivaldybei, gali tekti mokėti visą paslaugos kainą. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties.

Kai socialines paslaugas skiria savivaldybė, mokėjimo už socialines paslaugas dydį, įvertinęs asmens finansines galimybes, nustato savivaldybės darbuotojas, tačiau asmens mokėjimo dydis neturi viršyti lentelėje nurodytų dydžių.

Savarankiškai artimuosius slaugantiems žmonėms taip pat yra teikiama emocinė ir psichologinė pagalba. Tokią pagalbą teikiančių įstaigų sąrašai skelbiami Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Slaugos paslaugas asmenys gali gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigoje, bet ir savo namuose. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems asmenims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Asmeninė pagalba

Asmeninė pagalba - tai asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje.

Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Norint gauti asmeninę pagalbą, reikia pateikti:

  1. asmens negalią patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
  2. dokumentus, pažymas arba jų kopijas, patvirtinančius asmens gaunamas pajamas (netaikoma, jei asmuo ar asmens atstovas prašyme-paraiškoje pažymi, kad sutinka apmokėti visą sumą, lygią asmeniui savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytam mokėjimo už asmeninę pagalbą dydžiui);
  3. dokumentus ar jų kopijas ir (ar) kitą informaciją, pagrindžiančius prioriteto suteikimą (pavyzdžiui, moksleivio ar studento pažymėjimo kopiją, darbdavio pažymą, dokumentą ar pažymą, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ir pan.) (taikoma, jei kreipiasi asmenys, kurie turi prioritetą gauti asmeninę pagalbą).

Kita pagalba

Taip pat teikiamos maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais, avalyne ir kitais reikmenimis, transporto organizavimo, sociokultūrinės veiklos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos.

Socialinė parama

Socialinė parama.

tags: #ar #teikiama #2grupes #invalidams #nemokamosskyrybos