Keliaujant į užsienį, svarbu atkreipti dėmesį į saugumo aspektus - tiek sveikatos, tiek viešojo saugumo klausimais. Vokietija yra viena iš stabiliausių ir saugiausių Europos šalių. Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie socialinę ir medicininę pagalbą, kurią galite gauti atvykus į Vokietiją.
Saugumas Vokietijoje
Vokietijoje, kaip ir daugelyje ES valstybių, teroristinių išpuolių rizika egzistuoja, bet ji laikoma vidutine arba žema. Didmiesčiuose, tokiuose kaip Berlynas, Miunchenas ar Hamburgas, kartais pasitaiko smulkių nusikaltimų, ypač turistinėse zonose. Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse nusikalstamumas yra žemesnis. Protestai ir demonstracijos dažnai vyksta didmiesčiuose, tačiau paprastai būna taikūs ir gerai organizuoti. Vokietijos užsienio politika yra orientuota į Europos ir Pasaulio stabilumą.
Medicinos Paslaugos Vokietijoje
Vokietija turi modernią sveikatos apsaugos sistemą ir gerą prieigą prie medicinos paslaugų. Nuo 2023 metų pradžios dauguma suvaržymų dėl COVID-19 buvo atšaukti. Vokietijoje veikia aukštos kvalifikacijos medikų tinklas bei modernios ligoninės.
Jei sveikatos būklė yra sunki ir reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patekus į autoįvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę, ūmiai apsinuodijus, patyrus traumą, esant tokiai būklei, kuomet pacientas negali pats vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko), asmuo turi nedelsiant vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.
Skubioji medicinos pagalba - tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus. Kur kreiptis poliklinikų nedarbo metu, gyventojams reikėtų pasidomėti iš anksto. Jiems turėtų būti suteikta informacija, su kokia įstaiga sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu yra sudariusi gydymo įstaiga, kurioje pacientai yra prisirašę ir kreiptis būtent ten.
Svarbu! Jeigu asmeniui reikalinga ne būtinoji pagalba tuo metu, kai gydymo įstaiga, kurioje jis yra prisirašęs, nedirba, jis turi vykti į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos klinika yra sudariusi sutartį dėl sveikatos paslaugų teikimo nedarbo metu. Pacientui nuvykus į bet kurią įstaigą, t .y. - tą, su kuria nepasirašyta atitinkama sutartis, už suteiktas nebūtinosios pagalbos sveikatos paslaugas asmeniui teks susimokėti iš savo kišenės.
Kiekviena gydymo įstaiga būtinąją medicinos pagalbą privalo suteikti nemokamai visiems Lietuvos gyventojams - tiek apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), tiek neapsidraudusiems. Be to, skubioji medicinos pagalba turi būti suteikta bet kurioje šalies vietovėje, nepaisant to, kur pacientas prisiregistravęs. Ar skubioji medicininė pagalba yra būtina, ar ne - sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai žmogui reikalinga būtinoji medicinos pagalba (pvz., patyrus traumą, stipriai susižeidus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei žmogaus sveikatai ar gyvybei ir pan.). Kitais atvejais reikėtų kreipti į savo šeimos gydytoją.
Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems PSD apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Reikiamą medicinos pagalbą žmogus turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios pacientas yra prisirašęs, nedirba. Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Informaciją, kur teikiama medicinos pagalba gydymo įstaigų ne darbo laiku, savaitgaliais ir per šventes, galima sužinoti iš registratūros darbuotojų, gydymo įstaigų interneto svetainėse ir skelbimų lentose.
Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų visoje Lietuvoje sąrašas - čia.
Siuntimo galiojimo laikas skaičiuojamas nuo jo išrašymo dienos iki paciento užregistravimo gydytojo specialisto priėmimui arba įregistravimo į eilę gydytojo specialisto paslaugoms gauti.
Pas gydytoją specialistą dėl konsultacijos reikia užsiregistruoti per 180 kalendorinių dienų - tiek laiko galioja siuntimas (nuo 2023 m. Siuntime pas gydytoją specialistą turi būti nurodyta: siuntimo išdavimo data ir galiojimo laikas; ligos diagnozė; atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai; informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą.
Tyrimai yra gydytojo specialisto konsultacijos sudėtinė dalis ir atskirai už juos mokėti nereikia. Kiekvienas gydytojas atlieka tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei gydytojui reikalingi tyrimai, kurie viršija jo kompetenciją, jis turi pacientą nukreipti atitinkamo gydytojo specialisto konsultacijai.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Be šeimos gydytojo siuntimo galima kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą, kuris dirba toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs pas šeimos gydytoją ir šis gydytojas yra pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys. Akušeris ginekologas, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros priežiūros paslaugas teikiančioje komandoje, gali teikti paslaugas tik šeimos gydytojo kompetencijos ribose. Jeigu pacientės būklė yra sudėtingesnė (t.y.
Lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultacijai pas gydytoją specialistą, jei jiems skirtas ilgalaikis stebėjimas. Galiojanti pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka leidžia vieną kartą gavus siuntimą ir užsiregistravus pas specialistą, toliau pas jį lankytis be papildomo šeimos gydytojo siuntimo.
Tam tikrais atvejais PSD apdrausti gyventojai į gydytoją specialistą gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.
Siuntimo nereikia:
- kai asmuo pas tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiasi pakartotinai (pvz.. jei gydytojas nurodo atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento gydymą ar tyrimą) arba pacientas serga lėtine liga ir jam taikomas ilgalaikis stebėjimas;
- kai asmuo įstaigoje, prie kurios yra prisirašęs, kreipiasi į bet kurį šeimos gydytojo komandos narį, kai kreipiasi į pirmiau minėtą įstaiga dėl odontologinės pagalbos arba kreipiasi į pirminės psichikos pagalbos paslaugas teikiančią įstaiga prie kurios yra prisirašęs;
- kai asmuo kreipiasi į gydytoją dermatovenerologą (dėl odos ir venerinių ligų), tik svarbu įsitikinti, kad šis specialistas dirba gydymo įstaigoje, pasirašiusioje sutartį su TLK;
Be siuntimo visiems mūsų šalies nuolatiniams gyventojams - tiek apdraustiems PSD, tiek neapdraustiems - nemokamai ir neatidėliotinai teikiama būtinoji medicinos pagalba.
Svarbiausia - kreiptis į tas gydymo įstaigas, kurios yra sudariusios sutartį su TLK.
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK)
ESDK yra dokumentas, patvirtinantis apdraustojo teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje metu.
Svarbu! Žinotina, kad ESDK negarantuoja planinės sveikatos priežiūros.
Daugiau informacijos galima rasti čia.
ES šalys narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija, nuo 2013 m. liepos 1 d. ESDK naudojasi ir Lietuvos piliečiai, legaliai dirbantys ir mokantys nustatytus mokesčius (taip pat ir sveikatos draudimo mokestį) išvardintose Europos šalyse. Jiems kortelę išduoda atitinkamos šalies institucija, o naudinga ji tuomet, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos laikinai atvykus į Lietuvą ar kurią kitą sąraše nurodytą šalį.
ESDK galima gauti pateikus prašymą teritorinei ligonių kasai (TLK), žinoma, jei esate apdraustas. Prašymą galima pateikti asmeniškai arba per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu, internetu bei elektroniniu paštu. ESDK išduodamos ir vaikams.
ESDK galioja nuo 1 mėnesio iki 6 metų, atsižvelgiant į tai, kokiai apdraustųjų kategorijai asmuo priklauso (pvz., pensininkams išduodama 6 metų laikotarpiui, dirbantiesiems išduota kortelė galioja iki 2 metų, moksleiviams ir studentams vienerius mokslo metus ir pan.). Tačiau, nurodytą laiką kortelė galios tik tuomet, jei nesikeis jos turėtojo draustumo statusas, t. y. jei visą nurodytą laikotarpį asmuo Lietuvoje bus apdraustas.
Lietuvos apdraustajam keliaujant užsienyje susirgus, būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Pavyzdžiui, jei toje šalyje nustatyta, kad pacientams taikomos priemokos (mokesčiai), tai ir ESDK turėtojas turės primokėti.
Jei susirgote ir nepateikėte ESDK kreipiantis į gydymo įstaigą už būtinosios medicinos pagalbos paslaugas reikės sumokėti visą kainą; grįžus į Lietuvą, kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą ir pateikti prašymą dėl išlaidų būtinajai medicinos pagalbai kompensavimo bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų originalus ir išrašus iš medicininių dokumentų.
Teisės aktai suteikia teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamą būtinąją medicinos pagalbą tik tose gydymo įstaigose, kurios dalyvauja tos šalies valstybinėje sveikatos sistemoje, t.y. turi sutartį dėl tokių paslaugų teikimo su tos šalies ligonių kasa ar kita atitinkama įstaiga.
Taigi, ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, veikiančioje už valstybinės sveikatos sistemos ribų.
Pasikeitus draustumo statusui ar pametus kortelę, reikia apie tai pranešti ligonių kasai, nes gaunantis ESDK asmuo pasirašytinai pasižada nenaudoti jos pasibaigus draudimo privalomuoju sveikatos draudimu laikotarpiui.
Pagal pateiktą ESDK užsienyje suteikus būtinąją medicinos pagalbą, išlaidas apmoka tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Jei nustatoma, kad paslaugos buvo suteiktos neapdraustam asmeniui, neteisėtai pasinaudojusiam ESDK, o išlaidas VLK apmokėjo pagal šalies atsakingos įstaigos pateiktas sąskaitas, konstatuojama, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą tenka atlyginti arba savanoriškai, arba per teismą. Pirmiausia VLK informuoja apie pareigą pačiam atlyginti žalą arba prašo pateikti draustumą privalomuoju sveikatos draudimu patvirtinančius dokumentus.
Savanoriškas žalos atlyginimas. Šis būdas sukelia mažiau nepatogumų negu teismo sprendimo vykdymas.
Jei kortelę praradote (ją pametėte ar pavogėte), kreipkitės į policiją, kur gausite pažymą apie dokumento praradimą.
Žinotina, kad būtinosios medicinos pagalbos mastai Europos šalyse skirtingi, todėl verta pagalvoti apie papildomą draudimą.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) - valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą.
PSD vykdo Privalomojo sveikatos draudimo taryba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.
Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami:
- Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
- leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintys užsieniečiai (išskyrus asmenis, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas), kurie dirba Lietuvos Respublikoje arba kurie dirbo Lietuvos Respublikoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravę Lietuvos Respublikos teritorinėse užimtumo tarnybose kaip bedarbiai, bei nepilnamečiai jų šeimos nariai;
- Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“;
- Lietuvos Respublikoje laikinai gyvenantys asmenys, kurie gauna bet kurios rūšies pensiją pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos draudimą, taikymas numatytas šiose tarptautinėse sutartys;
- nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;
- užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;
- asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;
- perkeliamieji asmenys.
Pasitikrinti savo PSD galiojimo statusą galima - čia. Taip pat informaciją, ar asmuo yra apdraustas, galima sužinoti atvykus į bet kurią teritorinę ligonių kasą ir pateikus asmens dokumentą.
PSD apdrausti asmenys turi teisę Lietuvoje gauti gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias ligonių kasos apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. PSD apdraustiesiems garantuoja: šeimos gydytojo paslaugas ir ligų prevenciją, gydytojų specialistų paslaugas, odontologinę pagalbą, medicininę reabilitaciją, slaugos paslaugas, brangiuosius tyrimus ir procedūras, greitosios medicinos pagalbos paslaugas, kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą ir kt. Apdraustieji taip pat gali nemokamai gauti Europos sveikatos draudimo kortelę, rinktis sveikatos priežiūros paslaugų teikėją kitoje ES šalyje, turint dokumentą S2 - gauti planinį gydymą kitoje ES šalyje. Taip pat Lietuvoje PSD apdraustas asmuo, gyvenantis kitoje ES valstybėje, turi teisę gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas savo gyvenamojoje šalyje, jei gyvenamosios valstybės sveikatos draudimo įstaigoje užregistruoja Lietuvos ligonių kasos išduotą dokumentą S1.
Daugiau informacijos galima rasti - čia.
Dirbančių gyventojų PSD įmokos mokamos nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos. PSD įmokų mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos („Sodra“).
Kitos grupės gyventojų PSD įmokas moka į „Sodros“ banko sąskaitą. Įmoka už einamąjį mėnesį sumokama iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos.
Visais klausimais, susijusiais su PSD įmokų apskaičiavimu, mokėjimu bei šių įmokų administravimu patartina kreiptis į „Sodrą“.
PSD laikotarpis galioja tiek, kiek yra apmokėtas (gyventojo ar valstybės), t. y. iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos.
Baigus galioti PSD, kompensuojamas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gyventojai gali gauti dar vieną mėnesį papildomai. Tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės sumokėti už tą mėnesį PSD įmoką.
PSD valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.
Jei asmuo nedeklaravo išvykimo, bet faktiškai gyvena užsienyje - jis ir toliau laikomas Lietuvos gyventoju, t. y.
Jei asmuo išėjo iš darbo, t. y. nutraukė darbo santykius, PSD galioja iki darbo santykių nutraukimo mėnesio paskutinės dienos.
Jeigu yra išmokama išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija, PSD galioja tiek mėnesių, už kiek nutraukiančiam darbo santykius yra išmokėta išeitinė išmoka arba išeitinė kompensacija.